„The Telegraph“: Ukrainos dronus į Lietuvą rusai gali nukreipti per Kaliningradą

Praeitą savaitę Estijoje NATO oro policijos misijos naikintuvai numušė pirmąjį šalies oro erdvę pažeidusį bepilotį orlaivį.

Virš Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Suomijos skraidantys dronai paleisti iš Ukrainos, kuriuos Rusija nukreipė į NATO šalis.

„Rusijai nėra priežasties sustoti, nes Maskvai nebus jokių nuostolių ar pasekmių, o jų pastangų grąža yra milžiniška“, – laikraščiui „The Telegraph“ sakė Keiras Gilesas, analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos asocijuotas mokslinis bendradarbis.

„Tai, kad GPS signalas buvo blokuojamas dideliame Baltijos jūros regione ir už jo ribų, turėjo būti daug didesnis skandalas, nei kada nors buvo“, – pridūrė ekspertas.

Skrisdami pakankamai žemai, kad išvengtų radarų, ir būdami pakankamai pigūs, kad jų būtų galima dislokuoti šimtus, Ukrainos dronai smogė Maskvai, atakavo Rusijos naftos uostus prie Baltijos jūros, padegė degalų sandėlius ir sunaikino radarus daugiau nei 1600 km atstumu nuo Ukrainos sienos.

Tačiau Rusija surado būdą juos užgrobti ir panaudoti savo kariniams tikslams – ne juos numušdama, o juos apgaudama, atkreipė dėmesį „The Telegraph“.

Kaip Rusija supainioja Ukrainos dronus

Nuo kovo mėnesio Rusijos trukdymo sistemų nukreipti Ukrainos dronai sudužo Estijoje, rėžėsi į naftos saugyklą Latvijoje ir privertė NATO naikintuvus F-16 pirmą kartą aljanso istorijoje numušti droną virš Estijos teritorijos.

15min fotomontažas/Estijoje numuštas dronas

Priežastis, kodėl šis chaosas skverbiasi į Baltijos šalis ir Suomiją, glūdi pažeidžiamume, kuris egzistuoja nuo pat GPS išradimo ir kurį tinkamai išnaudoti Rusija mokėsi daugelį metų.

Iki šiol vyravo versija, kad dronai dėl rusų elektroninės kovos priemonių tapdavo nevaldomi.

Tačiau „The Telegraph“ teigia, kad centre yra Kaliningrade dislokuotas galingas siųstuvas, kuris nepertraukiamai daugelį metų blokuoja GPS signalus per šimtus kilometrų Baltijos oro erdvėje.

Tyrimo duomenimis, Rusijos elektroninės kovos daliniai sutrikdo GPS signalus ir juos supainioja, dėl ko Ukrainos dronai praranda navigacijos tikslumą ir nukrypsta Baltijos valstybių bei Suomijos link.

Straipsnyje paaiškinama, kad pirmiausia Rusija „apakina“ drono GPS imtuvą galingu triukšmo impulsu, atkirsdama jį nuo tikrųjų palydovų signalų – tai technika, vadinama „trukdymu“.

Tuomet sutrikdytas imtuvas pereina į paieškos režimą, aklai ieškodamas ko nors, prie ko galėtų prisijungti. Tuo metu Rusija ištransliuoja savo suklastotą signalą, galingesnį už bet ką kitą danguje, kuris „apgauna“ droną ir priverčia jį prisijungti.

Kitaip tariant, Ukrainos dronais sumanipuliuojama, kad jie fiksuotų, jog jie yra kur kas giliau Rusijos teritorijoje, nei yra iš tikrųjų, todėl jie nukreipiami į vakarus, link NATO oro erdvės.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Karo policija Žeimiuose, Varėnos rajone ieško drono

„Visi klausosi signalų iš palydovų kosmose, pasaulinių navigacijos palydovų, ir, deja, mes, visuomenė, visi naudojame nesuskaitmenintus atvirus signalus“, – teigė Karališkojo navigacijos instituto generalinis vadovas Ramsey Faragheris.

„Tai reiškia, kad juos labai lengva iššifruoti ir naudoti, bet taip pat labai lengva parašyti programinę įrangą, kuri gali transliuoti puikiai atrodančias suklastotas tų signalų versijas“, – atkreipė dėmesį jis.

Pasak „The Telegraph“, Rusija taip pat į navigacijos sistemą įveda klaidingus laiko duomenis, perkeliančius ją keleriais metais, kartais dešimtmečiais, į praeitį arba ateitį.

„Jei galite priversti kompiuterius manyti, kad jie yra visiškai netinkamame dešimtmetyje, dažnai galite priversti juos užstrigti arba visiškai sugesti“, – paaiškino R.Faragheris.

„Rusija išbando Europą“

Tos pačios Rusijos sistemos, veikiančios iš Kaliningrado, kelia rimtų navigacijos problemų ne tik karinėje plotmėje. Regione nuolat pasitaiko GPS ir kitų palydovinės navigacijos paslaugų sutrikimų, turinčių įtakos aviacijos ir jūrų eismui visoje Baltijos jūroje.

Analitikai ir vyriausybės pareigūnai Baltijos valstybėse bei Vokietijoje ne kartą susiejo šiuos incidentus su Rusijos elektroninio karo priemonėmis Kaliningrade. Pranešama, kad sutrikimai apima tiek signalų trukdymą, tiek koordinačių klastojimą.

15min montažas/GPS signalo trikdžiai

Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams tai gali lemti nukrypimus nuo maršruto arba stabilaus GPS ryšio praradimą, taip priverčiant įgulas pasikliauti atsarginiais navigacijos metodais.

Pirmadienį pranešta, kad britų Karališkųjų oro pajėgų orlaivis, kuriuo po vizito Estijoje skrido Jungtinės Karalystės gynybos ministras Johnas Healey, taip pat susidūrė su Rusijos elektroninio trikdymo taktika, dėl kurių orlaivio GPS sistema neveikė visos trijų valandų kelionės metu.

Kaliningradas jau seniai laikomas pagrindine Maskvos elektroninio karo sistemų veiklos platforma prie pat NATO teritorijos.

Pranešimai apie šių sistemų naudojimą Ukrainos dronų maršrutams nukreipti suteikia dar vieną dimensiją Rusijos besiplečiančiai hibridinei veiklai visame regione.

„Rusija aktyviai pažeidžia NATO ir Europos oro erdvę“, – „The Telegraph“ sakė Spenceris Faragasso, vyresnysis mokslo darbuotojas Mokslo ir tarptautinio saugumo institute.

„Šie dronų įsibrovimai gali būti vertinami kaip dalis Rusijos šešėlinio karo, kurį ji jau kelerius metus veda prieš Europą“, – pastebėjo analitikas.

Jis taip pat pridūrė, kad tokiu būdu Rusija ne tik trikdo navigaciją, bet ir sąmoningai kuria politines krizes NATO valstybėse.

Tai yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino žingsnis, kuriuo siekiama išbandyti Aljanso ryžtą, techniškai jo niekada nepuolant.

„Šiuo metu Rusija išbando Europą, siekdama įvertinti jos reagavimo lygį, vienybę, pasirengimą ir pajėgumus, – tęsė S.Faragasso. – Atsižvelgiant į akivaizdų Rusijos priešiškumą Europai, laikui bėgant ši grėsmė greičiausiai didės, o ne mažės.“