Tai – didžiausia NATO silpnybė: „Rusija bando „išvirti“ Europą kaip varlę“

Anot jo, sąjungininkai privalo pradėti daryti didesnį spaudimą Rusijai.

Nors Estijos diplomatijos vadovas nemano, kad Rusija artimiausioje ateityje galėtų surengti plataus masto invaziją į NATO šalį, M.Tsahkna pažymėjo, kad „teroro išpuolių“ yra vis daugiau.

„Negalime tiesiog jų ignoruoti ir sakyti, kad tai tik atsitiktinis incidentas ar hibridinis išpuolis“, – įspėjo jis.

Margusas Tsahkna / NICOLAS TUCAT / AFP

„Tai išpuoliai, kurie nepasiekia 5-ojo straipsnio lygio, tačiau turime viešai priskirti šiuos veiksmus Rusijai, nes mūsų žmonės turėtų žinoti, kad Rusija jau dabar elgiasi labai agresyviai. Jie didina spaudimą, bandydami per kelerius metus „išvirti“ Europą kaip varlę. O tada bando skaldyti mūsų vienybę“, – dėstė ministras.

Siekia įbauginti

Žurnalas „Foreign Affairs“ išreiškė panašią nuomonę apie Rusijos hibridines atakas. Pasak straipsnio, NATO reaguoja pernelyg atsargiai ir nesuderintai, o tai tik didina rimtesnio susidūrimo riziką.

Publikacijos autorė buvusi JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith atkreipė dėmesį, kad Rusijos atakos pasiekė naują lygį. Jei anksčiau Kremlius stengėsi įtikinamai neigti savo dalyvavimą tokiuose veiksmuose, tai dabar tie incidentai kur kas akivaizdesni: Rusijos dronai įsibrauna į NATO šalių oro erdvę, Rusijos raketa nukrenta Lenkijos teritorijoje, netoli Vokietijos oro uosto aptinkami dronai su sprogmenimis.

J.Smith sutiko su kitų ekspertų vertinimu, kad kol kas Rusija greičiausiai nesiekia pradėti tiesioginio karo prieš NATO, tačiau, tikėtina, bando patikrinti, kiek iš tiesų NATO yra pasirengusi įgyvendinti savo 5-ąjį straipsnį. Be kita ko, vienas iš Kremliaus tikslų – įvaryti pleištą tarp sąjungininkų.

Leipcigo oro uostas / AP

Buvusi diplomatė mano, kad Rusija taip pat siekia įbauginti Europos šalis, jog jos sumažintų savo paramą Ukrainai, ir yra pasirengusi pademonstruoti, kad už tai teks mokėti didelę kainą.

Didžiausia NATO silpnybė

Pasak straipsnio, šiuo metu didžiausia NATO problema yra nepakankamai ryžtinga reakcija į hibridinius išpuolius. Kaip pažymėjo autorė, kiekvienas incidentas yra tiriamas atskirai, o po to Aljansas imasi ribotų priemonių.

J.Smith vertinimu, dėl to Maskva gali palaipsniui didinti statymus, nesusidurdama su rimtomis pasekmėmis.

Kaip vieną iš bėdų buvusi diplomatė mato ir tai, kad, nors NATO šalys stiprina gynybą, tačiau iki šiol beveik nesukūrė mechanizmų, kuriais būtų galima nubausti Rusiją.

„Nors patruliavimas, žvalgybos duomenų mainai, infrastruktūros apsauga ir kovos su dronais pajėgumai stiprinami, Maskva vis dar nejaučia realių pasekmių už savo veiksmus“, – teigė ji.

„Shutterstock“ nuotr./Maskvos kremlius

Kitas incidentas potencialiai gali baigtis dideliu žmonių aukų skaičiumi arba tiesioginiu ginkluotu Rusijos susidūrimu su NATO šalimi, vertina J.Smith.

Ji paragino JAV ir sąjungininkus įvesti griežtesnes sankcijas prieš Rusiją, aktyviau priešintis Rusijos „šešėliniam laivynui“, išplėsti NATO galimybes kibernetinėje ir informacinėje srityse, geriau apsaugoti povandeninę infrastruktūrą, nevertinti kiekvieno incidento atskirai, taip pat didinti paramą Ukrainai po kiekvienos tokios atakos.