Ukraina teigia, kad sunaikinta Rusijos karinė bazė Naujojoje Kachovkoje

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Charkivo meras Ihoris Terechovas sakė, kad okupantai apšaudė Saltivskio rajoną – atakos vietoje gyvenamajame name kilo gaisras. Naujausiais duomenimis, žuvo 6 žmonės.

Rusijos ambasadorius Vašingtone Anatolijus Antonovas pareiškė, kad Rusija prašo JAV išduoti vizą Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, kad šis galėtų dalyvauti JT Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Kremliaus karas prieš Ukrainą – tai karas, kuriame dalis rusų nenori kariauti. Kai kurie taip griežtai tam priešinasi, kad, matyt, yra pasirengę paimti ginklą prieš savo gimtąją šalį ir kovoti kartu su Ukrainos kariuomene. Tarp tokių – Rusijos laisvės legionas, rašo „The Moscow Times“.

Rusijos laisvės legionas teigia, kad jis buvo suformuotas šių metų kovo mėnesį, kai daugiau kaip 100 rusų karių pasidavė Kyjivo pajėgoms.

„Aš vis tiek atsidūriau šiame kare. Maniau, kad arba mirsiu kaip okupantas ir žudikas, arba mirsiu ramia sąžine. Taigi perėjau į kitą pusę“, – sakė 26 metų buvęs rusų karys, tapęs legiono nariu, žurnalistų prašęs jį vadinti Arni slapyvardžiu.

Be buvusių kareivių, legioną, greičiausiai, sudaro ir rusai, kurie kartu su kitais užsieniečiais keliavo į Ukrainą kovoti jos kariuomenės pusėje. Kyjivas dar plataus masto invazijos pradžioje paskelbė, kad užsieniečiai gali atvykti padėti kovoti su įsibrovėliu ir tokia veikla laikoma visiškai teisėta – šių dalinių kariai pasirašo sutartis su Ukrainos kariuomene.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kryme gyvenantiems ukrainiečiams liepė vengti Rusijos karinių bazių po to, kai per pastarąją savaitę pusiasalyje įvyko trys sprogimai.

„Nesiartinkite prie Rusijos kariuomenės karinių objektų“, – sakė jis savo naujausiame vaizdo kreipimesi, pridurdamas, kad jie taip pat gali sprogti dėl „apsileidimo“.

Rusija dėl sprogimų kaltino „sabotažą“.

Rusija paskyrė naują Juodosios jūros laivyno vadą, pranešė valstybinė agentūra „RIA Novosti“.

Agentūra teigė, kad viceadmirolas Viktoras Sokolovas buvo pristatytas Sevastopolyje, Kryme, vykusiame laivyno aukščiausio rango vadovų susitikime.

Teigiama, kad viešo renginio nebuvo dėl, kaip agentūra pavadino, „geltonojo terorizmo grėsmės lygio“ mieste.

Manoma, kad ankstesnis laivyno vadas Igoris Osipovas buvo nušalintas nuo pareigų po to, kai balandžio mėnesį nuskendo laivyno flagmanas „Moskva“.

Ukraina neprarado nė vieno JAV jai suteikto raketų paleidimo įrenginio HIMARS, pareiškė Ukrainos gynybos ministras.

Nuo konflikto pradžios Ukraina gavo mažiausiai 20 šių amerikiečių gamybos įrenginių ir naudojo juos atakuodama Rusijos šaudmenų sandėlius, vadavietes ir priešlėktuvinę gynybą.

Tuo metu Rusija ne kartą tvirtino, kad sunaikino kelias sistemas.

Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas trečiadienį, po virtinės sprogimų Kryme, paragino sunaikinti Maskvos pastatytą tiltą, jungiantį šį Kremliaus aneksuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi.

2018 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino iškilmingai atidarytas 19 km ilgio tiltas yra pagrindinis Maskvos karinis ir civilinis sausumos koridorius į pusiasalį, aneksuotą 2014-aisiais.

„Šis tiltas yra neteisėtas objektas“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Todėl jis turi būti sunaikintas. Nesvarbu, kaip – savanoriškai ar ne“, – pridūrė jis, leisdamas suprasti, kad tiltas per Kerčės sąsiaurį gali tapti Ukrainos pajėgų kariniu taikiniu.

Rusija aneksavo Krymą po masinių demonstracijų Ukrainoje 2014 metais, per kurias buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Rusijos karinius objektus pusiasalyje neseniai sukrėtė virtinė sprogimų, o Gynybos ministerija pareiškė, kad šią savaitę įvykęs incidentas buvo sabotažo aktas.

Kyjivas viešai neprisiėmė atsakomybės už sprogimus, tačiau Ukrainos politikai ir kariuomenės pareigūnai internete ironiškai pasisakė apie incidentus, leisdami suprasti, kad prie jų prisidėjo šalies pajėgos.

Po vėlai antradienį nugriaudėjusių sprogimų šaudmenų sandėlyje netoli Džankojaus kaimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kreipimesi sakė, kad iš aneksuoto pusiasalio pradėjo plūsti rusų turistai, supratę, kad „Krymas jiems ne vieta“.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino Rusijos karinę bazę Naujojoje Kachovkoje, Chersono srityje, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų spaudos tarnyba ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti raketos smūgio padariniai. Filmuotoje medžiagoje matyti Rusijos kariškiai, tikriausiai nufilmuoti vieno iš jų.

„Štai kas liko iš mūsų namelio, o ten, tolumoje, yra viskas, kas liko iš komunikatorių“, – sako vaizdo įrašo autorius, nukreipęs kamerą į pastato nuolaužas.

„Remiantis preliminaria informacija, tai vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas „rūkymas nenustatytoje vietoje“, esančioje Naujojoje Kachovkoje“, – teigia Ukrainos pajėgos.

Ukrainos pusės vertinimu, Rusijos kariuomenės aukų skaičius siekia 10-15 žmonių.

BBC negali skubiai patikrinti šios informacijos, nes vyksta karo veiksmai.

Šiuo metu Ukrainos Valstybinė maisto saugos ir vartotojų apsaugos tarnyba kartu su atsakingomis organizacijomis šalyje skirsto iš Lietuvos gautą beveik 5 tonų veterinarinių medikamentų paramą. Pasak Ukrainos pieno gamintojų asociacijos atstovų, padedančių organizuoti paramos teikimą, didžioji dalis vaistų bus išdalinta gyvulininkystės ūkiams labiausiai karo veiksmų paveiktose Kyjivo, Sumų, Černihivo, Chersono, Mykolajivo, Charkivo, Zaporižios, Donecko srityse. Kita dalis paramos bus perduota gyvūnų gerovės bei veterinarų organizacijoms.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „būtina skubiai“ leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) patikrinti Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje, kurią kontroliuoja Rusijos kariuomenė.

Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, sakė jis žurnalistams Briuselyje.

„Būtina skubiai leisti Tarptautinei atominės energijos agentūrai atlikti patikrinimą ir užtikrinti visų Rusijos pajėgų išvedimą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.

Pasak J.Stoltenbergo, tai, kad objektą kontroliuoja Rusijos kariuomenė, „kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių šalių ir tarptautinės bendruomenės gyventojams“

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Įtampa sugrąžino prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Praėjusią savaitę buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis ir įspėta apie rimtą krizę Zaporižioje.

Ketvirtadienį Ukrainoje įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano ir JT vadovo Antonio Guterreso susitikimas. Manoma, kad jie, be kitų klausimų, aptars ir padėtį Zaporižios AE.

Ukraina turi keturias veikiančias branduolines elektrines, kur gaminama maždaug pusė šalies elektros energijos, taip pat branduolinių atliekų saugyklų – vienas iš tokių objektų yra Černobylyje.

Kyjivo raginimą sukurti demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios AE parėmė sąjungininkai Vakaruose.

Turkijos valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ duomenimis, iš Ukrainos uostų išplaukė dar keturi laivai.

Remdamasi Turkijos nacionalinės gynybos ministerija, agentūra pranešė, kad laivai trečiadienio rytą išplaukė iš Odesos ir Černomorsko uostų.

Teigiama, kad jie gabeno saulėgrąžų rupinius, saulėgrąžų aliejų ir kukurūzus.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba prognozuoja, kad netolimoje ateityje fronte galima tikėtis „labai aštrių įvykių“. Apie tai pranešė valdybos spaudos tarnybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Šiuo metu jie nėra pasiruošę kalbėti apie traukimąsi ir tai, kad Rusija išves savo karius iš Ukrainos teritorijos, bet mes išvaduosime visas savo teritorijas, kurias užėmė priešas.

Netolimoje ateityje, žinoma, bus labai aštrių įvykių visame fronte. Tai siejama ne tik su kai kuriomis datomis – dabar daug kalbama apie Nepriklausomybės dieną. Nors, žinoma, reikėtų atsižvelgti ir į šį faktorių“, – teigė jis. 

Jis priminė, kad žvalgyba anksčiau pranešė, jog „rugpjūtis ir rugsėjis bus nepaprastai svarbūs mėnesiai tolimesniam karo veiksmų vystymuisi visame fronte“.

Šiuo metu, anot A.Jusovo, „pasaulinės ir strateginės Putino, kaip žmogaus, kuris maniakiškai nekenčia Ukrainos, užduotys nepasikeitė, tačiau per visą plataus masto puolimo laiką pati Rusija vis labiau tolsta nuo šių tikslų siekimo.“

Žvalgybos atstovas pridūrė, kad karas tęsiasi, o aktyvios kovos vyksta beveik visoje kontaktinėje linijoje.

Po virtinės gaisrų ir sprogimų Rusijos aneksuotas Krymas iš saugios bazės tolesnei invazijai į Ukrainą virto židiniu, rodančiu, kokie iššūkiai laukia Maskvos jau beveik pusmetį trunkančiame kare.

Trečiadienį Jungtinės Karalystės gynybos žvalgyba pareiškė, kad „Rusijos vadai greičiausiai bus vis labiau susirūpinę dėl akivaizdžiai sumažėjusio saugumo Kryme, kuris veikia kaip užnugario bazė okupacijai“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Net pati Rusija pripažino, kad sprogimai ir gaisrai, antradienį nuniokoję amunicijos sandėlį netoli Džankojaus kadaise saugiame Kryme, buvo „sabotažo aktas“, sukėlęs sumaištį ir privertęs evakuoti apie 3 000 žmonių.

Trečiadienį tame sandėlyje sprogimai tebesitęsė, tarsi ryškus priminimas apie Rusijos pažeidžiamumą Kryme.

Prieš savaitę Rusijos kariuomenė Kryme jau susidūrė su spaudimu, Ukrainai pranešus, kad per sprogimus buvo sunaikinti devyni Rusijos kariniai lėktuvai. Tuo metu Maskva tvirtino, kad sprogimai galėjo kilti dėl atsitiktinės nuorūkos.

Tokių paaiškinimų nebeužtenka, nes karas, kurio centre ilgą laiką buvo žiaurios kovos Ukrainos rytiniame Donbaso regione, dabar įgauna vis didesnę reikšmę pietiniame Kryme.

Plačiau skaitykite čia. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis telefonu su Japonijos kolega Yoshimasa Hayashi trečiadienį aptarė Kinijos spaudimą, situaciją Rusijos užpultoje Ukrainoje, pranešė Tokijas.

Japonijos užsienių reikalų ministerijos (URM) pranešime teigiama, kad ministrai kalbėdami apie padėtį Ukrainoje pritarė, jog panašiai mąstančios šalys bendradarbiautų, siekiant kuo greičiau sustabdyti Rusijos agresiją.

Taip pat abu diplomatijos vadovai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl pastaruoju metu suintensyvėjusios Kinijos karinės veiklos, patvirtino taikos ir stabilumo Taivano sąsiauryje svarbą.

Pekinas šį mėnesį surengė didžiules oro ir jūrų pajėgų pratybas aplink salą, protestuodamas prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi ir Kongreso delegacijos vizitus Taibėjuje.

Tuo metu Lietuvos ir Kinijos santykiai į žemumas nugarmėjo Vilniuje pernai atidarius Taivaniečių atstovybę.

Kinija atstovybės atidarymą palaikė Lietuvos parama Taivanui veikti kaip nepriklausomai valstybei ir sumenkino su šalimi diplomatinius ryšius, ėmėsi prekybos ribojimų.

Lietuvos pareigūnai teigia, jog šalis gali laisvai ir nevaržomai rinktis partnerius.

Anot Japonijos URM, ministrai pokalbio metu taip pat patvirtino, kad toliau bendradarbiaus ekonominio spaudimo prieš Lietuvą ir atsako į Šiaurės Korėjos veiksmus klausimais.

G.Landsbergis su kolega pasikeitė nuomonėmis apie bendradarbiavimą tarptautinėje arenoje ir susitarė ateityje toliau stiprinti dvišalius santykius, juos perkeliant į aukštesnį lygį, rašoma pranešime.

Anksčiau Lietuvos diplomatijos vadovas Japoniją yra pavadinęs svarbiausia Lietuvos partnere Azijoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Europos Sąjungą vieningai priimti sprendimą dėl vizų Rusijos turistams panaikinimo.

„Geriausia, kad tai būtų europinis sprendimas, kuris tiesiog panaikintų tų vizų galiojimą ir visi nustotų išdavinėti“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

Taip jis kalbėjo Talinui nuo ketvirtadienio nusprendus į šalį neįsileisti Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas vizas.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Vis dėlto, G.Landsbergis teigė abejojantis tokių priemonių efektyvumu.

„Rusijos pilietis šiandien gali gauti vizą Vokietijos konsulate, nežinau, bet kuriame Rusijos mieste, kuriame konsulatas yra, ir važiuoti per Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos teritoriją į ten, kur ketintų atostogauti“, – sakė jis.

Anot ministro, būtent todėl reikia sprendimo Bendrijos lygiu.

Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Panašius sprendimus priėmė ir Latvija su Estija.

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai.

Tačiau su tokiu sprendimu nesutinka Berlynas.

Pasak Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, invazija į Ukrainą „nėra Rusijos žmonių karas, tai – Putino karas“.

Galingas sprogimas nugriaudėjo Rusijos okupuoto Melitopolio centre, kur įsikūrusi viena iš okupantų komendantūrų. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ivanas Fedorovas.

Imago / Scanpix nuotr./Ivanas Fiodorovas

„Žemė degs po okupantais – šią nepajudinamą tiesą kasdien Ukrainos pietuose įrodo mūsų kariai iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Prie priešo irštvos Melitopolio centre nuaidėjo galingas sprogimas. Priminsiu, kad čia yra viena iš okupantų komendantūrų“, – pranešė meras.

Jis pridūrė, kad dar reikia lukterėti duomenų apie priešo nuostolius.

Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad Krymo tiltas turėtų būti sunaikintas kaip teisėtas karinis taikinys.

Apie tai jis užsiminė interviu britų leidiniui „The Guardian“.

Anot leidinio, M.Podoliakas viename interviu aiškiai pasakė, kad Ukraina Krymo tiltą, jungiantį okupuotą pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi, laiko teisėtu kariniu taikiniu.

„Tai nelegali statyba ir pagrindiniai vartai aprūpinti Rusijos kariuomenę Kryme. Tokie objektai turi būti sunaikinti“, – kalbėjo M.Podoliakas. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Krymo tiltas

Ukraina gavo iš Italijos 200 mln. eurų dydžio lengvatinį kreditą, pranešė Ukrainos finansų ministerija.
 
Pagal paskolos sutarties sąlygas ji už nulines palūkanas suteikta 15 metų laikotarpiui, pusei jo atidedant grąžinimą.

„Lėšos bus naudojamos bendrojo vidurinio ugdymo įstaigų mokytojų darbo užmokesčiui“, – teigiama ministerijos pranešime.

Italija toliau padeda Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Neseniai ji išsiuntė Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą, tačiau abi šalys neatskleidžia, kokia ginkluotė jį sudarė.

Italijos žiniasklaida anksčiau skelbė, jog Ukrainai bus perduota haubicų.

Rusijos kariuomenės vadovybė bėga iš okupuoto Chersono. Tai reiškia, kad priešui svarbiau yra išgelbėti savo gyvybes, nei vykdyti puolimą, Ukrainos žiniasklaidai teigė operatyvinės vadovybės „Pietūs“ spaudos centro vadove Natalija Humeniuk.

„Greičiausiai tai (Rusijos vadovybės pabėgimas – red.) reiškia, kad kažkam reikia gelbėti gyvybę ir kažkas labai bijo savo perspektyvų. Ir egzistuoja supratimas, kad mes kontroliuojame transporto ir logistikos arterijas, kurias pasiekia mūsų ugnis“, – kalbėjo ji. 

N.Hymeniuk tvirtino, kad Rusijos kariuomenė vis dar gali pulti ukrainiečius Chersono srityje, tačiau esą „jų karinės vadovybės elgesys reiškia, kad puolimo operacija jiems rūpi mažiau, nei pačių saugumas“. 

Neseniai Ukrainos kariškiai smogė ketvirtam ir paskutiniam Chersono srities tiltui, kuriuo rusai perkeldavo techniką.

Rusija per 174 agresijos karo dienas jau prarado 44 100 karių, 1 886 tankus ir 993 artilerijos sistemas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos kariai pažymi, kad per šį laiką Rusija neteko 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą rusai patyrė Charkivo ir Donecko kryptimis. 

Po neseniai įvykusių sprogimų okupuotame Kryme Rusijos Federacijos vadovybė greičiausiai susirūpinusi dėl akivaizdaus saugumo pablogėjimo pusiasalyje, teigiama britų žvalgybos kasdienėje ataskaitoje.

„Šių incidentų priežastys ir žalos mastas dar nėra aiškios, tačiau Rusijos vadovybė greičiausiai vis labiau susirūpins dėl akivaizdaus saugumo pablogėjimo Kryme“, – sakoma pranešime. 

Pažymima, kad rugpjūčio 16 dieną netoli Džankojaus, Krymo šiaurėje, susprogdintas šaudmenų sandėlis. Taip pat greičiausiai buvo apgadintas netoliese esantis geležinkelis ir elektros pastotė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Vėliau buvo pranešta, kad iš oro bazės Krymo centre, Gvardijskio rajone, kyla dūmai.

„Džankojus ir Gvardijskas yra du svarbiausi Rusijos kariniai aerodromai Kryme. Džankojus taip pat yra pagrindinis kelių ir geležinkelių mazgas, kuris atlieka svarbų vaidmenį remiant Rusijos operacijas Pietų Ukrainoje“, – pažymima pranešime.

Anksčiau žvalgyba pranešė, kad Rusijos Juodosios jūros laivyno laivai ir toliau užima itin gynybinę poziciją, dažniausiai patruliuojama tik Krymo pakrantės matomoje akvatorijoje.

Šį rytą Rusijos kariuomenė iš Belgorodo paleido daugiau nei 5 raketas, apie tai savo pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Šiandien apie 5 val. Gynybos štabas užfiksavo daugiau nei 5 raketų paleidimą iš Belgorodo.

Viena iš raketų pataikė Charkivo Slobido rajone. Raketos apgadino gyvenamuosius pastatus, keli gaisrai kilo Zoločiovo bendruomenėje.

Ukrainos prezidento administracijos nuotr./Apšaudymai Charkive

Anksčiau Zoločiove okupantai apšaudė licėjaus teritoriją, apgadino futbolo aikštę, sugriovė vieną gyvenamąjį pastatą, apgadino du.

Iziumo rajone dėl apšaudymų buvo apgadinta kritinė infrastruktūra, atvirose vietose išdegė žolė. Greitosios medicinos pagalbos centre 22 metų vyras dėl sprogstamųjų sužalojimų paguldytas į ligoninę, jo būklė vidutinio sunkumo“, – sakė jis.

Per artimiausius du-tris mėnesius okupantų kariniuose objektuose Kryme gali įvykti ir daugiau sprogimų, interviu „The Guardian“ pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas.

Anot jo, gaisras Rusijos kariuomenės amunicijos sandėlyje Džankojaus rajone priminė, kad „rusų okupuotame Kryme yra didelė sandėlių sprogimų ir užpuolikų žūties rizika“.

„The Guardian“ pažymi, kad Ukraina neprisiėmė atsakomybės už sprogimus Kryme. 

175-ąją plataus masto karo dieną Rusijos kariuomenė vykdė puolimo operacijas Charkivo, Slovjansko, Donecko, Bachmuto ir Zaporižios kryptimis, vietomis kovos tęsiasi, priešas minuoja ir Ukrainos teritorijas.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas

Rugpjūčio 16 dieną Rusijos lėktuvas Su-34 iš Baltarusijos teritorijos atakavo infrastruktūros objektus Žitomyro srityje. Grėsmė tolesniems raketų ir oro smūgiams iš Baltarusijos Respublikos teritorijos išlieka.

Siversko kryptimi priešas nesiliauja apšaudęs iš artilerijos Černihivo ir Sumų pasienio srityse.

Charkivo kryptimi Rusijos kariuomenė ir toliau aktyviai vykdo žvalgybą, siekdama koreguoti artilerijos ugnį ir nustatyti Ukrainos gynybos pajėgų padalinių pozicijas.

Rusijos tikslas išlieka tas pats: pasiekti valdžios pasikeitimą Kyjive ir perimti didžiosios Ukrainos dalies kontrolę. Tuo pat metu Kremlius bando iškreipti savo tikruosius tikslus, rašo JAV karo studijų institutas (ISW).

 ISW rašo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 15 d., apibūdindamas Rusijos karo Ukrainoje tikslus, nepaminėjo teritorijos už Donecko ir Luhansko sričių ribų.

Pažymima, kad V.Putinas savo kalbą rugpjūčio 15 d. forume „Armija-2022“ baigė teiginiu, kad „mūsų kariai kartu su „Donbaso kovotojais“ garbingai atlieka savo pareigą, kovoja už Rusiją, už taikų gyvenimą „Donecko ir Luhansko liaudies respublikose“, jos aiškiai vykdo visas pavestas užduotis, žingsnis po žingsnio išlaisvina „Donbaso žemę“.

ISW pažymi, kad toks ribotas teiginys apie Rusijos tikslus visiškai prieštarauja anksčiau Maskvos skelbtiems kariniams Ukrainos „denacifikacijos“ ir „demilitarizavimo“ tikslams.

Gana ribotas V.Putino pareiškimas taip pat nesuderinamas su Rusijos veiksmais dėl okupuotų Chersono ir Zaporižios regionų dalių „prijungimo“ prie Rusijos Federacijos.

Rusijos pajėgos pradeda puolimo operacijas aplink Bachmutą, į pietvakarius nuo Avdijivkos ir į pietvakarius nuo Donecko, taip pat vykdė nesėkmingas puolimo operacijas Chersono srities šiaurinėje dalyje ir šiaurės vakaruose.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas antradienį pasisakė už sistemingas baudžiamąsias priemones prieš Rusijos oligarchus, palaikančius prezidentą Vladimirą Putiną ir jo karą Ukrainoje.

Ilgame pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus, A.Navalnas rašo, kad Vakarų šalių sankcijos, skelbiamos JAV, Europos Sąjungos ir arba Jungtinės Karalystės iniciatyva, iki šiol buvo nukreiptos tik prieš 46 iš 200 turtingiausių Rusijos žmonių, įtrauktų į  žurnalo „Forbes“ sąrašą.

„Man tai neatrodo panašu į visuotinį karą prieš Putino oligarchus“, – pažymėjo A.Navalnas.

Pasak jo, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris į ES sankcijų sąrašą vis dar nėra įtrauktas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

A.Navalnas pridūrė, kad buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius taip pat iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „tiekia metalą Rusijos gynybos ministerijai“.

„Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius“, – aiškino opozicionierius.

„Raginu visus ES, JK, JAV ir Kanados rinkėjus ir įstatymų leidėjus spausti vykdomąją valdžią ir priversti ją liautis užsiiminėti demagogija bei skubiai įvesti didžiules asmenines sankcijas Putino vagims“, – rašo A.Navalnas.

Jis taip pat ragino Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę 20-iai metų uždrausti atvykti į jų teritoriją asmenims, palaikantiems Rusijos karinį puolimą Ukrainoje.

A.Navalnas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę vienoje pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis buvo nuteistas byloje dėl lėšų grobstymų, kuri, anot A.Navalno ir jo sąjungininkų, yra politiškai motyvuota.

Kalinamas opozicionierius kartas nuo karto perduoda žinutes savo advokatams.

46 metų A.Navalnas pagarsėjo kaip su korupcija kovojantis tinklaraštininkas. Iki jį įkalinant A.Navalnas mobilizuodavo didelius protestus prieš vyriausybę visoje Rusijoje.

2020 metais jis vos liko gyvas, kai buvo apnuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl šios atakos jis kaltino Rusijos tarnybas, bet Kremlius neigė esantis kaip nors su tuo susijęs.

Jis buvo suimtas praeitais metais, kai grįžo į tėvynę po gydymosi Vokietijoje. Šį žingsnį plačiai pasmerkė tarptautinė bendrija.

A.Navalno kovos su korupcija organizacija parengė sąrašą, į kurį įtraukta daugiau kaip 6000 pareigūnų, kaltinamų remiant Rusijos karą kaimyninėje Ukrainoje.

Ukrainos atominės energetikos operatorė „Enerhoatom“ antradienį pranešė, kad prieš jos tinklalapį buvo surengta „beprecedentė“ kibernetinė ataka, bet nurodė, kad jos veikla nebuvo sutrikdyta.

„2022 metų rugpjūčio 16 dieną įvyko smarkiausia kibernetinė ataka prieš „Enerhoatom“ tinklalapį nuo Rusijos invazijos pradžios“, – per platformą „Telegram“ pranešė bendrovė.

Ataka buvo surengta „iš Rusijos teritorijos“, pridūrė „Enerhoatom“.

Rusijos „liaudies kibernetinės armijos“ grupė tinklalapį atakavo tris valandas, pasitelkusi daugiau kaip 7 mln. interneto botų, sakoma pranešime.

Vis dėlto šis puolimas „nepadarė reikšmingo poveikio „Enerhoatom“ tinklalapio darbui“.

„Telegram“ kanale „Liaudies kibernetinė armija“ apie vidurdienį rusų kalba buvo paskelbtas raginimas atakuot Ukrainos atominių jėgainių operatorės tinklalapį.

Tačiau antradienį vakare buvo paskelbta apie planų „pasikeitimą“, ir buvo nurodytas naujas taikinys – Ukrainos nacionalinės atminties institutas. Tuomet šios institucijos tinklalapio darbas sulėtėjo.

Kibernetinė ataka buvo surengta tvyrant didelei įtampai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose. Rusijos pajėgos šią jėgainę užėmė kovą, invazijos į kaimyninę šalį pirmosiomis savaitėmis.

Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant branduolinį kompleksą, kuris yra didžiausias Europoje, ir sukeliant branduolinės katastrofos grėsmę.

Iki invazijos pradžios vasario 24 dieną keturios Ukrainos atominės jėgainės pagamindavo apie pusę šalyje tiekiamos elektros energijos.

1986 metais Ukraina tapo iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos epicentru, kai sprogo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko reaktorius.

Šios jėgainės trys kiti reaktoriai buvo sėkmingai uždaryti, paskutinysis iš jų – 2000 metais.

Rusijos pajėgos pirmąją invazijos dieną užėmė Černobylio elektrinės kompleksą ir kelias savaites buvo įsitvirtinusios jėgainėje ir šalia jos esančioje labai radioaktyvioje atskirties zonoje.