Kaip pažymima „The Telegraph“ publikacijoje, Vladimiras Putinas tikisi, kad nuolatiniai ir intensyvėjantys smūgiai palauš Ukrainos gyventojų moralę, išsekins Kyjivo gynybinius pajėgumus ir sumažins Vakarų ryžtą toliau teikti paramą.
Siekia išsekinti ginkluotę ir demoralizuoti gyventojus
„Jie taikosi į gyvenamuosius centrus, nes siekia išsekinti Ukrainos oro gynybą. Jie žino, kad Ukraina prioritetą teiks miestų ir kritinės infrastruktūros apsaugai“, – leidiniui „The Telegraph“ sakė Michaelas Kofmanas, vienas pagrindinių Rusijos ir Ukrainos karinių veiksmų analitikų.
Tekste primenama, kad birželio viduryje nuskambėjo dar vienas neįtikėtinas Rusijos pasiūlymas Ukrainai – taikos kaina turėtų tapti visų Vakarų tiektų ginklų sunaikinimas.
„Visi šie perteklių sudarantys ginklai turi būti sunaikinti. Tarptautiniai algoritmai yra žinomi – jie turi būti sumažinti, utilizuoti ir tai privalo būti garantuota“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
Anksčiau Rusija reikalavo, kad Ukraina sumažintų savo ginkluotąsias pajėgas, atitrauktų kariuomenę iš keturių iš dalies okupuotų rytinių regionų ir pripažintų neteisėtą Krymo aneksiją kaip sąlygą bet kokiam paliaubų susitarimui.
Taip pat buvo keliamas reikalavimas sugrąžinti rusų kalbai oficialios kalbos statusą bei įsipareigoti niekada nestoti į NATO ir neleisti užsienio karių buvimo Ukrainos teritorijoje.
Dabar Rusijos gynybos pramonė, remiama Kinijos bendrovių, kurios padeda apeiti Vakarų sankcijas, šiuo metu kaupia ginklų atsargas, pakankamas dar bent dvejiems karo metams. Vien per gegužę bepiločių orlaivių gamyba išaugo 17 procentų.
Taikosi į civilius
Ukrainos pažeidžiamumą dar labiau padidino neseniai priimtas Jungtinių Valstijų sprendimas sustabdyti svarbių ginklų siuntų tiekimą – dalis jų jau buvo pakeliui per Lenkiją.
Ukrainos žvalgybos šaltinis leidiniui „The Telegraph“ teigė, kad ypač pavojinga yra tai, jog dėl „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos raketų trūkumo gali nukentėti tokie dideli miestai kaip Kyjivas.
„Yra dalykų, kuriuos gali tiekti tik JAV“, – sakė šaltinis. – „Praradus priešbalistines PAC-3 raketas, anksčiau saugiais laikyti miestai, tokie kaip Kyjivas, liks visiškai pažeidžiami Rusijos balistinių raketų atakoms.“
Ukrainos Saugumo ir bendradarbiavimo centro vadovas Serhijus Kuzanas įspėja, kad nors Ukrainos oro gynyba fronte išlieka tvirta, civilinė infrastruktūra yra daug pažeidžiamesnė.
„JAV ginklų tiekimo sustabdymas kelia grėsmę ne tiek mūšio lauke, kiek vidaus frontui“, – leidiniui „The Telegraph“ sakė S.Kuzanas. – „Rusijos oro teroras kas mėnesį vis intensyvėja ir vis dažniau taikosi į Ukrainos miestus bei civilius gyventojus.“
Oslo branduolinio saugumo projekto tyrėjas Fabianas Hofmanas taip pat įspėjo, kad nors „Patriot“ sistemų gamyba pasaulyje auga, tik pusė jų skiriama visai Europai. Tai reiškia, kad Ukraina artimiausiais metais gali gauti jų dar mažiau.
Vis dėlto nėra jokių ženklų, kad Ukraina šiuo metu rizikuoja likti be oro gynybos sistemų.
Neįvardytas šaltinis, artimas Ukrainos kariuomenei, „The Telegraph“ teigė: „Nors Ukraina nuolat siekia gauti daugiau – tai natūralu, nes niekada negali turėti per daug ir būtina planuoti ateitį. Jie nuolat ieško šalių, pasirengusių papildomai tiekti ginklus, tačiau šiuo metu oro gynybos sistemų kiekis yra pakankamas likusiai šių metų daliai.“
Savo ruožtu Ukraina ir toliau gali pasigirti įspūdingais perėmimo rodikliais. Penktadienį jos oro pajėgos numušė 270 iš 550 taikinių, įskaitant dvi sparnuotąsias raketas. Dar 208 taikiniai pradingo iš radarų ir, manoma, buvo užblokuoti.
Vis dėlto, dronai, kurie prasiskverbia pro gynybą, toliau sėja mirtį. Vien per vieną naktį, birželio 28-ąją, smūgių metu žuvo mažiausiai šeši žmonės, o penktadienį ligoninėje atsidūrė 14 sužeistųjų.
Kadangi žemės oro gynybos sistemos apkrautos, Ukraina ėmėsi naikintuvų, kad numušinėtų atskriejančius bepiločius orlaivius – ką skaudžiai įrodė leitenanto pulkininko Maksimo Ustymenkos tragiška misija. F-16 pilotas žuvo, gindamas šalį nuo priešų atakos.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad Rusija siekia „išvarginti mūsų oro gynybą ir daryti psichologinį spaudimą“ ukrainiečiams per nenutrūkstamas bepiločių atakas.
Kelia problemų rusams
Kyjivas parodė, kad gali smogti atgal stipriai. Gegužę Ukrainos dronų smūgis į mikroelektronikos gamyklą Zelenograde privertė laikinai uždaryti kelis Maskvos oro uostus. Ši gamykla gamino puslaidininkius, naudojamus Rusijos radiolokacinėse ir raketų sistemose.
Praėjusį mėnesį Ukrainos dronai, slapta pergabenti krovininiais sunkvežimiais, smogė keturiems Rusijos kariniams oro uostams – vienas jų buvo daugiau nei už 4 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos. Kyjivas teigė, kad buvo apgadintas 41 orlaivis, įskaitant bombonešius ir žvalgybinį lėktuvą A-50.
Tokių tolimųjų atakų tikslas – ne tik atkeršyti Rusijai jos pačios teritorijoje, bet ir silpninti jos gebėjimą vykdyti plataus masto oro karą.
Vis dėlto Rusija stiprina savo pozicijas. Nepaisant neseniai V.Putino pažadėto gynybos išlaidų mažinimo kitais metais, mažai kas tiki, kad šis pažadas bus įgyvendintas.
„Rusija nuolat skelbia planus ateityje mažinti išlaidas gynybai“, – „The Telegraph“ komentavo M.Kofmanas.
„Tačiau tai visiškai neturi jokios įtakos tam, ką jie galiausiai daro“, – pridūrė ekspertas.
