Jos teigimu, skirtumas siekia 124 mlrd. eurų – ir tokią padėtį ji pavadino „gėda“, pranešė portalas „Evropejska pravda“.
M.M.Stenergard pažymėjo, kad nuo invazijos pradžios Europos šalys Ukrainai skyrė 187 mlrd. eurų paramos, o Rusijos naftos ir dujų importas sudarė 201 mlrd. eurų, o įskaitant kitas prekes – 311 mlrd. eurų.
„Tai reiškia, kad gaunasi neigiama parama Ukrainai, siekianti 124 mlrd. eurų. Tai ne kas kita, kaip gėda“, – sakė ministrė, rodydama žurnalistams atitinkamą grafiką. Ji pabrėžė, kad neįmanoma kalbėti apie pagrįstas taikos sąlygas nedidinant pagalbos Kyjivui ir nedidinant spaudimo Maskvai, o galimą įšaldyto Rusijos turto panaudojimą pavadino „labai gera pradžia“.
Interviu portalui „Politico“ Švedijos ministrė taip pat atkreipė dėmesį į disbalansą NATO: pasak jos, Šiaurės šalims tenka neproporcingai didelė karinės pagalbos Ukrainai dalis. Ji atkreipė dėmesį, kad Šiaurės ir Baltijos šalys, kurių bendras gyventojų skaičius nesiekia 30 mln., teikia trečdalį visos NATO karinės paramos Ukrainai, kai tuo tarpu bendras Aljanso gyventojų skaičius siekia milijardą.
„Tai daug ką pasako apie tai, ką daro Šiaurės šalys, bet dar daugiau apie tai, ko nedaro kitos“, – sakė M.M.Stenergard.
Portalas „Politico“ pateikia konkrečius duomenis: Danija nuo karo pradžios Ukrainai skyrė 10 mlrd. eurų – apie 3 proc. savo BVP; Ispanija skyrė 1,5 mlrd. eurų, o tai sudaro 0,2 proc. Mažiausiai, portalo duomenimis, prisidėjo Vengrija – mažiau nei 0,04 proc.
Tuo pat metu tokios šalys kaip Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija ir Prancūzija taip pat teikia didelę paramą Ukrainai, nors, skaičiuojant procentais nuo jų ekonomikų dydžio, ši parama yra mažesnė už Danijos indėlį.
Šią savaitę Europos Komisija išsiuntė valstybėms narėms laišką su trimis pasiūlymais dėl tolesnės paramos Ukrainai: pagal du variantus būtų galima padidinti pačių ES valstybių narių įnašus, o pagal trečiąjį – panaudoti apie 170 mlrd. eurų Belgijoje įšaldyto Rusijos turto. Pasak M.M.Stenergard, trečiasis variantas yra „vienintelis patikimas“.
Tuo pat metu Belgija iki šiol atsisakė suteikti ES prieigą prie Rusijos turto, saugomo „Euroclear“ depozitoriume Briuselyje. Ministrė pabrėžė, kad šalis „negali viena prisiimti su tuo susijusios rizikos“, ir sakė, kad Švedija yra pasirengusi ieškoti finansinių garantijų Belgijai tiek iš ES biudžeto rezervo, tiek pasitelkdama dvišalius mechanizmus.
