Sekite 15min Google
Jo autoriai, remdamiesi nutekintais dokumentais ir palydovinėmis nuotraukomis, aptiko iki 10 naujų Rusijos bazių su neseniai įrengtomis paleidimo aikštelėmis, skirtomis moderniausiems Rusijos bepiločiams orlaiviams. Tai yra „Geran-4“ ir „Geran-5“ – reaktyviniai „Shahedai“. Pažymima, kad dronas „Geran-5“ turi 90 kg sveriančią kovinę galvutę, o deklaruojamas šio bepiločio orlaivio smogimo nuotolis siekia apie 1000 kilometrų.
„The Telegraph“ patikslino, kad kai kurios iš šių bazių jau naudojamos Rusijos smūgiams prieš Ukrainą, o nedidelis atstumas iki Ukrainos sienos sudaro palankias sąlygas masiniams oro antpuoliams, kurių metu Rusija bando pramušti „susilpnėjusią Kyjivo priešlėktuvinę gynybą“.
„Smūgio gali sulaukti ir Varšuva“
Kaip pažymi tyrimo autoriai, 7 iš 10 bazių buvo panaudotos per neseniai įvykdytus masinius antpuolius prieš Ukrainos sostinę. Tuo pačiu metu šios pačios bazės „kelia ilgalaikę grėsmę“ kelioms NATO šalims, kurios yra tokių smūgių veikimo spindulyje.
Laikraščio paskelbtame grafike matyti, kad prie tokių priskiriamos Turkija, Lenkija, Latvija, Lietuva, Estija, Suomija, Rumunija, Bulgarija, iš dalies net Graikija, Vengrija, Slovakija ir kitos Aljanso valstybės.
Remdamiesi analitikais, tyrimo autoriai įspėjo, kad karo prieš Europą atveju Rusija galėtų panaudoti savo dronų pajėgumus prieš NATO šalis, tokiu atveju šių dronų antskrydžio galėtų sulaukti ir tokie didmiesčiai kaip Varšuva.
„Europos ir JAV žvalgybos atstovai mano, kad Rusija svarsto galimybę surengti ginkluotą provokaciją Lenkijos teritorijoje, raketines ar dronų atakas prieš ypač svarbią infrastruktūrą arba atakas po „netikra vėliava“, už kurias kaltinimai bus permesti Ukrainai“, – teigiama „The Telegraph“ straipsnyje.
„Kepa“ reaktyvinius dronus
Nutekinti dokumentai ir palydovinės nuotraukos tyrėjams leido palei Rusijos sieną su Baltarusija ir Ukraina užfiksuoti mažiausiai 59 naujus dronų paleidimo įrenginius su bėgiais – mechaniniais nukreipimo takais, naudojamais fiksuoto sparno bepiločių orlaivių pakilimui, kai atsisakoma tradicinio kilimo ir tūpimo tako.
Kalbama apie tokias paleidimo platformas, kokios yra Halino kariniame aerodrome Kursko srityje, taip pat Asovicės ir Alešoko kaimų apylinkėse Briansko srityje.
„The Telegraph“ palygino šių vietovių palydovines nuotraukas, darytas praėjusią ir šį vasarą.
Matyti, kad kai kurios iš šių paleidimo aikštelių buvo įrengtos „perprofiliuotose“ karinėse bazėse ir civiliniuose oro uostuose, o kai kurias papildomas aikšteles Rusija įrengė kaimo vietovėse, dėstoma straipsnyje.
Nuotraukos, kurias išanalizavo dronų žvalgyba užsiimanti įmonė „DroneSec“, atskleidė, kad apie 20 iš neseniai įrengtų aikštelių turi prailgintas paleidimo bėgių trasas, o tai reiškia, kad taip galima paleisti naujausius Rusijos tolimojo nuotolio smogiamuosius dronus.
Tyrėjai priminė, kad Maskva sparčiai modernizuoja „Shahed“ tipo dronus, o naujų šių atakos bepiločių orlaivių variacijų panaudojimas iš minėtų bazių „leistų Putinui surengti smūgius prieš Lenkijos sostinę“.
„Šiuo metu nėra požymių, kad Rusija planuotų tokį puolimą, tačiau NATO lyderiai ruošiasi būsimam konfliktui“, – teigiama straipsnyje.
„The Telegraph“ pažymėjo, kad išanalizuoti palydoviniai vaizdai parodė, jog Rusijos ginkluotėje esančių vadinamųjų dronų „kamikadzių" skaičius labai išaugo. Vienoje iš bazių yra pakankamai vietos vienu metu laikyti per 1000 tokių dronų.
Keletoje kitų svarbių objektų statomos papildomos paleidimo platformos, o tai, kaip teigia straipsnio autoriai, liudija apie Rusijos siekį tik stiprinti dronų keliamą grėsmę.
Kaip išsiaiškino „The Telegraph“, šios bazės aprūpinamos iš kelių gamyklų visoje Rusijos teritorijoje, įskaitant specialiąją ekonominę zoną Alabugoje – didžiausią Rusijos dronų gamyklą, kurioje per metus jų pagaminama iki 6000 vienetų.
Analizės įmonės „DroneSec“ vykdomasis direktorius ir įkūrėjas Mike'as Monnikas, ištyręs leidinio gautas palydovines nuotraukas, konstatavo, kad Kremlius „stipriai išplėtė“ savo dronų tinklą, siekdamas „pulti Ukrainą ir laikyti NATO valstybes tokių smūgių grėsmės šešėlyje“.
Pasak jo, paleidimo aikštelių plėtra rodo, „kaip Rusija išplėtė savo galimybes paleisti daugiau dronų, tuo pačiu naudodama technologijas, kurios apsunkina tokio tipo dronų perėmimą“.
„Kartu šie du veiksniai leidžia didinti bendrą bepiločių aviacijos sistemų skaičių, kurias Rusija gali panaudoti smūgiams prieš Ukrainą, ir didina sunkumus, su kuriais susiduria Ukrainos pajėgos, bandydamos perimti naujesnius Rusijos dronus“, – apibendrino M.Monnikas.
