2025-04-17 17:10

„The Economist“. Perversmas Pentagono mąstyme: suabejojo Europos veiksmais dėl Ukrainos

Nepavykus užbaigti karo Ukrainoje per 24 valandas, Donaldas Trumpas, anot šaltinių, turi vilties tai padaryti per pirmąsias 100 savo kadencijos dienų. Reiškia, iki šio mėnesio pabaigos. Sprendimo dar nematyti, o JAV prezidentas vis dažniau ištraukia kortą, jog tai „Joe Bideno karas“. Tačiau „The Economist“ pastebi, kad, jam užsitęsus ilgiau, tai taps D.Trumpo karu.
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas
Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas / AP/„Scanpix“

Pasak straipsnio, tikrovė atrodo pakankamai niūriai. Nepaisant vilties dėl prasidėjusių derybų, Rusija ignoravo Jungtinių Valstijų raginimą besąlygiškai nutraukti ugnį 30 dienų, nors Ukraina su tuo sutiko dar kovo 11 d. Vietoje to, Rusija vilkino laiką ir tik suintensyvino savo puolimą.

Balandžio 13 d., Verbų sekmadienį, dvi Rusijos raketos pataikė į Sumų miestą, kur žuvo 34 žmonės. Po panašaus smūgio balandžio 4 d. buvo smogta Kryvyj Rihui, kur žuvo 20 žmonių.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis anksčiau pareiškė, kad D.Trumpo komanda turėtų suprasti, jog Kremlius „tyčiojasi iš jų geros valios“.

Tačiau, pasak „The Economist“, D.Trumpas, atrodo, yra neatsparus gėdai. Nuo jo antrosios kadencijos pradžios ryškėjo savotiškas nuolaidžiavimas Rusijai ir priešiškumas Ukrainai.

Nors dalis artimiausių jo pareigūnų pasmerkė Rusijos išpuolį prieš Sumus, JAV prezidentas užsiminė, kad tai buvo „klaida“, nors ir „baisi“. Negana to, balandžio 14 d. jis ne pirmą kartą apkaltino Ukrainą dėl Rusijos invazijos ir atmetė prašymą įsigyti amerikietiškų raketų.

„Jūs nepradedate karo prieš kažką, kas yra 20 kartų už jus didesnis, ir tada tikitės, kad žmonės duos jums keletą raketų“, – pareiškė jis.

Gali griežtai elgtis su Rusija?

D.Trumpo gerbėjai tvirtina, kad jis pasirengęs griežtai elgtis su Rusija, teigiama straipsnyje. JAV prezidentas atnaujino savo pirmtako J.Bideno sankcijas Rusijai ir išreiškė nekantrumą dėl Kremliaus, vieno interviu metu tikindamas, kad yra „įsiutęs" ant Rusijos, ir išsakė mintį įvesti „antrinius tarifus“ šalims, perkančioms rusišką naftą.

Donaldas Trumpas / JIM WATSON TETIANA DZHAFAROVA / AFP
Donaldas Trumpas / JIM WATSON TETIANA DZHAFAROVA / AFP

Balandžio 11 d. jis pareiškė, kad „Rusija turi pajudėti“. Tačiau, nors Europos vadovai reikalauja papildomų sankcijų Maskvai, kad tokie D.Trumpo žodžiai įgytų svorio, bet kol kas nesėkmingai.

Kovo mėnesį D. Trumpas trumpam nutraukė ginkluotės ir žvalgybinės informacijos tiekimą Ukrainai. Jo specialusis patarėjas Keithas Kelloggas tai palygino su „smūgiu asilui su dvivamzdžiu per nosį“.

Tai suveikė: per kelias dienas Ukraina sutiko su 30 dienų paliaubomis. Tačiau rusai nesulaukė nei lazdų, nei smūgių. Greičiau, atvirkščiai. Balandžio 10 d. amerikiečių ir rusų pareigūnai susitiko Stambule aptarti savo ambasadų darbo atnaujinimo. Šalys taip pat apsikeitė dviem kaliniais. Rusijos žiniasklaida teigia, kad suartėjimas vyksta nepriklausomai nuo derybų dėl Ukrainos.

Be to, kai šį mėnesį D.Trumpas paskelbė apie pasaulinius „abipusius tarifus“, Ukrainai pritaikė minimalų 10 proc. universalų tarifą, o Rusijos į jį net neįtraukė (esą dėl to, kad jai jau buvo taikomos sankcijos).

„The Economist“ pastebėjo, kad vienintelė paguoda Ukrainai yra tai, kad dėl prekybos karo kilusios sumaišties naftos kaina nukrito nuo maždaug 80 JAV dolerių už barelį sausio mėn. iki 65 JAV dolerių, o tai smarkiai apkarpė Vladimiro Putino pajamas.

Pentagonas abejoja Europos veiksmais

Anot straipsnio, nerimą kelia ir tai, kad D.Trumpo kalbose nėra jokios minties apie papildomą karinę pagalbą Ukrainai. Iš tiesų Amerikos parama mažėja. J.Bideno kadencijos pabaigoje patvirtintas ginklų srautas baigsis artimiausiais mėnesiais, o D.Trumpas kol kas neleido skirti daugiau. Dar vienas biudžeto asignavimas Ukrainai remti atrodo mažai tikėtinas, mano straipsnio autoriai.

Amerika atitraukia karius ir įrangą iš Žešuvo – gyvybiškai svarbaus ginklų, siunčiamų į Ukrainą, centro Lenkijoje. Nuo šiol jų užduotis vykdys Europos kariai. D.Trumpo Amerika taip pat laikosi kitokio požiūrio į Ukrainos gynybos kontaktinę grupę – 50-ies šalių, teikiančių karinę pagalbą, grupę, kurią subūrė buvęs JAV gynybos vadovas Lloydas Austinas. Nors L.Austinas vadovavo grupei asmeniškai, jį pakeitęs Pete'as Hegsethas prie balandžio 11 d. vykusio susitikimo prisijungė tik vaizdo ryšiu.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas / FRANCO BRANA / AFP
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas / FRANCO BRANA / AFP

„Dar vienas laiko ženklas yra tai, kad Pentagono atstovai neseniai uždavė klausimą vienai sąjungininkei, kodėl ji vis dar tiekia ginklus Ukrainai. Diplomatai Vašingtone taip pat praneša, kad kai kurie D.Trumpo padėjėjai privačiai kalba, jog jiems įkyrėjo Europos pastangos stiprinti Ukrainą. Kaip ir visada, esant tokiai chaotiškai administracijai, sunku atskirti tikrąjį signalą nuo triukšmo“, – rašo „The Economist“.

Du keliai

Kol kas europiečiai siekia proveržio dviem keliais. Pirmasis – tai Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pastangos sukurti Europos vadinamąsias užtikrinimo pajėgas, kurios padėtų Ukrainai palaikyti saugumą šalyje po paliaubų.

Rusija prieštarauja tokiam pajėgų dislokavimui, nors Amerika nesiūlo jokių garantijų, kad ji parems europiečius. Šios pajėgos nesiektų saugoti fronto linijos tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų. Vietoj to jos laikytųsi atokiau nuo fronto, tikriausiai Vakarų Ukrainoje, kur daugiausia dėmesio skirtų Ukrainos pajėgoms apmokyti ir galbūt vykdytų bendrą oro patruliavimą.

Europiečiai tikisi parodyti D.Trumpui, kad jie prisiima Europos saugumo naštą, tikėdamiesi išlaikyti bent kokį nors Amerikos įsipareigojimą, jei ne Ukrainai, tai NATO.

AFP/„Scanpix“/Keiras Starmeris ir Volodymyras Zelenskis
AFP/„Scanpix“/Keiras Starmeris ir Volodymyras Zelenskis

Pagal šią besiformuojančią schemą ateityje Rusija būtų atgrasoma trimis būdais: sustiprintos Ukrainos pajėgos, laikančios liniją prieš Rusiją rytuose, Europos pajėgos vakaruose ir, bent jau kol kas, ilgalaikis Amerikos buvimas NATO šalyse, išskyrė „The Economist“.

Tačiau tokių pajėgų sukūrimas priklauso nuo vis dar nepasiekiamų paliaubų. D.Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas yra sakęs, kad greičiausias būdas užtikrinti paliaubas būtų leisti Rusijai užimti keturias Ukrainos teritorijas, į kurias ji pretenduoja, įskaitant teritorijas, kurių jai dar nepavyko užkariauti. Tai būtų nepriimtina Ukrainai ir jos Europos partneriams.

Visa tai sustiprina antrojo kelio poreikį - didinti Europos karinę pagalbą Ukrainai. Davidas Shimeris, buvęs J.Bideno Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas, sako, kad laiko gaišti negalima.

Nepaisant rizikos, europiečiai turėtų atiduoti daugiau savo ginklų atsargų, finansuoti Ukrainos karinę pramonę, derėtis su D.Trumpu dėl amerikietiškų oro gynybos sistemų pirkimo Ukrainai ir už visa tai sumokėti įšaldytu Rusijos turtu.

Kadangi Rusija pasiryžusi tęsti invaziją, o Amerika, regis, pasiryžusi pasitraukti, Ukrainai teks kovoti toliau.

„Dabar europiečiams atėjo metas sustiprinti savo pagalbą Ukrainai, kad Ukraina turėtų paramą, kurios jai reikia apsiginti ir priversti V.Putiną pradėti prasmingas derybas“, – pabrėžė D.Shimeris.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą