JAV paskelbė apie naują ginkluotės paketą Ukrainai, jame – ir HIMARS raketos

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas nurodė, kad per Rusijos apšaudymą Zaporižios srityje sunkiai sužeista aštuonerių metų mergaitė. Savo telegramo paskyroje jis rašo, kad šiuo metu ji gydoma intensyvios terapijos skyriuje. 

„Jos būklė stabili. Kartu meldžiamės už jos gerovę“, – rašo jis.

Dar du suaugusieji patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus. Nuo karo pradžios, O.Starucho teigimu, Zaporižios srityje žuvo keturi vaikai, dar 44 buvo sužeisti.

V.Zelenskis tviteryje padėkojo J.Bidenui už naują karinės pagalbos paketą Rusijos užpultai Ukrainai.

„Žengėme dar vieną svarbų žingsnį, kad nugalėtume agresorių“, – rašo jis. 

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis penktadienį vakare kreipėsi į labiausiai Rusijos bombarduojamų miestų gyventojus bei pareiškė, kad šalis nepaliks nė vieno iš šių smūgių be atsako.

„Šiandien noriu kreiptis į visų mūsų miestų, kuriuos nuolat žiauriai apšaudo Rusijos kariuomenė, gyventojus. Charkivas ir Mykolajivas, visi Donbaso miestai, Dnipropetrovsko sritis, Zaporižios sritis... Visiems, kurie patiria nuolatinį gyvenimo naikinimo ir visko, kas daro gyvenimą normalų, naikinimo dūrį.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Neleisime nė vienam iš šių smūgių likti be atsako. Nustatysime kiekvieną okupantą, kuris vadovauja ir vykdo šiuos smūgius miestuose. Vienaip ar kitaip mes juos visus laikysime atsakingais. Nė vienas žudikas nesulauks gailesčio“, – kalbėjo jis.

V.Zelenskis taip pat pažadėjo, kad Ukraina atgaus atplėštas teritorijas, kurias Rusija bando išlaikyti savo rankose.

Vasario 24 dieną, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, traumatologas Vladas, kaip įprasta, atvyko į darbą klinikoje. Tačiau medicinos įstaigoje jis nežinojo, ką daryti – aplink tvyrojo chaosas. Kitą dieną jam paskambino kolega ir pakvietė savanoriauti Zaporižios karo ligoninėje. Vladas sutiko.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainiečių karys Zaporižios ligoninėje

Karo ligoninėje jis gyveno pirmąsias 50 dienų nuo invazijos pradžios. Į namus jis grįždavo kartą per 3 dienas, o savo namų erdvėje praleisdavo pusantros valandos. Jis pasakoja, kad buvimo savo bute laikas apsiribojo vieno išsimaudymo vonioje trukme.

Traumatologas papasakojo pravda.ua apie darbą Zaporižios karo ligoninėje – įsimintinus pacientus, ką jie kalba atvykę į ligoninę, bei karo medikų požiūrį į medikus, į frontą gydyti sužeistųjų atvykusius iš civilių gydymo įstaigų.

Visą straipsnį skaitykite ČIA.

Rusijos užimtame Sevastopolyje, Kryme, penktadienį vakare suveikė oro gynybos sistema, telegrame pranešė okupuoto miesto „gubernatorius“ Michailas Razvožajevas. Anot jo, buvo numuštas dronas. 

Apie suveikusį oro pavojų bei numuštą droną buvo pranešta ir ketvirtadienį vakare. 

15min atkreipia dėmesį, kad patikrinti šią informaciją nėra galimybės.

Pranešama, kad Rusijos užimtame Kryme esančiame Eupatorijos mieste penktadienį vakare, panašu, suveikė oro gynybos sistema. Apie tai savo telegram kanale pranešė Maskvos statytinio Krymo „vadovo“ patarėjas Olegas Kriučkovas. Savo žinutėje jis pridūrė, kad „Krymas yra patikimai apsaugotas“. 

Viena Ukrainos nevyriausybinė organizacija paprašė Šveicarijos ištirti įtariamą Rusijos karių išpuolį prieš šveicarų fotožurnalistą Ukrainoje šį pavasarį, penktadienį patvirtino prokurorai.

Teises ginanti organizacija „Truth Hounds“ paprašė Šveicarijos generalinės prokuratūros ištirti kovo mėnesį pietų Ukrainoje įvykdytą išpuolį prieš šveicarų laisvai samdomą žurnalistą Guillaume'ą Briquet kaip galimą karo nusikaltimą, pranešė Šveicarijoje įsikūrusi grupė „Civitas Maxima“, padėjusi jai pateikti skundą.

Prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino sulaukusi tokio skundo ir sakė jį „išnagrinėsianti įprastos procedūros“ tvarka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai Mariupolyje

„Tai pirmas skundas dėl baudžiamojo nusikaltimo šiame kontekste“, – sakoma pranešime. Jame pabrėžiama, kad skundo įteikimas dar nereiškia, kad dėl jo bus pradėtas baudžiamasis tyrimas.

G.Briquet buvo sužeistas kovo 6 dieną netoli Mykolajivo, kai jo automobilis su Ženevos numeriais ir užrašu „PRESS“ pateko į Rusijos karių pasalą. Žurnalistas buvo sužeistas į galvą ir rankas, skelbia „Civitas Maxima“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas teigia, kad Kyjivo darbotvarkėje svarstoma, kaip „žingsnis po žingsnio“ demilitarizuoti, o vėliau ir „deokupuoti“ šiuo metu Rusijos užimtą Krymo teritoriją. Apie tai jis pranešė savo tviterio paskyroje. 

Kylio universiteto Pasaulio ekonomikos institutas paskelbė naujus skaičiavimus apie pasaulio šalių Ukrainai teikiamos karinės pagalbos mastą. Tuo pačiu pastebima, kad paramos pažadų Ukrainai mažėja.

Vokietijos ekspertų vertinimu, liepos 1 d. duomenimis JAV išlieka pagrindinė Ukrainos karinė donorė, skyrusi 25,45 mlrd. dolerių. Antroje vietoje yra Jungtinė Karalystė, skyrusi 4,11 mlrd. dolerių paramos. Trečioje vietoje yra Lenkija (1,83 mlrd. JAV dolerių), o ketvirtoje – Vokietija (1,22 mlrd. JAV dolerių).

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai netoli fronto linijos

Tuo pat metu pagal paramos Ukrainai dalį bendrajame vidaus produkte Estija užėmė pirmąją vietą – ji suteikė Kyjivui 0,8 proc. šalies BVP. Antroje vietoje liko Latvija (maždaug tokia pati BVP dalis), trečioje – Lenkija (0,5 proc. BVP), ketvirtoje – Lietuva (0,3 proc. BVP).

Kylio universiteto ekspertų skaičiavimuose neatsižvelgiama į pagalbą, kurią viso pasaulio šalys jau pažadėjo suteikti Ukrainai, bet dar nesuteikė. Todėl jie gali neatspindėti visos paramos, kurią iš tikrųjų gauna Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje neįvardyti Vakarų pareigūnai teigė, kad konfliktas Ukrainoje atsidūrė beveik aklavietėje, nes nė viena pusė negali sutelkti reikiamų kovinių pajėgumų, kad galėtų daryti įtaką karo eigai. Anot pareigūnų, tiek Rusijos, tiek Ukrainos pajėgos susiduria su personalo problema.

Pareigūnai taip pat pastebėjo, kad Rusijos puolimas Donbase sulėtėjo, agresorei „baisiai sunkiai sekasi“ atkurti savo pajėgas, pavyzdžiui, sujungti batalionų taktines grupes.

Anot jų, Rusijos pusėje vis labiau jaučiamas atsargų, net ir pagrindinės amunicijos, trūkumas. 

„Turime daug įrodymų, kad šaudmenys baigiasi... įskaitant šaudmenis, kurie vežami iš giluminių saugyklų“, – per spaudos konferenciją Pentagone sakė tas pareigūnas.

Anot jo, sumažėjęs šaudmenų kiekis „galiausiai pakirs Rusijos galimybes pradėti puolimą“. Rusija šiuo metu yra sujungusi batalionų ir taktinių grupių pajėgas, ji išgyvena sunkius laikus bandydama atstatyti savo jėgas“.

„Tuo metu karas Ukrainoje perėjo į kitą stadiją“, bet „pikas“ dar nepasiektas. Taip yra iš dalies todėl, kad „abi šalys ėmė geriau suprasti, kad čia yra maratonas, o ne sprintas“, teigė pareigūnas.

Plačiau skaitykite: Vakarų žvalgyba: Rusams baigiasi amunicija, karas Ukrainoje perėjo į kitą stadiją 

Pastarąsias dešimt savaičių Vokietijos vyriausybė ignoravo Ukrainos prašymus dėl papildomų ginklų tiekimo.

Apie tai pranešė Vokietijos leidinys „Die Welt“.

Pasak laikraščio, nuo birželio mėnesio Vokietijos gynybos ministerijoje kelis kartus per mėnesį reguliariais intervalais vyksta aukšto lygio susitikimai, kuriuose dalyvauja ir ministrė Christine Lambrecht. Ukrainos pusė visuomet prašė padidinti ginklų, kuriuos Vokietija jau tiekia, tiekimą.

Imago / Scanpix nuotr./„Panzerhaubitze 2000“

Kalba eina apie haubicas „Panzerhaubitze 2000“, kurių federalinė vyriausybė pateikė dešimt, ir daugkartinių raketų paleidimo sistemas „Mars II“, kurių buvo pateiktos trys. Be to, Kyjivas paprašė leidimo eksportuoti Vokietijos pramonės siūlomus pagrindinius kovinius tankus ir šarvuočius. Balandžio mėn. Ukraina iš ginklų grupės „Rheinmetall“ gavo pasiūlymą pirkti 100 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 88 pagrindinius kovos tankus „Leopard 1“, įskaitant mokymus ir šaudmenis, iš viso už 268 mln. eurų. Gamintojo teigimu, šios transporto priemonės bus „greitai prieinamos“. Atitinkamas eksporto prašymas buvo pateiktas nedelsiant, tačiau per pastaruosius keturis mėnesius kancleris į jį neatsakė.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas praėjusią savaitę asmeniškai telefonu kalbėdamasis su Ch.Lambrecht išsakė šiuos prašymus. Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas tą patį padarė rugpjūčio 4 d. telefoninio pokalbio su kanclerės patarėju užsienio politikos klausimais Jensu Pletneriu metu. 

„Visi mūsų prašymai visada buvo registruojami. Tačiau kol kas tai neturėjo jokio poveikio“, – apie susitikimus Vokietijos gynybos ministerijoje pasakojo Ukrainos vyriausybės atstovai.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda kartu su Olafu Scholzu lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone

Per derybas Gynybos ministerija netgi teigė, kad likusios įrangos reikia pačiam Bundesverui, nes Vokietija turi vykdyti savo įsipareigojimus Aljansui rytiniame NATO flange.

Remdamasis šiuo argumentu O.Scholzas jau atmetė sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai. 

Vokietijos gynybos ministerija, atsakydama į dienraščio „Die Welt“ užklausą, pareiškė, kad ministerija „įvairiais lygmenimis palaiko ryšius su Ukrainos puse“, siekdama suteikti Ukrainai „geresnę paramą kovoje su Rusijos agresoriumi“, tačiau nepateikė jokios konkrečios informacijos.

Vakarų žvalgybos pareigūnas spaudos konferencijoje sakė, kad praėjusią savaitę per Ukrainos reidą į Sakų oro pajėgų bazę okupuotame Kryme iš rikiuotės buvo išvesta daugiau nei pusė Rusijos karinių jūrų pajėgų lėktuvų Juodojoje jūroje, skelbia BBC.

Neįvardyto „Vakarų pareigūno“ (paprastai šia formuluote vadinamas britų žvalgybos atstovas) žodžius citavo tarptautinės žiniasklaidos korespondentai.

„Scanpix“/AP nuotr./Sakų karinė aviacijos bazė Kryme prieš ir po sprogimo

„Tokie reidai daro teigiamą poveikį ukrainiečių moralei, tačiau apskritai išlieka „kovinis sąstingis“, – dėsto „Guardian“ gynybos ir saugumo redaktorius Danas Sabbahas, dalyvavęs pasitarime.

Žvalgybos pareigūnas taip pat teigė, kad išpuoliai Chersone ir Kryme yra Ukrainos specialiųjų pajėgų arba partizanų darbas, tačiau išsamiau apie tai nekalbėjo.

„Tai neįtikėtinos žmonių drąsos ir naujų galimybių derinys, – jo žodžius citavo ITN naujienų redaktorė Emma Burrows. – Manau, kad galime sutikti, jog ukrainiečiai smogė giliai už priešo linijos. Tokie taikiniai kaip Belgorodas yra teisėti taikiniai, kurie nekelia grėsmės Rusijos teritoriniam vientisumui“.

Kalbėdamas apie situaciją pietuose, pareigūnas sakė, kad Rusijai trūksta karinių pajėgų Chersone ir dešiniajame Dniepro krante.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

„Rusija turi pontoninius tiltus ir dvi keltų perkėlas, kad galėtų pristatyti pastiprinimą, ir taip pakeistų sugadintus pagrindinius tiltus. Tačiau jie nėra tokie veiksmingi kariuomenės aprūpinimui“, – sakė žvalgybos pareigūnas.

Kalbant apie Zaporižios atominę elektrinę, kuri dabar yra dėmesio centre, „Vakarų pareigūnas“ patikino, kad Ukraina ir Rusija ją naudoja „informaciniam fonui kurti“ ir kad šis objektas yra pakankamai stiprus, kad atlaikytų net numuštą civilinį lėktuvą. „Tiesioginiai apšaudymai mums nekelia nerimo“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė: „Problema, dėl kurios esame rimtai susirūpinę [Zaporižios AE], yra reaktorių aušinimas vandeniu. Jei nutrūktų elektros tiekimas, reikės naudoti avarinius generatorius. Jei jiems kas nors atsitiks..., atsidursime dar rimtesnėje padėtyje“.

Zaporižios atominė elektrinė apšaudoma nuo kovo mėnesio, kai Rusijos kariuomenė užėmė didžiausios Europoje atominės elektrinės teritoriją. Tačiau jį vis dar prižiūri Ukrainos inžinieriai.

Eliziejaus pranešime teigiama, kad Prancūzijos prezidentas „dar kartą pabrėžė savo susirūpinimą dėl Zaporižios atominėje elektrinėje susidariusios padėties keliamos rizikos“ ir pareikalavo, kad TATENA ekspertai atvyktų į elektrinę „kuo greičiau“.

Teigiama, kad V.Putinas pritarė šiai idėjai.

Toliau pareiškime rašoma, kad abu prezidentai artimiausiomis dienomis, po techninių grupių diskusijų ir prieš išsiunčiant misiją, dar kartą pasikalbės šiuo klausimu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./E.Macrono ir V.Putino susitikimas

Kremliaus pranešime teigiama, kad V.Putinas per telefoninį pokalbį su Prancūzijos lyderiu E.Macronu apkaltino Ukrainą užpuolus Maskvos okupuotą Zaporižios atominę elektrinę ir perspėjo dėl galimos „katastrofos“.

V.Putinas „pabrėžė, kad sistemingas Ukrainos kariškių vykdomas Zaporižios atominės elektrinės teritorijos apšaudymas kelia didelio masto katastrofos pavojų“, sakoma Kremliaus pranešime.

Penktadienį bendrovės „Maxar Technologies“ padarytos palydovinės nuotraukos parodė, kad Zaporižios AE „sisteminio apšaudymo“ požymių nėra, nors tuo Ukrainą melagingai apkaltino V.Putinas, telefonu kalbėdamas su Prancūzijos lyderiu E.Macronu. 

V.Putinas E.Macronui taip pat skundėsi, kad Maskva susiduria su „kliūtimis“ eksportuodama savo žemės ūkio produktus pagal praėjusį mėnesį Stambule pasirašytą susitarimą, sakė Kremlius.

„Vis dar esama kliūčių“ Rusijos „maisto produktų ir trąšų eksportui“, – sakoma Kremliaus pareiškime.

Taip pat skaitykite ČIA.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas penktadienį paprašė, kad Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė nebūtų atjungta nuo Ukrainos elektros tinklo, Kyjivui paskelbus, kad Maskva planuoja tai padaryti.

„Akivaizdu, kad elektra iš Zaporižios yra ukrainietiška elektra... Šio principo turi būti visapusiškai laikomasi“, – sakė JT generalinis sekretorius, lankydamasis Odesos uoste pietų Ukrainoje.

Zaporižios branduolinę jėgainę kovą užėmė Rusijos pajėgos, o pastaruoju metu aplink ją vykstantys kovos veiksmai kelia branduolinės nelaimės grėsmę.

Kyjivas penktadienį apkaltino Maskvą planuojant atjungti Zaporižioje elektrinę nuo Ukrainos tinklo.

„Turime informacijos, kad Rusijos okupacinė kariuomenė planuoja išjungti reaktorius ir atjungti juos nuo Ukrainos energetikos sistemos linijų“, – pranešė Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas

Ukrainos branduolinės energetikos operatorė taip pat perspėjo, kad Rusija riboja darbuotojų patekimą į šį objektą.

Praėjusią savaitę „Enerhoatom“ teigė, jog Rusijos pajėgos planuoja nukreipti Zaporižioje pagamintą elektros energiją į 2014 metais aneksuotą Krymą.

Šią savaitę abi šalys apkaltino viena kitą rengiant „provokacijas“ branduolinėje jėgainėje.

Ukraina ir Rusija kaltino viena kitą smūgiais Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje.

Išvakarėse lankydamasis Ukrainos vakariniame Lvivo mieste JT vadovas A.Guterresas perspėjo, kad bet koks Zaporižios atominės elektrinės apgadinimas būtų „savižudybė“.

Netoli Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio esančioje jėgainėje yra šeši iš 15 Ukrainos branduolinių reaktorių. Zaporižios elektrinė elektros energija aprūpina keturis milijonus namų ūkių. 

Luhansko srityje, Lotykovės kaime, nežinomi asmenys sunaikino rusų remonto bazę su dideliu kiekiu technikos. Apytiksliai priešo nuostoliai – apie šimtas karinės technikos vienetų ir mažiausiai penkiasdešimt kareivių.

Apie tai pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

„Ar pamenate jų frazę: „nors ir akmenys iš dangaus! Mums nerūpi – užgrobėme teritoriją“? Todėl pas juos nuolat kažkas vyksta: arba sprogimas, arba akmenys iš dangaus“, – rašė S.Haidajus.

Anot jo, apšaudymas buvo toks galingas, kad remonto bazės kaime, kur buvo pora tankų ir įvairios sunkios technikos, nebėra.

Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog „nenorėtų, kad baltarusiai kovotų“. Jis tikino, kad Baltarusija neva nerengia jokios invazijos į Ukrainą, praneša režimo kontroliuojama agentūra BelTA.

„Negalvokite, kad aš čia planuoju puolimą, bombarduosime Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos ir pan. Neturiu noro, kad jūsų ir mano vaikai kariautų. Vardan ko? Mums reikia kad visi nusiramintų.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

Šiandien nekariauja jokia Ukraina. Šiandien visas NATO blokas ir Amerika, visų pirma, kariauja su Rusija“, – sakė A.Lukašenka.

Nepaisant šių pareiškimų, A.Lukašenka ir jo režimas aktyviai remia Rusiją ir leidžia iš Baltarusijos teritorijos bombarduoti taikius Ukrainos miestus. Anksčiau tapo žinoma, kad Rusijos Federacija ruošiasi masinei raketų atakai prieš Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį vykusiame kabineto posėdyje nusprendė kreiptis į Europos Komisiją, oficialiai siūlydama priimti aštuntąjį sankcijų Rusijai paketą.

Pasak užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu, labai svarbu paspartinti kito sankcijų paketo priėmimą, siekiant sugriežtinti ir sustiprinti apribojimus Rusijai ir sistemingai dirbti, nuosekliai didinant agresijos kainą Maskvai.

Estija nori, kad aštuntuoju paketu būtų išplėstos sankcijos Rusijai ekonomikos, energetikos ir prekybos sektoriams ir į sankcijų sąrašą būtų įtraukta daugiau asmenų.

Estija taip pat siekia gerokai išplėsti sankcijas, apribojant Rusijos piliečių judėjimą.

U.Reinsalu pabrėžė, kad Estija siekia politinio sutarimo visoje Šengeno erdvėje, kad būtų įvestos papildomos sankcijos Rusijos piliečiams, kaip tai jau padarė Talinas.

„Kaip užsienio reikalų ministras raginu vyriausybes ir kitas Europos šalis įvesti papildomas vidaus sankcijas, kad būtų sustabdytas šalies agresorės Rusijos piliečių judėjimas Europoje, ir bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad Šengeno erdvė būtų uždaryta Rusijos piliečiams.“

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje Estija ir ES nuolat taiko sankcijas Rusijai. Iki šiol buvo priimti septyni sankcijų paketai, kuriais siekiama, kad agresijos kaina Rusijai būtų tokia didelė, jog visiškai paralyžiuotų jos ekonomiką ir neleistų finansuoti karo.

Krymo kolaborantai ir išdavikai gali sušvelninti sau bausmę suteikdami Ukrainai vertingos informacijos apie rusų karinius objektus ir įrangą Krymo teritorijoje. Apie tai socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danylovas.

„Krymo kolaborantai ir išdavikai gali sušvelninti teismo bausmę, suteikdami gynybos pajėgoms vertingos informacijos apie Rusijos karinius objektus ir įrangą pusiasalio teritorijoje“, – rašė jis.

Kartu O.Danylovas suteikė norintiems bendradarbiauti nuorodą į Ukrainos saugumo tarnybos telegramą, kur jie gali susisiekti.

Jis pabrėžė, kad Krymas yra suvereni Ukrainos teritorija.

„Darbotvarkė yra žingsnis po žingsnio pusiasalio demilitarizacija ir vėlesnė jo deokupacija“, – rašė O.Danylovas.

Rusų okupantai dėl pusiasalyje įvykusių sprogimų uždarė ukrainiečiams galimybę išvykti iš Ukrainos žemyninės dalies į Krymą, pranešė Melitopolio meras Ivanas Fedorovas.

„Gyventojams sakome, kad jie gali išvykti per Krymą, tačiau jau dvi dienas šis kelias buvo uždarytas dėl ten įvykusių sprogimų.

Pažymėtina, kad filtravimas žmonių, kuriems galima patekti į Krymą, gerokai padidėjo. Daugeliui vyrų, kurių telefonuose yra Rusijos specialiosioms tarnyboms nepatinkančios informacijos, neleidžiama atvykti į Krymą“, – sakė jis.

123RF.com nuotr./Jalta, Krymas

Plataus masto invazijos į Ukrainą išvakarėse Rusijos FSB buvo parengusi dvi marionetines vyriausybes Kyjivo užėmimo atveju, pranešė „The Washington Post“.

Leidinio teigimu, FSB glaudžiai bendradarbiavo su kolaborantais, tarp kurių pagrindinį vaidmenį atliko buvęs ir vėliau pabėgęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Viktoras Medvedčukas, šiuo metu kaltinamas valstybės išdavyste.

Leidinys V.Medvedčuką vadina „oligarchu, kuris tapo vienu iš pagrindinės prorusiškos Ukrainos partijos lyderių, užmezgęs glaudžius ryšius“ su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.

Anot leidinio, V.Janukovyčius vadovavo grupei, kuri kovo pradžioje susibūrė Baltarusijoje, siekiant atgauti valdžią Kyjive. Antroji grupė, kuriai priklausė buvę Regionų partijos nariai, susibūrė laikinai okupuotose Pietų Ukrainos teritorijose.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo tekste leidiniui „Pollitico“ paragino visas ES šalis panaikinti ilgalaikes daugkartines Šengeno vizas, išduotas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos vadovas pažymėjo, kad rusai naudojasi kitų ES šalių vizomis, kad dėl ribotų oro susisiekimo galimybių galėtų atvykti į Europą sausuma per Latviją, Lietuvą ir Estiją. „Taigi ES narės, kurios ir toliau išduoda turistines vizas rusams, ne tik ignoruoja visus žiaurumus, įvykdytus prieš ukrainiečius, bet ir „kviečia“ rusų turistus į Baltijos šalis“, – rašo G.Landsbergis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Tuo pat metu, net jei bus uždrausta išduoti naujas vizas, daugelis rusų jau yra gavę daugybę daugkartinių vizų, galiojančių trejus metus ar ilgiau, tęsia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Turime rasti bendrą ir veiksmingą sprendimą, kad vizų draudimas būtų kuo veiksmingesnis. Be to, reikėtų atšaukti jau išduotas ilgalaikes daugkartines vizas bent iki karo pabaigos“, – mano Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Ukrainos nepriklausomybės dieną, rugpjūčio 24 d., rusų okupantai planuoja laikinai okupuotame Mariupolyje surengti parodomąjį "Azovostal" gynėjų teismą, pranešė Ukrainos vyriausioji žvalgybos valdyba.

"Tam reikalui skubiai pertvarkomos išlikusios Mariupolio kamerinės filharmonijos patalpos. Filharmonijos scenoje įrengiami geležiniai narvai, kuriuose bus laikomi ukrainiečių gynėjai. Šalia taip pat statomi keli nauji laikini statiniai“, – teigiama pranešime.

Pasak žvalgybos, okupantai į miestą atsiveža ir specialiai apmokytų „liudininkų“ bei savo „žiniasklaidos“ atstovų.

Žvalgyba neatmeta, kad rusai tądien gali suduoti tikslų raketos smūgį. Tokiu atveju kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo bandys suversti Ukrainai.

Kylio universiteto Pasaulio ekonomikos institutas paskelbė naujus skaičiavimus apie pasaulio šalių Ukrainai teikiamos karinės pagalbos mastą.

Vokietijos ekspertų vertinimu, liepos 1 d. duomenimis JAV išlieka pagrindinė Ukrainos karinė donorė, skyrusi 25,45 mlrd. dolerių. Antroje vietoje yra Jungtinė Karalystė, skyrusi 4,11 mlrd. dolerių paramos. Trečioje vietoje yra Lenkija (1,83 mlrd. JAV dolerių), o ketvirtoje – Vokietija (1,22 mlrd. JAV dolerių).

Tuo pat metu pagal paramos Ukrainai dalį bendrajame vidaus produkte Estija užėmė pirmąją vietą – ji suteikė Kyjivui 0,8 proc. šalies BVP. Antroje vietoje liko Latvija (maždaug tokia pati BVP dalis), trečioje – Lenkija (0,5 proc. BVP), ketvirtoje – Lietuva (0,3 proc. BVP).

Kylio universiteto ekspertų skaičiavimuose neatsižvelgiama į pagalbą, kurią viso pasaulio šalys jau pažadėjo suteikti Ukrainai, bet dar nesuteikė. Todėl jie gali neatspindėti visos paramos, kurią iš tikrųjų gauna Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Pasaulio ekonomikos instituto ekspertai taip pat įvertino bendrą naujos pagalbos, kurią viso pasaulio šalys pažadėjo suteikti liepos mėnesį, įskaitant finansinę ir humanitarinę paramą šaliai, lygį. „Valstybės donorės inicijavo mažai naujos pagalbos arba visai jos nesuteikė, tačiau atsiuntė dalį to, kas jau buvo pažadėta anksčiau, įskaitant ginklus“, – rašė analitinis centras.

„Politico“ trečiadienį rašė, kad Europa pradėjo mažinti karinę pagalbą Ukrainai: jos duomenimis, liepą šešios didžiosios Europos šalys pirmą kartą nuo karo pradžios nesiūlė Kijevui jokių naujų karinių įsipareigojimų.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba tvirtina, esą gauti nauji patvirtinimai apie tai, kad rugpjūčio 19 dieną rusų okupantai rengia teroro aktą Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje.

„Gautas papildomas informacijos patvirtinimas apie okupantų rengiamą provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje rugpjūčio 19 d.

Visų pirma, licencijuotiems darbuotojams, kurie savo funkcijas atlieka pagal Valstybinės atominės energetikos inspekcijos išduotą licenciją, buvo įsakyta likti namuose. Nedidelė dalis operatyvinio personalo bus įleista į stoties teritoriją“, – rašoma pranešime.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominės elektrinė

Žvalgybos duomenimis, rugpjūčio 18 dieną vakariniuose ZAE vadovybės posėdžiuose nedalyvavo „Rosatom“ atstovai, kurie dalyvavo visuose tokiuose susitikimuose nuo okupacijos. Žvalgyba pažymėjo, kad „Rosatom“ atstovai „apskritai paliko ZAE teritoriją“.

„Atsižvelgiant į šiuo metu atominės elektrinės teritorijoje esančių ginklų skaičių, taip pat pasikartojančius provokuojančius apšaudymus, didelė tikimybė, kad branduoliniame objekte įvyks didelio masto teroro aktas“, – pabrėžė Ukrainos gynybos ministerija.

Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad Rusijos Federacijos veiksmais Charkivo kryptimi greičiausiai bandoma užtikrinti, kad Ukraina būtų priversta palikti ten tam tikras pajėgas ir neperkelti jų į svarbesnes kryptis.

Žvalgybos pranešime teigiama, kad Charkivo kryptimi Rusijos kariuomenė kartkartėmis griebiasi pavienių antskrydžių ir puolimo bandymų.

„Galbūt taip jie bando priversti Ukrainą palikti ten reikšmingas pajėgas ir neleisti jas kur nors perkelti, kad paremtų kontrpuolimą“, – teigia žvalgyba.

Apžvalgoje taip pat atkreipiamas dėmesys į eilinį žiaurų Rusijos pajėgų Charkivo apšaudymą, įskaitant rugpjūčio 17 d., kai žuvo mažiausiai 12 civilių.

„Nors fronto linija šia kryptimi nuo gegužės beveik nepajudėjo, antras pagal dydį Ukrainos miestas išlieka vienas dažniausiai apšaudytų. Charkivas, kuris dabar yra nutolęs 15 km nuo fronto linijos, labai kenčia, nes jį pasiekia Rusijos artilerijos sistemos“, – rašo žvalgybos agentūra.

Rugpjūčio 18 d. atliktoje apžvalgoje britų žvalgyba nurodė, kad Džankojus okupuotame Kryme, kur sprogo amunicijos sandėlis ir buvo apgadintas geležinkelis, yra pagrindinis Rusijos operacijų Pietų Ukrainoje centras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas dalyvaus artėjančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, penktadienį paskelbtame interviu patvirtino forumą organizuojančios Indonezijos lyderis.

V. Putino ir Xi Jinpingo dalyvavimas sudarytų sąlygas svarbioms deryboms su JAV prezidentu Joe Bidenu, Vašingtonui įsivėlus į konfrontaciją su abiem konkuruojančiomis galybėmis. Itin didelė įtampa šiuo metu tvyro dėl krizių Ukrainoje ir Taivane.

Iki šiol buvo neaišku, ar Rusijos ir Kinijos vadovai atvyks į lapkritį vyksiančias derybas Indonezijos kurortinėje Balio saloje. Maskva yra izoliuota dėl savo invazijos į Ukrainą, o kinų lyderis dėl koronaviruso pavojaus riboja užsienio keliones.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Tačiau Indonezijos prezidentas Joko Widodo interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė, kad abu lyderiai asmeniškai dalyvaus G-20 viršūnių susitikime.

„Xi Jinpingas atvyks. Prezidentas Putinas taip pat man sakė, kad atvyks“, – pranešime cituojamas J.Widodo.

Kremliaus pareigūnai birželį pranešė, kad V. Putinas priėmė J.Widodo kvietimą į viršūnių susitikimą ir dalyvaus, jeigu leis COVID-19 pandemijos sąlygos.

Indonezija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja G-20, todėl šalis atsidūrė pasaulio įvykių centre, Europoje siaučiant karui ir tvyrant didžiausiai pastarųjų metų įtampai Taivano sąsiauryje, kur Kinija neseniai surengė iki šiol didžiausias savo karines pratybas.

Vakarų šalys spaudžia Džakartą, balandį paskelbusią, kad V. Putinas yra pakviestas į G-20 susitikimą, pergalvoti savo sprendimą.

Tačiau Indonezija laikosi neutralios pozicijos ir ragina taikiai spręsti vasarį prasidėjusį konfliktą Ukrainoje. J.Widodo anksčiau šiemet apsilankė tiek Kyjive, tiek Maskvoje.

Paklaustas apie J.Widodo komentarus, Indonezijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Teuku Faizasyah naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Rusija ir Kinija „gavo kvietimą ir sakė, kad dalyvaus“.

„Tai kelia mums didelių vilčių“, – pridūrė URM atstovas.

J. Widodo administracijos vadovas atsisakė komentuoti šį klausimą, o prezidento paskirtas valstybės sekretorius neatsakė į prašymą pakomentuoti.

Indonezija taip pat pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į viršūnių susitikimą su didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiais, siekdama paskatinti kariaujančias šalis siekti kompromiso.

Ukrainos vadovas, kurio šalis nėra G-20 narė, pranešė, kad dalyvaus bent virtualiai.

Praėjusį mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pasitraukė iš G-20 diplomatijos vadovų susitikimo Balyje, sulaukęs griežto pasmerkimo dėl Maskvos karinio puolimo prieš kaimynę šalį.

Tuo metu Xi Jinpingas nekeliauja į užsienį nuo COVID-19 protrūkio pradžios. Jis tik praėjusį mėnesį pirmą kartą apsilankė už Kinijos žemyninės dalies ribų – tarptautiniame finansų centre Honkonge, kur buvo taikomos griežtos saugumo priemonės.

Vakarų teisininkų grupė sieks iš Rusijos įmonių ir jos oligarchų, kuriems buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, atimti iki 1 trln. JAV dolerių vertės turto, skelbia agentūra „Bloomberg“.

Aljansu už Ukrainos teisingumą pasivadinę teisininkai, atstovaujantys tarptautinėms advokatų kontoroms „McCue Jury & Partners“ ir „Mishcon de Reya“, dabar ieško finansavimo, kad galėtų pradėti bylinėjimąsi ir pasiektų šio turto nusavinimą.

Anot agentūros, jei planuojamas bylas pavyktų laimėti, didžioji dalis konfiskuotų pinigų atitektų nuo Rusijos invazijos nukentėjusiems ukrainiečiams, o investuotojai ir teisininkai gautų savo uždarbius.

„Bloomberg“ pažymi, kad šis bylinėjimasis būtų sunkus ir tęstųsi daug mėnesių, nes didžioji dalis šio turto paslėpta  neskaidriose ofšorinėse jurisdikcijose, todėl jo išieškojimas – sudėtingas ir ilgas procesas, neturintis pakankamai  teisinių precedentų. Situaciją apsunkina ir tai, kad apie dvi dešimtys nubaustų rusų oligarchų, tokių kaip Michailas Fridmanas, Romanas Abramovičius ir Piotras Avenas, apskundė sankcijų jiems teisėtumą Europos Teisingumo Teisme.

Londone įsikūrusios „McCue Jury & Partners“ įkūrėjo ir partnerio Jasono McCue'o žodžiais, advokatai jau nustatė maždaug 200 mlrd. JAV dolerių vertės tokio turto, o šiuo metu 50 tūkst. Ukrainos karo pabėgėlių vardu siekia pritraukti finansavimą bylinėjimuisi prieš rusus, kuriems Jungtinėje Karalystėje buvo pritaikytos sankcijos, pradėti.

Rusija ir toliau patiria didelius nuostolius kare Ukrainoje – per 176 dienas Ukrainos gynėjai jau sunaikino apie 44,7 tūkst. įsibrovėlių ir daugiau nei 10 tūkst. vienetų priešo technikos, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Pasak jo, vien per praėjusią parą Rusija neteko maždaug 400 savo karių ir 10 tankų. 

Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos kariuomenei pavyko sunaikinti 1899 rusų tankus, 4195 šarvuotas kovos mašinas, 234 lėktuvus, 197 sraigtasparnius. 

Per praėjusią parą didžiausius nuostolius Rusijos kariuomenė patyrė Donecko kryptimi. 

Po šešis mėnesius trukusios Rusijos invazijos į Ukrainą jai nepavyko įsitvirtinti kibernetinėje erdvėje, rašo Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos vadovas Jeremy Flemingas straipsnyje „The Economist“.

Kaip ir sausumos invazijos atveju, pirminiai Rusijos planai internete, atrodo, žlugo. Šalis agresyvias kibernetines priemones naudojo neatsakingai ir beatodairiškai.

"Šiuo metu prezidentas Putinas visiškai pralaimėjo informacinį karą Ukrainoje ir Vakaruose. Nors tai ir kelia džiaugsmą, neturėtume nuvertinti, kaip Rusijos dezinformacija veikia kitose pasaulio šalyse", – sakė jis.

J.Flemingas pažymėjo, kad daugelis daugiausiai gyventojų turinčių šalių nesutiko su JT prašymu pasmerkti Rusiją už jos invaziją. Jis pabrėžė, kad visuomenės nuomonei šiose vietose įtaką daro iš Rusijos ateinanti informacija.

Didžiosios Britanijos žvalgybos vadovo teigimu, Rusijos ir Ukrainos kibernetinė kova siekiant paveikti žmonių nuomonę toli už tiesioginio mūšio lauko yra tokia pat žiauri ir griaunanti kaip fizinis karas.

Jis pridūrė, kad likus mėnesiui iki atakos prieš Ukrainą Rusijos karinė žvalgyba paleido kenkėjišką programinę įrangą „WhisperGate“, kad sunaikintų ir sugadintų Ukrainos vyriausybės sistemas.

O likus mažiau nei valandai iki invazijos į Ukrainą, Rusija nusitaikė į „ViaSat“ palydovinius tinklus, kuriais naudojasi Ukrainos kariuomenė, vyriausybė ir civiliai. Išpuolis išplito į kaimynines šalis ir padarė papildomos žalos įvairioms paslaugoms – nuo ​​vėjo jėgainių iki interneto prieigos.

Tačiau bendromis pastangomis šios problemos buvo greitai pašalintos.

Rugpjūčio 19 d. Charkive per rytinį apšaudymą žuvo vienoje mokymo įstaigoje apsaugos darbuotoja dirbusi moteris, o anksčiau Pečenegiuje buvo sužeistas vyras, pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.

„Šį rytą priešas vėl klastingai apšaudė civilius Charkivo gyventojus. Apie 6 val. ryto buvo užfiksuoti mažiausiai 5 raketų smūgiai Kyjivo, Nemyšlyanskio ir Osnovjanskio miesto rajonuose.

Nuotr. iš O.Synehubovo „Telegram“ kanalo/Apšaudymo pasekmės Charkive

Kiyivo rajone buvo sugriautas vienos aukštosios mokyklos pastatas, Osnovjanske – civilinės įmonės pastatas, Nemyšlyanske – raketos pataikė į 2 privačius namus“, – sakė O.Synehubovas.

08:28 val. vietos (ir Lietuvos) laiko tapo žinoma apie žuvusią moterį, ji dirbo apsaugos darbuotoja mokymo įstaigoje.

Įvykio vietoje dirba greitoji pagalba. Informacija apie aukas ir pastatų apgadinimo mastą tikslinama.

Visa dešiniajame Dniepro upės krante esanti Rusijos kariuomenės grupuotė Ukrainos pietuose iš tikrųjų yra ugnies „maiše“, interviu TSN pasakojo karo ekspertas Olegas Ždanovas.

Jis sutiko su Karo studijų instituto (JAV) išvadomis, kad artimiausios savaitės bus lemiamos kovose Chersono kryptimi.

„Šiandien galime sutrikdyti visą logistiką, kuri turės įtakos dalinių koviniam pajėgumui. Kai pritrūks amunicijos, kuro ir tepalų, maisto... Tada ši grupė gali prarasti kovinį pajėgumą. Tuomet galėsime pasiūlyti jiems arba pasiduoti, arba trauktis“, – pažymėjo ekspertas.

O.Ždanovo teigimu, pakanka vienos ar dviejų savaičių, kad Rusijos karių kovinis potencialas būtų sumažintas iki pozicijų apleidimo situacijos.

Rusijos kariuomenė raketomis atakavo Kramatorsko ir Mykolajivo švietimo įstaigas, pranešė miestų merai.

Rusijos pietvakariuose didžiulis gaisras ir sprogimai apėmė vieną ginkluotės sandėlį netoli sienos su Ukraina, o dėl šio incidento teko evakuoti dvi gyvenvietės, pranešė vietos tarnybos.

Keliomis dienomis anksčiau gaisrų ir sprogimų įvyko vienoje karinėje bazėje ir ginkluotės sandėlyje Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje. Maskva tuos incidentu siejo su Kyjivo „diversantais“.

„Užsidegė šaudmenų sandėlis netoli Timonovo kaimo“ Belgorodo srityje, arčiau kaip už 50 km nuo sienos su Ukraina, sakoma srities gubernatoriaus  Viačeslavo Gladkovo pranešime.

Apie jokias aukas nebuvo pranešta, bet Timonovo ir netoliese esančio Solotų kaimo gyventojai buvo „perkelti saugiu atstumu“, nurodė V. Gladkovas. Pasak gubernatoriaus, tarnybos aiškinasi gaisro priežastį.

Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti didžiulis liepsnų kamuolys ir tirštų dūmų stulpas, taip pat virtinė sprogimų blyksnių.

Pastarosiomis dienomis Rusijos kariniuose objektuose netoli Ukrainos įvyko virtinė sprogimų.

Praeitą savaitę per sprogimus Sakų kariniame aerodrome žuvo vienas žmogus ir dar keli buvo sužeisti.

Po kelių dienų detonavo Kryme įrengtas ginklų ir šaudmenų sandėlis.

Po antrojo incidento Maskva neįprastai pripažino „sabotažo“ faktą.

Vėlai ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūros taip pat pranešė apie sprogimus Krymo rytinėje dalyje esančiame Kerčės mieste, kurį su Rusijos žemynine dalimi jungia neseniai pastatytas didžiulis tiltas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje Maskva daug kartų kaltino ukrainiečių pajėgas rengiant smūgius Rusijos teritorijoje, ypač Belgorodo srityje.

Praeitą mėnesį per raketų smūgį Belgorodo mieste žuvo keturi žmonės, nurodė vietos valdžia.

Ketvirtadienis buvo diena, kai nebuvo galima išskirti kokių nors Rusijos teritorinių laimėjimų Ukrainoje. Tai pirmas toks kartas, skaičiuojant  nuo liepos 6 dienos, skelbia JAV Karo studijų centras.

Analitikai taip pat pažymi, kad naktį Kryme galėjo įvykti sprogimai, tačiau ši informacija nėra oficialiai patvirtinta – naktį buvo skelbta apie galimą oro pavojų šiame regione. Apie oro atakų pavojų Kryme kalbėjo ir statytinio Krymo „vadovo“ patarėjas Olegas Kriučkovas. Anot jo, oro gynybos sistema naktį suveikė, o „miestui ir tiltui pavojaus nėra.“

Rusijos pajėgos surengė sausumos puolimus į pietus nuo Siversko ir į šiaurės rytus bei į pietus nuo Bachmuto,  tęsė puolimo operacijas į šiaurę, vakarus ir pietvakarius nuo Donecko miesto.

Tuo metu Ukrainos pareigūnai patvirtino smūgius Rusijos karinei bazei ir sandėliui Chersono srityje.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos okupaciniai pareigūnai toliau tęsia pasirengimą ilgalaikei okupuotų Ukrainos teritorijų integracijai į Rusiją.