Pranešama apie degantį Belgorodo amunicijos sandėlį ir oro pavojų Kryme

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis vakariniame kreipimesi ketvirtadienį kalbėjo, kad tam, jog užimtų dar bent vieną kilometrą Donbase, Rusijai tenka skirti milžiniškas lėšas.

V.Zelenskis taip pat priminė Rusijos ataką Olenivkoje bei rytinį Charkivo apšaudymą. 

„Jūs ir aš galime ir turime galvoti tik apie tai, kaip laimėti. Laimėti mūšio lauke, politiniame fronte, informacinėje konfrontacijoje, ekonominėje plotmėje... Tikime savimi, padedame vieni kitiems, giname Ukrainos interesus ir žinome, kad bus taika. Laimi tas, kuris kovoja ir kovoja išmintingai“, – sakė jis.

Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas savo telegram kanale pranešė, kad dega šalia Valuisko miesto esantis amunicijos sandėlis. Apie gaisro priežastis ji nieko nerašė. 

Pastaruoju metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė eilę sėkmingų atakų, nukreiptų prieš Rusijos ginklų sandėlius, daugiausiai – esančius pietų Ukrainoje.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas teigia, kad šalį ginančios pajėgos turi teisę naikinti karinius objektus Rusijos užimtame Kryme. Apie tai jis kalbėjo Ukrainos „24 kanalui“.

Pasak jo, Ukraina padarys viską, kad pusiasalyje būtų pašalinti kariniai objektai ir neteisėtai, okupacijos metais, pastatyti tiltai. M.Podoliako teigimu, Kyjivas ir toliau reikalaus, kad Rusija pašalintų šiuos objektus, o jeigu nesutiks – bus imamasi kitų priemonių. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas per Kerčės sąsiaurį

„Kažkokiu būdu tai padarysime. Prašysime saulės, vėjo, vandens ir net tabako gaminių, kad jie veiksmingai veiktų šaudmenų sandėliuose. Kita vertus, mes ir toliau reikalausime, kad Rusija savanoriškai išmontuotų visas neteisėtas bazes ir tiltus, kurie per aštuonerius metus buvo įrengti Kryme“, – sakė M.Podoliakas. 

Ketvirtadienį savo tviterio paskyroje M.Podoliakas taip pat pabrėžė, kad vienintelis galimas šio karo scenarijus – Rusijos pralaimėjimas.

Jungtinės Tautos nori iki žiemos padidinti grūdų gabenimo laivais iš Ukrainos uostų apimtis, ketvirtadienį sakė JT generalinis sekretorius A.Guterresas, Lvive susitikęs derybų su Ukrainos ir Turkijos prezidentais.

„Darysime, ką galime, kad padidintume savo operacijų mastą, ruošdamiesi... ateinančiai žiemai“, – po derybų sakė A.Guterresas ir pagyrė kariaujančių Ukrainos ir Rusijos susitarimą su JT ir Turkija, leidusį šį mėnesį atnaujinti grūdų krovinių gabenimą laivais per Juodąją jūrą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Odesos uostas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį atmetė galimybę sudaryti taiką su Rusija, kol ši neišves savo pajėgų iš jo šalies.

Kalbėdamas po derybų Lvive su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, V.Zelenskis žurnalistams sakė buvęs „labai nustebintas“, kai iš turkų lyderio išgirdo, jog Rusija „pasiruošusi kažkokiai taikai“.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai okupuotame Chersone

„Pirmiausiai jie turėtų palikti mūsų teritoriją, o tuomet pažiūrėsim“, – pridūrė V.Zelenskis.

Siriją pasiekė Rusijos krovininis laivas, kuriuo, kaip įtariama, buvo atgabenti iš Ukrainos pavogti grūdai, ketvirtadienį pranešė Kyjivo ambasada Beirute.

Tai vienas iš virtinės klausimų keliančių krovinių, pasiekusių šią karo draskomą šalį.

„Mūsų duomenimis, „SV KONSTANTIN“ prisišvartavo Sirijoje“, – sakoma ambasados pranešime naujienų agentūrai AFP.

Jame teigiama, kad laivas atplukdė „grūdus, kuriuos pagrobė ir neteisėtai išvežė Rusijos okupacinė valdžia“. Pranešime taip pas sakoma, kad iš pradžių šis krovinys turėjo plaukti į Libano sostinės Tripolio uostą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis palaiko Ukrainą, ir perspėjo dėl pavojaus atsirasti „naujam Černobyliui“ atominėje jėgainėje, užimtoje įsiveržusių Rusijos pajėgų.

Turkijos lyderis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu susitiko Lvive praėjus dviem savaitėms po jo derybų Sočyje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, per kurias abi šalys pažadėjo stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Tačiau R.T.Erdoganas žurnalistams tvirtino, kad NATO narė Turkija tvirtai palaiko Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, ir kad Ankara tęs diplomatines pastangas užbaigti kautynes.

„Tęsiame pastangas rasti sprendinį, bet stovime mūsų draugų ukrainiečių pusėje“, – sakė R.T.Erdoganas.

Jo derybos su V.Zelenskiu ir į Lvivą atvykusiu Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu įvyko pasaulyje didėjant nerimui dėl kovos veiksmų aplink Zaporižios atominę elektrinę Ukrainos pietryčiuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Jėgainė, kurią Rusijos pajėgos užėmė kovo mėnesį, tuojau po invazijos pradžios vasario 24 dieną, pastarosiomis savaitėmis ne kartą buvo apšaudyta.

„Esame sunerimę. Nenorime antro Černobylio“, – pabrėžė Turkijos vadovas.

R.T.Erdoganas kalbėdamasis su žurnalistais V.Putiną paminėjo tik kartą.

„Aptarėme apsikeitimą karo belaisviais ir mūsų iniciatyvas šiuo atžvilgiu, – sakė jis. – Toliau kalbėsimės apie tai su ponu Putinu.“

Ukrainos žvalgyba teigia, kad okupacinės Rusijos pajėgos užimtoje Zaporižios AE paskelbė laisvadienį, rytoj elektrinėje bus tik operatyvinis personalas. 

„Visiems kitiems darbuotojams įėjimas bus uždarytas. Taip pat žinoma, kad pastaruoju metu nuolat stotyje buvę „Rosatom“ atstovai skubiai paliko objekto teritoriją“, – nurodo žvalgyba. 

„Scanpix“/AP nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Tuo pat metu Rusijos Federacijos gynybos ministerija paskelbė apie tariamą ginkluotųjų pajėgų „teroristinį išpuolį“, dėl kurio esą ketinama apkaltinti Rusiją. Ukrainos žvalgyba įspėja, kad prisidengdama tokiais melagingais teiginiais Rusija gali surengti išpuolį prieš didžiausią Europoje branduolinį objektą. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis ketvirtadienį paragino Jungtines Tautas užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės saugumą, kur dėl suintensyvėjusių kautynių didėja branduolinio incidento rizika.

„JT privalo užtikrinti šio strateginio objekto saugumą, jo demilitarizaciją ir visišką išvadavimą nuo Rusijos pajėgų“, – sakoma V. Zelenskio pranešime, paskelbtame po jo susitikimo Lvive su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.

Ukrainos lyderis taip pat kritikavo, anot jo, „tyčines“ Rusijos atakas prieš šį objektą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis ir A.Guterresas taip pat aptarė šį mėnesį atnaujintą ukrainietiškų grūdų eksportą pagal susitarimą, liepą sudarytą Kyjivo ir Maskvos su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pranešama, kad aukų skaičius Charkive, kur raketomis Rusija apšaudė daugiabutį, išaugo iki mažiausiai 15.

Zaporižios atominės elektrinės darbuotojai paragino pasaulį neleisti, kad dėl Rusijos okupantų neatsakingumo ir beprotybės įvyktų nepataisoma nelaimė.

Kreipimasis į pasaulio bendruomenę buvo paskelbtas Zaporižios AE „Telegram“ kanale, skelbia Ukrainos naujienų portalas „Unian“.

„Per pastaruosius penkis mėnesius buvo pažeista daugybė teisinių normų, principų ir taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti taikaus atomo tvarkymo saugumą. Per pastarąsias dvi savaites branduolinė jėgainė iš tiesų tapo nuolatinių karinių atakų taikiniu. Artilerijos smūgiai kaskart darėsi vis galingesni ir pavojingesni, o grėsmė sunaikinti svarbiausius branduolinės saugos objektus tapo vis realesnė“, – kreipimesi rašo elektrinės darbuotojai.

Pažymima, kad aukštos kvalifikacijos specialistai, turintys unikalią kompetenciją ir patirtį, patiria sunkių sužalojimų ir žūsta savo darbo vietose.

„Tarp nekaltų mūsų Enerhodaro civilių gyventojų taip pat yra daugybė žmonių aukų. Šviesus jų atminimas skatina mus garsiai ir atvirai pareikšti šiuos žodžius. Sustokite ir pagalvokite! Tai, kas vyksta, yra siaubinga ir prasilenkia su sveiku protu ir morale kiekvieno, kuris galvoja bent vieną žingsnį į priekį“, – sako Zaporižios AE darbuotojai.

Kreipimesi pabrėžiama, kad nuo didelio masto branduolinės katastrofos padarinių niekur nepasislėpsime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

„Esame įsitikinę, kad kolektyvinis protas ir gera valia gali nutildyti patrankas ir užkirsti kelią nepataisomiems dalykams! Juk pasekmės gali būti daug blogesnės nei Černobylio ir Fukušimos tragedijų padariniai“, – teigiama dokumente.

Gamyklos darbuotojai pabrėžė, kad jau beveik 40 metų saugiai eksploatuoja gamyklą ir nėra įvykę nė vieno nelaimingo atsitikimo.

Plačiau šia tema skaitykite ČIA.

Europa pradėjo mažinti karinę pagalbą Ukrainai. Liepos mėnesį šešios didžiosios Europos šalys pirmą kartą nuo karo pradžios nepateikė Ukrainai jokių naujų karinių įsipareigojimų, teigė tinklalapis „Politico“.

Kylio pasaulio ekonomikos instituto surinkti nauji duomenys apie Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Lenkijos tiekiamą ginkluotę rodo, kad Europos šalių pagalba sumažėjo.

Tai patvirtina daugybę Ukrainos karinių pareigūnų ir politikų pareiškimų: didžiosios Europos valstybės praranda pagreitį teikiant karinę pagalbą, o iš pradžių aktyviausiai Ukrainą rėmusios Didžioji Britanija ir Lenkija išsikvėpė.

Christophe'as Trebeschas, ginklų tiekimą Ukrainai stebinčios instituto grupės vadovas, teigia, kad nuo balandžio pabaigos Europos karinės pagalbos Ukrainai įsipareigojimai pradėjo mažėti.

„Nors karas įžengė į kritinę fazę, naujų pagalbos iniciatyvų nebeliko“, – sako jis.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas anksčiau „Politico“ sakė, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija turėtų labiau padėti Ukrainai priešintis Rusijos agresijai.

„Jei norime, kad karas kuo greičiau baigtųsi, jie turėtų savęs paklausti, ar jie daro pakankamai?“ – sakė jis, pabrėždamas, kad faktinė šių šalių pagalba yra neproporcinga jų pajėgumams.

Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba paskelbė naują padėties Ukrainos fronto linijoje žemėlapį, kuriame nurodytos tikėtinos Rusijos ir Ukrainos karių smūgių linijos.

 

Du Rusijos naikintuvai ketvirtadienį galimai pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė Gynybos ministerija Helsinkyje, šiai Šiaurės šaliai siekiant narystės NATO dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Įtariama, kad du Rusijos naikintuvai MiG-31 pažeidė Suomijos oro erdvę Suomijos įlankoje, prie Porvo“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Suomių oro pajėgos surengė „operatyvinio skrydžio misiją“ orlaiviams identifikuoti, nurodė institucija ir pridūrė, kad šalies sienos apsaugos tarnyba pradėjo „preliminarų tyrimą“.

Incidentas įvyko 9 val. 40 min. vietos (ir Lietuvos) laiku ir truko apie dvi minutes, kol lėktuvai įveikė maždaug 1 km atstumą vakarų kryptimi, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Gynybos ministerijos atstovas.

Suomija turi 1 340 km ilgio bendrą sieną su Rusija ir po Antrojo pasaulinio karo neprisijungė prie Vakarų gynybinio aljanso, bijodama išprovokuoti savo rytinę kaimynę. Tačiau vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą paskatino Suomijos visuomenėje milžinišką paramos stojimui į JAV vadovaujamą Aljansą pliūpsnį. 

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) gegužę įspėjo, kad „Rusija turi noro“ daryti įtaką Suomijos paraiškos dėl narystės NATO teikimo procesui ir kad „galima laukti įvairių bandymų tai daryti“.

Ukrainos žvalgyba paviešino Rusijos kario ir jo motinos pokalbio apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą garso įrašą.

Garso įrašą paskelbė Pagrindinė Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdyba „Telegram“ kanale.

Okupantas kalba apie gandus, jog rugpjūčio 24 dieną Ukrainos kariškiai puls juos su „didžiulėmis pajėgomis“, kad Nepriklausomybės dieną surengtų parodomąją egzekuciją. Jis taip pat skundžiasi savo brigados vadu ir vyrų trūkumu fronte:

– Kas yra, Saša?

– Nieko. Liūdnos naujienos. Iki rugpjūčio 24 dienos jie turėtų mus pulti didžiulėmis pajėgomis. Na, neva, Nepriklausomybės diena bus. Jie nori surengti parodomąją egzekuciją.

— Bus imtasi kokių nors priemonių, gal ir sustiprintų. Mūsiškiai dabar ką nors sugalvos.

— Kartą vaikinas pasakė (amžiną jam atilsį): „Mes visi liksime čia“. Jis buvo teisus.

– Viskas bus gerai. Nesijaudink. Manau, kad mūsų žmonės negali leisti, kad taip nutiktų – tiesiog palikti jus ir viskas – ne, taip negali atsitikti.

– Už visa tai turėtų būti teisiamas mūsų brigados vadas. Čia jam turi būti įvykdyta mirties bausmė. Visiškas niekšas. Asilas. Nėra žmonių, nėra nieko. Prakeikti niekšai.

– Nesijaudink, viskas bus gerai. Manau, kad to neturėtų leisti – palikti kaip užmirštą objektą, ir tiek.

– Sako, jų bus tiek, kad praeis pro mus ir nepastebėsi, jog mes čia kada nors stovėjome.

– Iš kur jų tiek daug?

– Aš nežinau. Žvalgyba taip sako.
 

Girtas rusas vienoje Varšuvos autobusų stotelėje įžeidinėjo, puldinėjo praeivius, taip pat bandė užpulti medikus.

Be įžeidinėjimų, jis vulgariai komentavo lenkų ir amerikiečių bendradarbiavimą ir šaukė „Aš myliu Putiną!“.

Liudininkų užfiksuotą vaizdo įrašą paskelbė „Visegrad 24“.

Į ruso riksmus niekas iš pradžių nereagavo, todėl jis kumščiais puolė praeivius. Kažkuriuo metu vyras užpuolė greitosios pagalbos medikus, buvusius įvykio vietoje.

Pastariesiems pavyko sugauti vyrą ir į įvykio vietą iškviesti policiją, ji girtą vyrą sulaikė.

Karo ekspertas Olegas Ždanovas prognozuoja, kad pastarieji sprogimai Kryme – tik pradžia, jų turėtų būti daugiau, nes okupuotame pusiasalyje daug karinių objektų.

Kaip jis sakė projekto „FreeDom“ eteryje, Kryme turėtų įvykti du pagrindiniai sprogimai. Vienas iš jų yra Sevastopolyje, raketų „Kalibr“ saugykloje. Šias raketas rusai naudoja povandeniniuose laivuose.

„Tikriausiai pirmas turėtų būti Krymo tiltas. Kodėl? Nes tai yra pagrindinė karių tiekimo arterija“, – įsitikinęs karo ekspertas.

„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas

Žurnalistas paklausė O.Ždanovo, ar Ukraina gali pasinaudoti šia situacija Kryme ir Rusijos kariuomenės susilpnėjimu, kad deokupuotų pusiasalį.

„Manau, kad šie sprogimai bus įtraukti į karinę Krymo išvadavimo operaciją“, – sakė ekspertas.

Ukraina turi „pasiruošti visiems scenarijams“ dėl padėties Rusijos okupuotoje atominėje elektrinėje, pareiškė vidaus reikalų ministras per avarinių tarnybų darbuotojų pratybas Zaporižios mieste.

Kyjivas ir Maskva kaltina vienas kitą apšaudant didžiausią Europoje Zaporižios branduolinę jėgainę, kurią nuo kovo kontroliuoja Rusija.

Įtampa dėl šio komplekso sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Niekas negalėjo numatyti, kad Rusijos kariai iš tankų apšaudys branduolinius reaktorius. Tai neįtikėtina“, – sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis ukrainiečių kontroliuojamame Zaporižios mieste, esančiame už 50 km nuo elektrinės.

Trečiadienį stebėdamas pratybas, per kurias buvo imituojama branduolinė avarija, jis pareiškė, kad Ukraina turėtų būti pasiruošusi, nes „kol Zaporižios atominę elektrinę kontroliuoja Rusija, yra didelių rizikų“.

Dešimtys Ukrainos gelbėjimo tarnybų darbuotojų, dėvėjusių dujokaukes ir apsauginius kostiumus, dalyvavo pratybose, kurių metu mokėsi evakuoti sužeistą žmogų ir nuplauti užterštas transporto priemones.

Ukrainos valstybinės branduolinės agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas pareiškė, kad elektrinės teritorijoje dislokuota apie 500 Rusijos karių ir 50 šarvuočių.

Maskva teigė, kad ten nėra jokios sunkiosios ginkluotės ar karių, išskyrus sargybinių dalinius.

Kyjivo teigimu, Rusija apšaudo elektrinę, siekdama kaltę suversti Ukrainai. Tuo metu Maskva tvirtina, kad už bombardavimą atsakingos ukrainiečių pajėgos.

Nepriklausomai patikrinti šių teiginių neįmanoma.

Rusija gabena raketas ir amuniciją prie Ukrainos sienų ir į okupuotas teritorijas, be kita ko, atvyksta ginkluotės ešelonas iš Buriatijos, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas.

Pažymima, kad iš Buriatijos pajudėjo ešelonas su amunicija: jį sudaro 28 vagonai, kuriuose, be kita ko, 32 raketos priešlėktuvinėms raketų sistemoms S-300. Manoma, kad ši amunicija prie Ukrainos sienų atsidurs maždaug rugpjūčio 20 d.

Departamentas taip pat pažymėjo, kad Ukraina gali būti apšaudyta mažų mažiausiai raketomis S-300 ir ši grėsmė esą yra akivaizdi.

„Atsižvelgiant į tai, kad maždaug 20 d. atvyks nemažai ešelonų, akivaizdu, kad jie siekia iki rugpjūčio 24 d. sukaupti daugiau ginklų“, – pridūrė departamentas.

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kad Rusija ruošiasi suduoti stiprų smūgį Ukrainai jos nepriklausomybės dieną – rugpjūčio 24-ąją. 

Rusijai trečiadienio vakarą ir ketvirtadienio rytą apšaudžius Ukrainos Charkivo regioną iš viso žuvo 11 žmonių, dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.

Vėlų trečiadienį rusai apšaudė Charkivo Saltivo rajoną ir pataikė į bendrabutį, kuriame gyveno klausos negalią turintys žmonės. Pagal vieną iš versijų jie negirdėjo pavojaus signalo.

Pirminiais duomenimis, žuvo septyni žmonės, 20 buvo sužeisti.

Ketvirtadienio rytą buvo apšaudytas gretimas Charkivo rajonas, taip pat pataikyta į bendrabutį.

Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas informavo, kad ten žuvo du asmenys, dar 18 sužeisti, iš jų – du vaikai.

Į įvykio vietą atvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai matė smilkstančias kelių sudegusių pastatų liekanas ir netoliese gulinčias suniokotų transporto priemonių nuolaužas.

Be to, per Rusijos raketų smūgius į Krasnohrado miestą maždaug už 100 km į pietvakarius nuo Charkivo buvo sugriauti keli gyvenamieji pastatai, žuvo du civiliai gyventojai ir dar du buvo sužeisti, įskaitant 12-metį, nurodė O.Synehubovas.

Trečiadienį vakare prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė „niekingą ir cinišką“ Rusijos smūgį.

Ukrainos lyderis sakė, kad per išpuolį, kuris, pasak jo, „neturėjo jokio pateisinimo ir rodo agresoriaus bejėgiškumą“, buvo „visiškai sunaikintas“ bendrabutis.

„Mes neatleisime, mes atkeršysime“, – sakė V.Zelenskis platformoje „Telegram“.

Charkivas buvo apgultas pirmosiomis vasarį pradėtos invazijos dienomis. Tačiau Rusijai nepavyko perimti antro pagal dydį Ukrainos miesto kontrolės.

Pasak pareigūnų, regione žuvo šimtai žmonių.

Pirmadienį per Rusijos apšaudymą prieš Charkivo miestą žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar šeši buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė aukšto rango policijos pareigūnas Serhijus Bolvinovas.

Rusijos puolimas šiuo metu daugiausia sutelktas į pietų ir rytų Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad jos pajėgos nėra dislokavusios sunkiosios ginkluotės Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje, ir apkaltino Kyjivą rengiant „provokaciją“ šiame objekte.

„Rusijos kariai neturi sunkiosios ginkluotės nei elektrinės teritorijoje, nei aplink ją esančiose teritorijose. Ten yra tik sargybinių daliniai“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Atkreipdama dėmesį į kaltinimus, kad Rusijos pajėgos iš AE teritorijos apšaudo Ukrainos pozicijas, ministerija pareiškė, esą Kyjivas ruošiasi surengti „provokaciją“ per Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso vizitą Ukrainoje, siekiant apkaltinti Maskvą „technogeninės katastrofos sukėlimu elektrinėje“.

„Scanpix“/AP nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

„Kaltė dėl [smūgių] pasekmių teks Rusijos ginkluotosioms pajėgoms“, – sakoma pareiškime.

Kyjivas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Maskvos pajėgos jėgainės teritorijoje sandėliuoja sunkiąją ginkluotę.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas išvakarėse pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti rusų kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje.

Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.

„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Pasak J.Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“

„Rusijos kariai... dabar naudoja teritoriją aplink atominę elektrinę kaip aikštelę, kaip platformą artilerijos atakoms prieš Ukrainos pajėgas, ir tai yra neatsargu, neatsakinga“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį per „Twitter“ pranešė, jog TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi patvirtino Kyjivui, kad yra pasirengęs vadovauti JT agentūros delegacijai per vizitą jėgainėje.

Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.

Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano ir JT vadovo Antonio Guterreso susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.

Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.

Trečiadienį, rugpjūčio 24 d. bus švenčiama Ukrainos nepriklausomybės diena. Karo ekspertais perspėja, kad tądien rusų okupantai užgrobtame Donecko srities Mariupolyje planuoja pakartoti kruviną Olenivkos scenarijų.

Rusai nori apšaudyti arba susprogdinti teismo pastatą, kuriame planuojamas vadinamasis „Azov“ pulko karių „teismas“, interviu TSN.ua sakė karo ekspertas Dmytro Snegiriovas.

„...kalbama apie tai, kad Rusijos Federacijos specialiosios tarnybos vykdys scenarijų, kai bus apšaudytos teismo patalpos, panaudojant tariamai Ukrainos taktines raketų sistemas „Točka-U“, arba pats teismo pastatas. Šios priemonės ruošiamos būtent rugpjūčio 24 d.. Taip ir bus įgyvendintas Olenivkos scenarijus“, – pažymėjo jis. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Išpuolio Olenivkoje, kur buvo laikomi Ukrainiečiai karo belaisviai, padariniai

Ekspertas pridūrė, kad, remiantis operatyvine informacija, kruvinas scenarijus ruošiamas būtent Mariupolyje.

Liepos 29-osios naktį okupuotame Olenivkos kaime, buvusios pataisos namų kolonijos teritorijoje, sprogimas sunaikino pastatą, kuriame įsibrovėliai laikė iš „Azovostal“ gamyklos išvežtus ukrainiečius karo belaisvius.

Rusijos Federacija tvirtino, kad žuvo daugiau nei 50 Ukrainos karių, ir apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas kolonijos apšaudymu.

Ukrainos pusė sprogimą Olenivkoje pavadino Rusijos teroristiniu išpuoliu, kuriuo siekiama nuslėpti karo nusikaltimus, diskredituoti ukrainiečių kariuomenę ir sutrikdyti ginklų tiekimą Ukrainai iš Vakarų.

Dėl rytinių raketų atakų Charkive vienas žmogus žuvo ir aštuoniolika buvo sužeista pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Nuotr. iš O.Synjehubovo „Telegram“ kanalo/Raketos Charkive sugriovė pastatą

„Rusų okupantai ryte smogė bendrabučio patalpoms Charkivo Slobido rajone. Šiuo metu sužeista 18 žmonių, iš jų 2 vaikai. 1 žmogus žuvo. Rusijos terorizmas neturi ribų!“  – rašė jis. 

Kaip pranešama, ketvirtadienio rytą Rusijos kariuomenė paleido mažiausiai penkias raketas į Charkivą. 

Praėjusią parą rusų okupantai nužudė tris Donecko srities civilius, paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka.

„Rusija žudo civilius! Rugpjūčio 17 dieną okupantai nužudė tris Donecko srities civilius: Avdijivkoje, Netailove ir Kurachivkoje. Dar šeši žmonės buvo sužeisti“, – sakė jis.

Nuo rugpjūčio 18 dienos Estija nebeįsileidžia Rusijos piliečių, turinčių šalies išduotas Šengeno vizas, apie tai rašo ERR.

Šiuo metu tokias vizas turi apie 25 000 Rusijos piliečių. Sprendimas dėl šio draudimo priimtas rugpjūčio 11 d.

Atvykti į Estiją su turistinėmis vizomis bus leista siekiant aplankyti gimines: tėvus, vaikus ir sutuoktinius. Be to, išimtys daromos vizitams humanitariniais tikslais: pavyzdžiui, laidotuvėms.

Tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė vis labiau praranda pasitikėjimą Krymo saugumu po pastarųjų Ukrainos smūgių Rusijos kariniams objektams Kryme, kasdieninėje analizėje rašo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Karo studijų institutas.

Anot analitikų, Rusijos vadovybė ir Rusijos nacionalistinė informacinė erdvė vis labiau stengiasi naujausius Ukrainos smūgius Rusijos kariniams objektams Kryme įvardyti kaip teroro aktus, kad informacinis pasakojimas būtų nukreiptas nuo Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų ir raginimų Vakarams paskelbti Rusiją terorizmo rėmėja valstybe.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Rusijos karinė vadovybė melagingai teigia, kad neseniai įvykdyti išpuoliai prieš Rusijos karinius objektus Kryme yra teroristiniai išpuoliai, siekdama nukreipti dėmesį nuo raginimų paskelbti Rusiją terorizmo rėmėja valstybe.
• Rusijos pajėgos kelis kartus nesėkmingai bandė surengti puolimus netoli Charkivo ir Donecko srities sienos taktiškai sudėtingose miško vietovėse.
• Rusijos pajėgos toliau nesėkmingai atakavo gyvenvietes į pietryčius nuo Siversko.
• Rusijos pajėgos surengė kelis puolimus į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto ir tikriausiai bando pagerinti taktines pozicijas netoli Horlivkos.
• Rusijos pajėgos pasiekė ribotų laimėjimų į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto ir netoli Zaporižios ir Donecko srities administracinės sienos.
• Tikėtina, kad Rusijos pajėgos rengiasi ginti savo antžemines ryšio linijas (GLOC) Melitopolio-Tokmako-Berdiansko trikampyje, užminuodamos gyvenvietes rytinėje Zaporižios srities fronto linijoje.
• Rusijos federaliniai subjektai toliau formuoja naujus savanorių dalinius ir skelbia apie sutartinę tarnybą, nors susiduria su verbavimo sunkumais.
• Rusijos okupacinė valdžia stengiasi sustiprinti kontrolės priemones okupuotose teritorijose padidėjus partizanų aktyvumui.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį Lvive susitiks su Ukrainos ir Turkijos prezidentais; susitikimas rengiamas praėjusį mėnesį pasiekus susitarimą, leidusį atnaujinti grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą, įstrigusį Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Be to, NATO vadovas išvakarėse pareiškė, kad JT atominės energetikos priežiūros tarnybai būtina leisti apžiūrėti Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kuri buvo užimta rusų pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Plačiau skaitykite čia.

Kinijos kariai vyks į Rusiją dalyvauti bendrose karinėse pratybose, pranešė kinų gynybos ministerija.

Pekinas ir Maskva palaiko glaudžius ryšius gynybos srityje, o Kinija yra sakiusi, kad nori pakelti dvišalius santykius „į aukštesnį lygį“, nors Rusijai taikomos tarptautinės sankcijos ir ji plačiai smerkiama dėl karo Ukrainoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kinijos kariai

Kinijos gynybos ministerija trečiadienį pareiškė, kad jos dalyvavimas kasmetinėse „Vostok“ pratybose, kurios, Maskvos teigimu, vyks nuo rugpjūčio 30-osios iki rugsėjo 5-osios, yra dvišalio bendradarbiavimo susitarimo su Rusija dalis.

„Tikslas – gilinti praktinį ir draugišką bendradarbiavimą su dalyvaujančių šalių kariuomenėmis, kelti dalyvaujančių šalių strateginio bendradarbiavimo lygį ir stiprinti gebėjimą reaguoti į įvairias grėsmes saugumui“, – sakoma Kinijos gynybos ministerijos pranešime.

Kaip pranešama, pratybose taip pat dalyvaus Indija, Baltarusija, Mongolija, Tadžikistanas ir kitos šalys.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija reikalauja, kad JAV išduotų vizas užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vadovaujamai Rusijos delegacijai dalyvauti Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke.

Tai pareiškė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, pranešė Rusijos propagandos agentūra „Interfax“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

„Galima drąsiai teigti, kad norėtume matyti Sergejų Viktorovičių Lavrovą JT Generalinėje Asamblėjoje“, – sakė A.Antonovas.

Jis teigė, kad pastaraisiais metais JAV esą „ne kartą kėlė sunkumų dėl darbo kelionių“ Rusijos diplomatams.

„Ambasada jau kreipėsi į Baltuosius rūmus, Valstybės departamentą, reikalaudama nedelsiant išduoti vizas ministrui ir visiems Rusijos delegacijos nariams“, – sakė A.Antonovas.

Ukrainos kariškiai per naktį likvidavo 29 okupantus, priešo įrangą ir šaudmenų sandėlį pietinėje šalies dalyje, pranešė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ atstovas Vladislavas Nazarovas rugpjūčio 17 d. dienos santraukoje.

„Padėtis mūsų operacijų zonoje yra sudėtinga ir įtempta, tačiau kontroliuojama. Priešas laikosi nusistovėjusių gynybos linijų, jo skaičius smarkiai nesikeičia ir jis kasdien praranda kovinę dvasią“, – sakė jis.

Pasak V.Nazarovo, per pastarąją parą priešo motorizuotųjų šaulių būrys, remiamas daugkartinio raketų paleidimo įrenginio, bandė slapta užimti Ukrainos stebėjimo postą, tačiau Ukrainos kariškiai apšaudė okupantus, sustabdė juos ir privertė bėgti.

„Tęsė oro smūgius į mūsų pozicijas palei sąlyčio liniją. Jis puolė tris kartus. Nepavyko. Panaudojo dvi antiradarines raketas, kad sunaikintų mūsų oro gynybos sistemą. Rezultatas nuvylė“, – sakė vadovybės atstovas spaudai.

Jis pridūrė, kad Ukrainos aviacija atakavo priešo pajėgų, ginkluotės ir įrangos atramas ir koncentracijos vietas netoli Novovoznesensko ir Aleksandrivkos.

„Vykdant raketinių ir artilerijos dalinių šaudymo užduotis, Bilohirkoje priešas neteko 29 rašistų, 203 kalibro savaeigių patrankų „Pion“, penkių šarvuočių ir transporto priemonių, taip pat šaudmenų atsargų. Galutiniai priešo nuostoliai dar tikslinami“, – sakė V.Nazarovas