P.Bakeris dirbo Maskvoje pirmosios V.Putino kadencijos metu ir kartu su žmona Susan Glasser parašė apie tai knygą „Kremlin Rising: Vladimir Putin's Russia and the End of Revolution“ („Kremliaus pakilimas: Vladimiro Putino Rusija ir revoliucijos pabaiga“).
„Tiems iš mūsų, kurie ten buvo prieš ketvirtį amžiaus, D.Trumpo Vašingtonas atgaivina prisiminimus apie V.Putino Maskvą pirmosiomis dienomis“, – rašo žurnalistas. Jis daro išlygą, kad JAV nėra Rusija, kuri devintojo dešimtmečio pradžioje neturėjo 250 metų demokratinių institucijų istorijos.
D.Trumpo komandos sprendimas asmeniškai atrinkti žiniasklaidos priemones į Baltųjų rūmų spaudos grupę – tai žingsnis, kurio „nėra padaręs nė vienas šiuolaikinis Amerikos prezidentas iš kurios nors partijos“, – rašo korespondentas. Draudimą „Associated Press“ (AP) žurnalistams dirbti Baltuosiuose rūmuose P.Bakeris palygino su tuo, kaip 2001 m. iš „Kommersant“ žurnalistės Jelenos Tregubovos buvo atimta akreditacija Kremliaus spaudos grupėje dėl klausimų, kurie „nepatiko prezidentui“.
AP istorija parodė, kad „bet kuris žurnalistas gali būti pašalintas iš spaudos grupės bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties“, – rašo P.Bakeris. Kartu jis pamini, kad J.Tregubovos akreditacijos atėmimas buvo tik „pirmas žingsnis labai slidžiame kelyje“ (praėjus metams po jos knygos „Kremliaus digerio pasakojimai“ išleidimo, prie žurnalistės buto Maskvoje laiptinėje įvyko sprogimas).
Žurnalistas pateikia ir kitų paralelių tarp pirmųjų D.Trumpo kaip prezidento savaičių ir V.Putino valdymo pradžios. „Įstatymų leidėjai yra sutramdyti. Nelojaliais laikomi pareigūnai atleidžiami. Prokurorai, kuriuos paskyrė „atpildą“ pažadėjęs prezidentas, persekioja tariamus priešininkus ir nutraukia bylas prieš sąjungininkus. <...> Milijardieriai, kurie kadaise manė esantys visatos šeimininkai, krenta prieš jį ant kelių“, – rašo P.Bakeris.
NYT žurnalistas taip pat mini grasinimus atleisti teisėjus, kurie blokuoja Baltųjų rūmų sprendimus, valymus Pentagone, nukreiptus prieš kariuomenę, kuri pirmosios D.Trumpo kadencijos metu priešinosi naudoti ją kaip politinį įrankį, ir prezidento pareiškimus apie galimą kandidatavimą trečiajai kadencijai, nors tai draudžia JAV Konstitucija.
P.Bakeris pripažįsta, kad D.Trumpo pirmtakai taip pat darė spaudimą oponentams. Pavyzdžiui, Niujorko dienraščiui buvo atsisakyta suteikti vietą JAV viceprezidento Dicko Cheney lėktuve po straipsnio apie galimą jo išbraukimą iš kandidatų perrinkimui sąrašo 2004 m. Baracko Obamos komanda bandė išbraukti „Fox News“ iš žiniasklaidos sąrašo, bet po kitų leidinių prieštaravimų atsisakė šio sprendimo.
Tačiau tos situacijos neturėjo nieko bendra su tuo, kas vyksta dabar, – rašo P.Bakeris. „Baltųjų rūmų pulo – besikeičiančios maždaug 13 korespondentų, fotografų ir technikų grupės, kuriai buvo suteikta artima prieiga prie prezidento <...> – užgrobimas keičia tai, kaip prezidentai buvo nušviečiami ištisomis kartomis“, – rašoma leidinyje.
Visa tai vyksta JAV užsienio politikos posūkio Kremliaus link fone, pažymi žurnalistas.
Praėjusią savaitę buvęs D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas laikraščiui „The Wall Street Journal“ sakė, kad dabartiniam prezidentui labiau patinka autoritariniai lyderiai, nes jie yra „kieti“ ir nesusiduria su Kongreso ir teismų pasipriešinimu. D.Trumpas žavėjosi V.Putinu, nes jis buvo „stiprus“ ir visiškai kontroliavo savo šalį, sakė J.Boltonas.
