Nepaisant to, kad Kinija tiekia Rusijai dvejopos paskirties komponentus, remia jos ekonomiką pirkdama energiją ir skleidžia propagandą, kaltinančią Ukrainą ir NATO dėl karo, jos vadovybė oficialiai deklaruoja neutralumą ir vengia tiesioginio karinio įsikišimo, rašo „The Economist“.
Kol kas nėra įrodymų, kad Rusijos pusėje Ukrainoje kovojantys Kinijos piliečiai tai daro su valstybės parama. Tačiau žiniasklaida praneša, kad jų buvimas nestebina – abiejose konflikto pusėse kovojantys kinai socialinėje žiniasklaidoje reguliariai skelbia vaizdo įrašus apie savo veiksmus fronto linijoje.
Tie, kurie kovoja Rusijos pusėje, teigia „ieškantys aštrių pojūčių“ ir „didelių uždarbių“. Kai kuriuos jų veda nacionalizmas. Pavyzdžiui, 23 metų Gansu provincijos gyventojas sakė, kad 2023 m. atskrido į Maskvą, pamatęs socialinėje žiniasklaidoje vaizdo įrašą, kuriame buvo žadamas didelis užmokestis. Anksčiau jis dirbo ugniagesiu už 3000 juanių (367 eurai) per mėnesį. Būdamas samdinys jis galįs uždirbti penkis kartus daugiau.
Kitas karys, pasivadinęs „Raudonuoju Makaronu“, socialiniame tinkle „Douyin“ (kiniškas „TikTok“ atitikmuo), sakė, kad norėjo „pajusti karo skonį“, įkvėptas šovinistinių kinų filmų. Jis pasirinko Rusijos pusę, nes buvo lengviau gauti vizą. Čongčinge gimęs 38 metų Zhao Rui atvyko į karą, nes norėjo kariauti su japonais, jei jie imtų remti Ukrainą. Pranešama, kad 2023 m. jį nukovė ukrainiečių dronas.
Daugumą kinų kovotojų sieja vienas bendras bruožas – apgailestavimas. Pavyzdžiui, Zhao prieš mirtį „Douyin“ tinkle paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragino savo tėvynainius neatvykti: „Susiraskite darbą Kinijoje – uždirbsite tiek pat.“
Samdinys Zhou Zhiqiangas sakė, kad rusai „nelaiko jų žmonėmis“, o „Raudonasis Makaronas“ teigė, kad rusai juos naudoja kaip „patrankų mėsą“. Pavyzdžiui, už tai, kad skundėsi dėl prastos ekipuotės, pastarasis buvo įmestas į duobę kartu su dezertyrais.
„Yra ir savanorių, kovojančių Ukrainos pusėje. Peng Chenliangas iš Junano provincijos už antirusiškų ir proukrainietiškų žinučių skelbimą internete 2023 m. septynis mėnesius praleido Kinijos izoliatoriuje. 2024 m. jis įstojo į Ukrainos kariuomenės Užsienio legioną, bet vėliau žuvo. Prieš mirtį jis padarė vaizdo įrašą su Taivano vėliava, sakydamas, kad nori būti prisimenamas kartu su Tseng Sheng-guangu – Taivano savanoriu, kuris žuvo 2022 m. kovodamas už Ukrainą“, – rašoma publikacijoje.
