D.Trumpo atsisakymas spausti V.Putiną, kad būtų sudarytos paliaubos, bei nenoras įvesti Rusijai sankcijas, tik patvirtina tai, ką D.Trumpo administracija signalizuoja jau kelias savaites – JAV gali pasitraukti iš derybų.
Pasak „The Washington Post“, per tą patį pokalbį telefonu V.Putinas sugebėjo įvesti naują proceso vilkinimo elementą: būtinybę kiekvienai šaliai parengti „memorandumą“ dėl būsimo taikos susitarimo sąlygų, žingsnį, kuris gali padaryti Ukrainą pažeidžiamą, kol derybos vilkinamos. Tačiau antradienį Ukrainos pareigūnai leidiniui „Financial Times“ pripažino, kad niekas nesupranta, apie kokį memorandumą yra kalbama.
Kaip pažymėjo „The Washington Post“, po trečiojo D.Trumpo ir V.Putino pokalbio telefonu po jo inauguracijos jau galima išskirti jų bendravimo dėsningumą: JAV reikalauja, kad V.Putinas parodytų, jog rimtai žiūri į taikos derybas, o Kremlius atsako, kad sudėtingas platesnio taikos susitarimo pasiekimas trukdo nedelsiant nutraukti ugnį.
„Carnegie“ Eurazijos ir Rusijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja mano, kad V.Putinas, matyt, sugebėjo „pasiūlyti D.Trumpui tarpinį, apčiuopiamą Vašingtono taikos pastangų rezultatą, nesileisdamas į realias nuolaidas“.
Kaip nurodoma straipsnyje, D.Trumpo užuomina, kad Rusija ir Ukraina turės susitarti dėl ugnies nutraukimo tarpusavyje, taip pat numato JAV dalyvavimo šiame procese sumažėjimą.
„Tai kelia abejonių, ar iki metų pabaigos pavyks pasiekti susitarimą. Manoma, kad V.Putinas yra įsitikinęs, kad Rusija laimi karą ir per vasaros karo veiksmų sezoną gali užimti daugiau teritorijos“.
„The Washington Post“ apžvalgininkas, Tarptautinių santykių tarybos analitikas Maxas Bootas atkreipė dėmesį, kad D.Trumpas nėra žmogus, kuris pasižymėtų tolerancija ar atlaidumu tiems, kurie priešinasi jo valiai.
„Tačiau kai kalbama apie Rusijos diktatorių V.Putiną, kuris toliau sabotuoja D.Trumpo iniciatyvą – karo Ukrainoje nutraukimą, JAV prezidentas demonstruoja stebinantį kantrumą, didžiadvasiškumą ir supratingumą“, – pastebėjo jis.
Kaip bebūtų, V.Putinas kol kas turi vilties laimėti Ukrainoje, be kita ko, todėl, kad jis akivaizdžiai tikisi, jog JAV nutrauks pagalbą Ukrainai.
„Rusija jau prarado apie 900 tūkst. kariškių (žuvusių ir sužeistų) – tai siaubinga kaina už užsitęsusį puolimą, bet Kremlius vis dar turi apie 640 tūkst. karių, galinčių tęsti atakas. Be to, Maskva gauna nemažą pagalbą iš Šiaurės Korėjos, Irano ir Kinijos. Kokią prasmė V.Putinui daryti nuolaidas?“, – rašė M.Bootas.
Be to, Rusija toliau į kariuomenę verbuoja daug kontraktinių karių ir lėtai stumia Ukrainos gynybą priekinėse linijose, pažymėjo karybos ekspertas Robas Lee, vyresnysis mokslo darbuotojas Užsienio politikos studijų institute.
„Kariniu požiūriu, manau, Rusija kol kas gali tęsti karą, atsižvelgiant į nuolatinį savanorių į armiją ėmimą. Jos vadovybė tikriausiai mano, kad gali pagerinti savo pozicijas mūšio lauke. Rusija iki šiol nepasiekė savo minimalaus tikslo – okupuoti visą Donecko ir Luhansko sritis. Todėl ji gali bandyti užimti kuo daugiau teritorijos šią vasarą, prieš pradėdama derybas“, – sakė jis.
„Financial Times“ redakcijos straipsnyje teigiama, kad šiuo metu nerimą kelia tai, jog JAV gali sumažinti karinę pagalbą Ukrainai, o tai yra naudinga Maskvai, kuri šiuo metu turi pranašumą fronte.
Pastebima, kad D.Trumpo nuolaidžiavimas V.Putinui, kuris jau kelis mėnesius „vedžioja jį už nosies“, lieka nesuprantamas.
„Tai skatina V.Putiną tęsti karą, kai Rusijos karinės pajėgos turi pranašumą mūšio lauke prieš Ukrainą, kuri bijo, kad JAV karinė parama gali būti atšaukta bet kuriuo metu. V.Putinas, atrodo, mano, kad jo tikslas pavergti Ukrainą gali būti pasiektas be grėsmės ekonominiam spaudimui, kurį D.Trumpas taip ilgai žada“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad Europos sąjungininkai jau dabar turi aktyviau remti Kyjivą – tiek tiesiogiai tiekiant ginklus, tiek stiprinant spaudimą Rusijai sankcijomis.
Konkrečiai kalbama apie Rusijos naftos kainų viršutinės ribos sumažinimą ir spragų, leidžiančių apeiti sankcijas naudojant „šešėlinį laivyną“, pašalinimą.
Europos Sąjunga jau įvedė naujus apribojimus beveik 200 tokių laivų ir planuoja aptarti tolesnį kainų ribos sumažinimą su G7 finansų ministrais Kanadoje.
„Atsižvelgiant į didėjančias grėsmes ir abejones dėl Vašingtono paramos, Ukrainos sąjungininkai turi parodyti ryžtą ir neleisti, kad taika būtų pasiekta Kyjivo sąskaita“, – rašo „Financial Times“.
