Ukrainos žvalgyba: Baltarusija ruošiasi priimti Rusijos karius ir įrangą

Tikimasi, kad kitą savaitę bus surengtos derybos dėl „apsaugos zonos“ aplink Rusijos kontroliuojamą Zaporižios atominę elektrinę Ukrainoje sukūrimo.

JT branduolinės energetikos priežiūros institucija – Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) – pranešė, kad jos direktorius Rafaelis Grossi artimiausiomis dienomis turėtų vykti į Kyjivą ir Maskvą „tęsti konsultacijų“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Ji teigė, kad jo pastangos per susitikimus bus nukreiptos į tai, kad „kuo greičiau būtų susitarta dėl branduolinės saugos ir saugumo zonos“ aplink ZAE „nustatymo ir įgyvendinimo“. 

R.Grossi vadovavo TATENA komandai, kuri lankėsi elektrinėje, kad patikrintų, kiek ji saugi po to, kai Rusija ją užgrobė invazijos pradžioje.

Pirminė jos apžiūra parodė, kad jos fizinis vientisumas buvo pažeistas dėl netoliese vykusių kovų.

Tiek Rusija, tiek Ukraina kaltina viena kitą dėl apšaudymo padarytos žalos, dėl kurios baiminamasi radiacinės katastrofos objekte.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht šeštadienį netikėtai apsilankė Ukrainoje – pirmą kartą nuo Rusijos invazijos vasario mėnesį, Kyjivui raginant Berlyną atsiųsti jam kovinių tankų, praneša agentūra „Agence France-Presse“.

Ch.Lambrecht lankėsi pietiniame Odesos uostamiestyje, sakoma Vokietijos gynybos ministerijos pranešime. Socialiniame tinkle „Twitter“ ji pridūrė, kad susitiko su Ukrainos gynybos ministru ukrainiečiu Oleksijumi Reznikovu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad mūšiai tęsiasi svarbiame Lymano mieste, kurį Rusija anksčiau dieną sakė, kad jos kariai paliko, kad išvengtų spąstų.

„Ukrainos vėliava jau yra Lymane Donecko srityje. Ten tebevyksta kovos“, – sakė V.Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Gynybos ministerijos Žvalgybos direktoratas teigia, kad Baltarusija ruošiasi priimti iki 20 000 Rusijos karių.

Anot Ukrainos žvalgybos informacijos, šiuo metu Baltarusijoje yra apie 1 000 Rusijos karių, viena raketų sistema „Iskander“ ir trys raketų sistemos S-300.

Taip pat, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Nacionalinio pasipriešinimo centro duomenimis, rugsėjo 20 d. iš Rusijos į Minską atvyko 130 „Lygos“ PMC („Wagner“) samdinių. Tai organizacija, kuri gali dalyvauti rengiant provokacijas Ukrainos pasienyje.

Pasak Baltarusijos opozicionieriaus Pavelo Latuškos, Aliaksandras Lukašenka pradėjo geležinkelių modernizavimą, kad Baltarusija lapkričio–gruodžio mėnesiais turėtų galimybę dislokuoti iki 120 000 mobilizuojamų Rusijos karių. Tą pačią informaciją patvirtina ir Ukrainos gynybos ministerija, pranešdama, kad Baltarusija jau ruošiasi susitikti su 20 tūkst., mobilizuotų iš Rusijos Federacijos.

Per parą Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė priešo atakas prie Kozača Lopanės, Bachmuto, Veselaja Dolynos, Zaicevės ir Pervomaiskės gyvenviečių.

Tai vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Rusijos pajėgos ir toliau sutelkia pastangas bandydamas visiškai okupuoti Donecko sritį, išlaikyti užimtas teritorijas, taip pat trikdyti aktyvias gynybos pajėgų operacijas tam tikromis kryptimis.

„Priešas apšaudo mūsų karių pozicijas visoje kontakto linijoje, vykdo žvalgybą iš oro. Jie taikosi į civilinę infrastruktūrą ir civilių gyvenamuosius namus... Visoje Ukrainoje išlieka priešo oro ir raketų smūgių grėsmė“, – rašoma ataskaitoje.

Rusijos okupantai surengė tris raketų ir penkis oro smūgius, taip pat daugiau kaip 16 raketų atakų iš kelių raketų paleidimo įrenginių. Priešas naudojo bepiločius orlaivius infrastruktūros objektams apšaudyti.

„Nuo priešo smūgių nukentėjo daugiau kaip 11 gyvenviečių. Tarp jų – Bachmutas, Trudovojė, Bohojavlenka, Novoukrajinka, Železnodorožnas, Illinka, Nikopolis, Blahodatovka, Mykolajivas, Očakovas ir Odesa“, – rašoma pranešime.

Kitomis kryptimis priešas šaudė iš tankų, minosvaidžių, pabūklų ir raketinės artilerijos.

Generalinis štabas pažymi, kad Zaporižios kryptimi priešas nevykdė aktyvių puolamųjų veiksmų, tačiau apšaudė 16 gyvenviečių. Pietų Bugo kryptimi priešas iš tankų, minosvaidžių ir šaulių artilerijos apšaudė daugiau kaip 25 gyvenvietes, esančias netoli kontakto linijos.

Gynybos pajėgų oro pajėgos per dieną atliko 21 smūgį, kad paremtų antžemines grupes.

„Patvirtinta, kad buvo sunaikinta priešo tvirtovė, 17 ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietų, taip pat trys priešo priešlėktuvinių raketų sistemos. Be to, mūsų priešlėktuvinės gynybos daliniai numušė vieną nepilotuojamą orlaivį“, – pridūrė Generalinis štabas.

Taip pat pranešama, kad raketinės pajėgos ir artilerija smogė keturioms vadavietėms, keturioms žmonių, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietoms. Be to, nukentėjo du priešo amunicijos sandėliai.

Rusijos „Gazprom“ šeštadienį maždaug 30 proc. sumažino gamtinių dujų tiekimą Moldovai, pranešė dujų įmonės „Moldovagaz“ direktorius Vadimas Čebanas.

Diena anksčiau ministro pirmininko pavaduotojas Andrejus Spinu sakė, kad „Gazprom“ įspėjo Moldovą apie tiekimo sumažinimą.

Šeštadienį A.Spinu sakė, kad tiekimas sumažėjo dėl techninių problemų ir kad šalis prašys „Gazprom“ padidinti tiekimą.

„Gazprom“ per vėlai paaiškino dujų tiekimo sumažinimo priežastį“, - spaudos konferencijoje sakė A.Spinu ir pridūrė, kad techninės problemos negali būti laikomos „objektyvia priežastimi“.

Spinu sakė, kad Moldova turi apie 53,5 mln. kubinių metrų dujų požeminėse saugyklose Ukrainoje ir Rumunijoje, kurias galėtų panaudoti.

Šalis taip pat planuoja taupyti dujas naudodama mazutą savo elektros energijos gamybos įrenginiuose.

Anksčiau V.Čebanas sakė, kad penktadienį „Moldovagaz“ sumokėjo „Gazprom“ 23,9 mln. dolerių, kad padengtų likusią pavėluoto avanso už rugsėjo mėn. gamtinių dujų tiekimą dalį ir padengtų 35,9 mln. dolerių skolą.

Prancūzijos valdžios institucijos ketina atšaukti dalies Danijos užsakytų savaeigių artilerijos sistemų „Caesar“ pristatymą ir perduoti jas Ukrainai.

Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ teigimu, Prancūzija rengiasi Ukrainai tiekti naują „Caesar“ haubicų partiją, paimtą iš užsakymo, kuris iš pradžių buvo skirtas Danijai. 

Gali būti pristatyta nuo 6 iki 12 haubicų, o Kyjivas prašė 15 haubicų.

„Nors šiuo metu baigiamos techninės diskusijos, šis manevras yra principinis politinis trijų vyriausybių susitarimas“, – rašė laikraštis.

Šie duomenys spaudą pasiekė po pastarąsias savaites vykusių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Danijos ministrės pirmininkės Mette Frederiksen derybų.

Ši operacija yra precedento neturintis atvejis ir iššūkis Prancūzijos valdžios institucijoms. „Caesar“, kurias Paryžius ketina tiekti Kyjivui, iš pradžių buvo skirtos Danijai pagal 2017 m. pateiktą 15 vienetų užsakymą. 2019 m. užsakymas buvo papildytas dar keturiomis sistemomis.

Leidinyje pažymima, kad Kopenhaga yra pasirengusi atsisakyti kai kurių haubicų, nes jos vis dar techniškai tikrinamos ir gali neatitikti visų Danijai reikalingų specifikacijų.

Nors daniškos „Caesar“ sistemos yra sunkesnės už prancūziškus (32 tonos prieš 18 tonų), jos yra galingesni: montuojamos ant 16 ratų vietoj 12, gali gabenti iki 36 šovinių vietoj 18, o jų kabinoje įrengta daugiau apsauginių šarvų.

Prancūzijos prezidentas apie operacijos perspektyvas gali pranešti spalio 3 d. per susitikimą Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Per pastarąsias dvi dienas okupantai raketų smūgiais visiškai nušlavė dvi „Ukrenergo“ pastotes pietų Ukrainoje.

Nacionalinė energetikos bendrovė „Ukrenergo“ apie tai pranešė „Telegram“.

„Rusija vėl sąmoningai naikina civilinę ypatingos svarbos infrastruktūrą. Per pastarąsias dvi dienas dėl raketų smūgių visiškai neveikė dvi „Ukrenergo“ pastotės pietų Ukrainoje. Dėl barbariško išpuolio buvo sugadinta pagrindinė pastočių ir kitų aukštos įtampos tinklo įrenginių įranga. Personalo aukų nebuvo“, – sakoma pranešime.

Panašu, kad dujotiekis „Nord Stream 2“, nutiestas Baltijos jūros dugnu, nustojo leisti dujas, pranešė Danijos energetikos agentūra. 

Tai įvyko po šią savaitę įvykusio nuotėkio, kai į Baltijos jūrą pateko tonos metano.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dujų nuotekis

Šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ agentūra pranešė, kad dujotiekį „Nord Stream 2“ eksploatuojanti bendrovė ją informavo, jog slėgis vamzdyne, kuris eina iš Rusijos į Vokietiją, stabilizavosi. 

„Tai rodo, kad dujų nutekėjimas šiuo dujotiekiu nutrūko“, – teigė agentūra. 

Operatoriaus atstovas spaudai Ulrichas Lissekas sakė, kad šis įvykis reiškia, jog „arba dujotiekis yra visiškai tuščias, arba dujotiekyje esančių dujų ir už jo ribų esančio vandens slėgis pasiekė pusiausvyrą“. 

Donecko srities Lymano mieste vyksta mūšiai, o padėtis ten sudėtinga, feisbuke pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar.

H.Maliar paragino laikytis tylos ir pažymėjo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneš, kai bus informacijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už tai, kad penktadienį pasirašė dar vieną didelį paramos paketą Ukrainai.

12,35 mlrd. dolerių (12,6 mln. eurų) paramą sudaro ekonominė ir karinė pagalba. JAV vyriausybė iki šiol šiais metais Ukrainai skyrė 65 mlrd. dolerių, praneša naujienų agentūra AFP.

Penktadienį JAV prezidentas J.Bidenas pareiškė, kad „ir toliau teiks Ukrainai įrangą, kurios jai reikia apsiginti“, Rusijai paskelbus, kad ji aneksuoja keturis okupuotus Ukrainos regionus.

Šeštadienio vakarą Rusijos okupuotame Kryme esančiame Belbeko aerodrome nugriaudėjo sprogimas, praneša „Unian“.

Liudininkai paskelbė nuotraukas ir vaizdo įrašus, kuriuose matomi juodi dūmai, kylantys dėl didžiulio gaisro.

Sevastopolio okupacinės valdžios atstovas Michailas Razvožajevas sakė, kad Belbeko aerodrome susidarė „nepaprastoji padėtis“:

„Pasak gelbėtojų, tūpdamas lėktuvas nuvažiavo nuo kilimo ir tūpimo tako ir užsidegė. Šiuo metu įvykio vietoje dirba ugniagesių komandos. Išlikite ramūs“.

Sprogimai taip pat buvo girdimi netoli kurortinio rajono Liubimovka šiaurinėje Sevastopolio dalyje.

Dėl Rusijos įvykdytos keturių Ukrainos sričių aneksijos tampa „kur kas sunkiau, beveik neįmanoma, kad karas pasibaigtų“, Ispanijos televizijos kanalui RTVE šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Rusija pralaimi“ karą, atskirai pareiškė jis viename Ispanijoje surengtame forume. Ji „pralaimėjo moraliniu ir politiniu požiūriu“, bet „Ukraina dar nelaimėjo“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Josepas Borrellis

Pasak J.Borrellio, Europa sukūrė „sodą“, kurį „supa džiunglės“.

„Jeigu nenorime, kad šios džiunglės įsiskverbtų į sodą, ... mums reikia dalyvauti“, – pareiškė jis ir paragino Europos Sąjungą stiprinti savo karinį arsenalą.

„Tai reikalinga ir būtina išgyvenimui“, – pažymėjo ES diplomatijos vadovas.

Rusijos Čečėnijos regiono vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad Maskva turėtų apsvarstyti galimybę panaudoti mažo galingumo branduolinį ginklą Ukrainoje po naujo didelio pralaimėjimo mūšio lauke, rašo „The Guardian“.

„Telegram“ platformoje paskelbtoje žinutėje, kurioje kalbama apie Rusijos pralaimėjimą Rytų Ukrainoje esančioje Lymano tvirtovėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ramzanas Kadyrovas

R.Kadyrovas rašė: „Mano asmenine nuomone, reikėtų imtis drastiškesnių priemonių, pradedant karo padėties paskelbimu pasienio zonose ir baigiant mažo galingumo branduolinio ginklo panaudojimu“.

R.Kadyrovas kalbėjo kitą dieną po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė keturių Ukrainos regionų, įskaitant Donecko, kuriame yra Lymanas, aneksiją ir suteikė jiems Rusijos branduolinį skėtį, sakydamas, kad Maskva gins užgrobtas žemes „visomis jėgomis ir visomis priemonėmis“, praneša „Reuters“.

Rusijos gynybos ministerija teigia, kad prieš pasitraukdama iš Lymano miesto ji padarė didelių nuostolių Ukrainos kariams.

Ji teigė, kad sudavė „didžiulius ugnies smūgius“, nors nepateikė nei įrodymų, nei išsamesnės informacijos.

„Nepaisant patirtų nuostolių, priešas, turėdamas didelę pajėgų ir priemonių persvarą, įvedė rezervus ir tęsė puolimą šia kryptimi“, – sakoma jos pareiškime. 

Ukrainos pajėgų atstovas spaudai anksčiau sakė, kad įžengus į miestą „vyksta mūšiai“.

Kyjivas šeštadienį „griežčiausiai“ pasmerkė Maskvos kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinio direktoriaus „neteisėtą sulaikymą“, kurį įvykdė Rusijos pajėgos.

„Šis nusikaltimas yra dar vienas Rusijos valstybinio teroro aktas ir šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija privalo nedelsdama paleisti“ Ihorį Murašovą, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.

Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas anksčiau pranešė, kad I. Murašovą penktadienį apie 16 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sulaikė „rusų patrulis“, kai direktorius važiavo iš elektrinės į Maskvos kontroliuojamą Enerhodaro miestą.

Pasak jo, I.Murašovo automobilis buvo sustabdytas, jis buvo išlaipintas ir „užrištomis akimis išvežtas nežinoma kryptimi“.

P.Kotinas pabrėžė, kad sulaikytam direktoriui „tenka pagrindinė ir išskirtinė atsakomybė už Zaporižios jėgainės branduolinę ir radiacinę saugą“.

Atominė elektrinė yra Rusijos dalinai užimtoje Ukrainos pietinėje Zaporižios srityje. Šį regioną Kremlius penktadienį aneksavo kartu su dar trimis Ukrainos teritorijomis: Donecko, Luhansko ir Chersono sritimis.

Dėl karo veiksmų aplink elektrinę Kyjivas ir jį remiančios Vakarų šalys ragina demilitarizuoti Ukrainos branduolinių objektų zonas.

Rugsėjo pradžioje Zaporižios AE lankėsi JT inspektorių grupė.

Rusijos valdžios institucijos informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA), kad Rusijos okupuotos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės vadovas buvo „laikinai sulaikytas“ apklausai, praneša „Reuters“.

Anksčiau pranešėme, kad JT branduolinės energetikos priežiūros institucija prašė Rusijos valdžios paaiškinimų po to, kai penktadienį apie 16 val. buvo sulaikytas Ihoris Murašovas, važiuojantis iš didžiausios Europoje atominės elektrinės į Enerhodaro miestą.

„Energoatom“ nuotr./Ihoris Murašovas

Ukrainos atominės energetikos bendrovės vadovas Petro Kotinas pareiškė, kad jo sulaikymas „kelia grėsmę Ukrainos ir didžiausios Europos atominės elektrinės darbo saugumui“.

Italijos tarptautinė naftos ir dujų bendrovė „Eni“ pranešė, kad Rusijos energetikos milžinė informavo, jog „negali patvirtinti šiandien prašomo dujų kiekio, teigdama, kad dujų tiekimas per Austriją yra neįmanomas. Todėl šiandien Rusijos dujų tiekimas „Eni“ per Tarvisio įleidimo punktą bus lygus nuliui“.

Rusiškos dujos Italiją pasiekia per Transaustrijos dujotiekių tinklą, einantį nuo Slovakijos ir Austrijos sienos iki Austrijos ir Italijos sienos.

Iš Rusijos importuojama apie 10 proc. Italijos dujų, o iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėn. jų buvo importuojama apie 40 proc. mažiau.

Vienas pagrindinių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjų Mychaila Podoliakas sakė, kad derybos su Rusija „įmanomos“, tačiau „su naujuoju Rusijos prezidentu“.

Šeštadienį tviteryje M.Podoliakas sakė, kad nėra prasmės derėtis su tais, kurie „šoka ant kaulų“, turėdamas omenyje V.Putiną ir kitus pareigūnus.

Šeštadienio rytą JK ministrė pirmininkė Liz Truss susitiko su Danijos vadove Mette Frederiksen.

„(M.Frederiksen) informavo premjerę apie praėjusią savaitę „Nord Stream“ vamzdynams padarytą žalą.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dujų nuotekis

Jos sutarė, kad šie incidentai buvo akivaizdus sabotažo aktas“, – sakoma L.Truss biuro pranešime.

„Vadovės sutarė, kad Baltijos jūros sauga ir saugumas yra visų interesas“, – priduriama pareiškime.

Mongolija teigia esanti pasirengusi išduoti leidimus gyventi visiems atvykusiems rusams, kurie jų paprašys.

Tai vyksta rusams išvykstant į kaimynines šalis po to, kai rugsėjo 21 d. prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dalinę karinę mobilizaciją.

Mongolijos imigracijos agentūros vadovas Nerguinas Uuganbajaras nenurodė leidimų galiojimo trukmės. Jis sakė, kad per praėjusią savaitę per pasienio miestą Altanbulagą atvyko 6 268 rusai.

Rusijos šaukimas į kariuomenę taikomas rezervistams, o ne šauktiniams, tačiau tarp kovinio amžiaus rusų vyrų kilo nerimas.

Rusai gali atvykti į Mongoliją be vizos ir būti 30 dienų, o paskui prašyti ją pratęsti.

Kazachstanas pranešė, kad nuo V.Putino pranešimo atvyko 98 000 rusų.

Kaukaze prie Gruzijos sienos susidarė didžiulė rusiškų automobilių eilė. Gruzija teigė, kad kasdien atvyksta apie 10 000 rusų – dvigubai daugiau nei ankstesnis vidutinis skaičius.

Suomija uždarė savo sieną daugumai rusų lankytojų, nors yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, šeimos susijungimo ir darbo tikslais. Anksčiau tokį pat žingsnį žengė Lenkija ir Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva.

Rusija bando perleisti Rusijos užimtą Zaporižios atominę elektrinę Rusijos energetikos įmonei „Rosatom“, sako Ukrainos atominės energetikos bendrovės vadovas.

Šeštadienį kalbėdamas su BBC Petro Kotinas sakė, kad „jie bando priversti mūsų darbuotojus tik pasirašyti tikslius susitarimus dėl darbo „Rosatom“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Jo pastabos nuskambėjo po pranešimų, kad penktadienio popietę rusų patrulis sulaikė Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės generalinį direktorių Igorį Murašovą.

„Mes manome, kad jie bando priversti jį sutikti su šiuo rusų žingsniu užgrobti Zaporižios atominę elektrinę „Rosatom“.

P.Kotinas taip pat apibūdino Murašovą kaip pagrindinį asmenį, atsakingą už elektrinės, kurioje šiuo metu dirba 7 000 žmonių, saugumą.

Vaizdo įraše – Ukrainos ginkluotosios pajėgos iškelia šalies vėliavą prie įvažiavimo ženklo į Lymano miestą, kuriame, Ukrainos teigimu, šiandien apsupo tūkstančius Rusijos karių.

„Lymanas yra visiškai apsuptas. Visi rusai, kuriems nepavyko pabėgti, atsidūrė spąstuose“, – vaizdo įrašu tviteryje pasidalinęs rašė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paprašė Rusijos valdžios institucijų pateikti paaiškinimus dėl pranešimų, kad buvo sulaikytas Zaporižios atominės elektrinės generalinis direktorius, praneša „Reuters“.

„Energoatom“ nuotr./Ihoris Murašovas

Anksčiau pranešėme, kad Ihoris Murašovas buvo sulaikytas penktadienį apie 16 val. pakeliui iš didžiausios Europoje atominės elektrinės į Enerhodaro miestą.

Ukrainos atominės energetikos bendrovės vadovas Petro Kotinas sakė, kad jo sulaikymas „kelia grėsmę Ukrainos ir didžiausios Europoje atominės elektrinės darbo saugumui“.

Rusų lakūnas Aleksandras Krasnojarcevas, sugautas po Černihivo bombardavimo, buvo iškeistas į ukrainiečių karo belaisvius.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas per televizijos maratoną sakė, kad mainais į A.Krasnojarcevą į Ukrainą buvo grąžinti penki pilotai, skelbia „Unian“.

Pasak jo, apsikeitimas karo belaisviais įvyko maždaug prieš 4–5 mėnesius. 

„Prieš keturis ar penkis mėnesius pasikeitėme pilotu A.Krasnojarcevu. Mes jį iškeitėme į savo pilotus, jei neklystu, į penkis“, – sakė Budanovas.

A.Krasnojarcevas buvo sulaikytas kovo 5 d. po to, kai jo naikintuvas Su-25 avariniu būdu nusileido netoli Černihivo. Kitas pilotas žuvo.

Vietoje nustatyta, kad Su-25 dalyvavo nusikalstamame Černihivo namų bombardavime. Be to, Rusijos kariškis prisipažino nužudęs civilį gyventoją.

Vėliau tapo žinoma apie A.Krasnojarcevo dalyvavimą kare Sirijoje. Internete buvo rasta net bendra piloto nuotrauka su Basharu al-Assadu ir Vladimiru Putinu.

Balandžio 24 d. A.Krasnojarcevui buvo pareikšti įtarimai pagal 438 straipsnį dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu. Pagal Ukrainos įstatymus rusui grėsė iki 15 metų kalėjimo arba kalėjimas iki gyvos galvos.

Lymane esantys Rusijos kariai paprašė savo vadovybės palikti miestą, tačiau šis prašymas buvo atmestas, teigia Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus.

Jis sako, kad Rusijos kariai dabar turi tik dvi galimybes: bandyti prasiveržti arba pasiduoti.

S.Haidajus priduria, kad beveik visi pasitraukimo ir amunicijos tiekimo keliai į Lymaną dabar yra atkirsti.

Per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų kariai likvidavo 530 rusų kariškių, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Konkrečiai, bendri priešo koviniai nuostoliai nuo vasario 24 d. iki spalio 1 d. preliminariai yra tokie:

• rusų karių – nukauta apie 59 tūkst. 610 (+530),
• tankų – 2 tūkst. 354 (+16) vienetų,
• šarvuotų kovos mašinų – 4 tūkst. 949 (+17),
• artilerijos sistemų – 1 tūkst. 397 (+6),
• šarvuočių – 336 (+3),
• oro gynybos sistemų – 176,
• lėktuvų – 264,
• sraigtasparnių – 226 (+1),
• bepiločių orlaivių – 1 tūkst. 009 (+6),
• sparnuotųjų raketų – 246,
• laivų ir (arba) valčių – 15,
• variklinių transporto priemonių ir autocisternų – 3 786 (+18),
• specialiosios paskirties transporto priemonių – 131.

Pranešama, kad didžiausius nuostolius priešas patyrė Kramatorsko ir Bachmutsko kryptimis.

Labai tikėtina, kad Rusijos ilgojo nuotolio raketų atsargos yra ribotos, rašoma Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos paskelbtoje žvalgybos apžvalgoje.

Būtent šios raketos buvo panaudotos penktadienį, kai buvo atakuotas humanitarinis konvojus. Per ataką žuvo 25 žmonės.

„Tai yra didelės vertės ištekliai, skirti numušti šiuolaikinius orlaivius ir atskriejančias raketas, o ne naudoti prieš antžeminius taikinius.
Beveik neabejotina, kad ją naudoti antžeminio puolimo tikslais paskatino bendras amunicijos, ypač ilgesnio nuotolio didelio tikslumo raketų, trūkumas“, – rašoma žvalgybos pranešime.

Turkija šeštadienį nepritarė Rusijos įvykdytai Ukrainos aneksijai ir pavadino šį sprendimą „šiurkščiu tarptautinės teisės pažeidimu“, skelbia „The Guardian“.

Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad nepripažįsta 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, ir pridūrė, kad nepritaria Rusijos sprendimui aneksuoti Donecką, Luhanską, Chersoną ir Zaporižią, praneša „Reuters“.

„Šiam sprendimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiami nusistovėję tarptautinės teisės principai, negalima pritarti. Pakartojame, kad remiame šio karo, kurio sunkumas vis didėja, sprendimą, grindžiamą teisinga taika, kuri bus pasiekta derybomis“, – teigė ministerija.

Pranešama, kad per naktį Ukrainos pajėgos jau buvo prie Donecke esančio Lymano miesto slenksčio.

„Lymanas iš dalies apsuptas“, - sakė Donecko promaskvietiškas lyderis Denisas Pušilinas, vėliau socialinėje žiniasklaidoje pridūręs, kad Rusijos pajėgos laikosi „iš paskutinių jėgų“.

Internete pasklido pranešimų, kad ukrainiečiai taip pat pasiekė Kreminą, esančią už 30 km į rytus nuo Lymano, rašo „The Guardian“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė rudeninį Ukrainos piliečių šaukimą į karinę tarnybą ir atidėjo demobilizaciją, praneša „Unian“.

Visų pirma, V.Zelenskis nusprendė panaikinti nuostatas, kurios numatė nuolatinį Ukrainos piliečių šaukimą į terminuotąją karinę tarnybą ir vyrų šaukimą į terminuotąją karinę tarnybą.

Dekrete numatyta, kad karo prievolininkai, turintys magistro laipsnį ir atlikę privalomąją karinę tarnybą, gali būti paleisti iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Valstybinės specialiosios transporto tarnybos ir kitų karinių formuočių, suformuotų pagal Ukrainos įstatymus, „ne anksčiau, nei nustatyta tvarka bus paskelbta demobilizacija“.

Rusijos pajėgos iš raketų „žemė-oras“ sistemos S-300 pataikė į gyvenamąjį namą Mykolajive. Pranešta, kad po griuvėsiais rasta negyva jauna moteris.

Apie tai pranešė miesto meras Oleksandras Senkevyčius.

„Daugiabutis namas. S-300 raketos. Buvo sugriauti 5 ir 4 aukštuose esantys butai. Taip pat buvo apgadinti kieme stovėję automobiliai“, – sakė meras.

Taip pat buvo išdaužti kaimyninių namų langai.

O.Senkevyčiaus nuotr./Smūgis daugiabučiui Mykolajive

Rusijos okupantai Nikopolį apšaudė daugiau kaip 30 sviedinių, kurie apgadino privačius namus, ūkinius pastatus, kavinę ir viešbutį.

Apie tai „Telegram“ pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenka.

Anot jo, daugiau nei 1 000 šeimų liko be elektros energijos.

V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis

Rusijos kariškiai sulaikė Zaporižios atominės elektrinės generalinį direktorių Ihorį Murašovą ir išvežė jį į nežinomą vietą.

Pasak „Energoatom“, tai įvyko penktadienį.

Kaip pabrėžė „Energoatom“ prezidentas Petro Kotinas, I.Murašovą kelyje iš elektrinės į Enerhodarą sustabdė priešo patrulis. Vyrui buvo užrištos akys ir jis išvežtas nežinoma kryptimi.

Kol kas nėra jokios informacijos apie Ihorio Murašovo buvimo vietą ar jo likimą.

„Zaporižios atominės elektrinės generalinis direktorius yra licencijuotas asmuo – jam tenka pagrindinė ir išimtinė atsakomybė už Zaporižios AE branduolinę ir radiacinę saugą. Jo sulaikymas kelia grėsmę didžiausios Europoje atominės elektrinės darbui. Reikalauju, kad Rusijos kariškiai, kontroliuojantys Zaporižios AE, „Rosatom“ darbuotojai, kurie taip pat neteisėtai dirba mūsų branduoliniame objekte, nutrauktų branduolinio terorizmo veiksmus prieš AE vadovybę ir personalą, nedelsiant paleistų elektrinės vadovą ir grąžintų jį į tarnybines pareigas, kad būtų užtikrintas saugus AE darbas“, – pabrėžė P.Kotinas.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepavyks įbauginti Jungtinių Valstijų ir NATO, taip pat perspėjo, kad Vakarų karinis aljansas gintų „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos, jei būtų užpultas.

„Amerika ir jos sąjungininkės nesileis bauginamos, – Baltuosiuose rūmuose kalbėjo J.Bidenas. – [V.Putinui] nepavyks mūsų išgąsdinti.“

„Picture Alliance“ / „Consolidated News Photos“ / „Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Tada J.Bidenas kreipėsi tiesiogiai į Kremliaus šeimininką ir, rodydamas pirštu į televizijos kamerą, perspėjo jį nevykdyti jokių karo veiksmų už Ukrainos ribų, NATO teritorijoje.

„Amerika kartu su savo NATO sąjungininkais yra visiškai pasirengusi ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, – sakė Baltųjų rūmų vadovas. – Pone Putinai, nesupraskite neteisingai, ką sakau: kiekvieną colį.“

J.Bidenas kalbėjo po V.Putino Maskvoje surengtos ceremonijos, per kurią pastarasis paskelbė, kad Rusija aneksavo dar keturis Vakarų remiamos Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis.

Ukrainos pajėgos per artimiausias 72 valandas greičiausiai užims arba apsups Lymaną, kasdieninėje analizėje rašo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.

Pranešama, kad strategiškai svarbiame Donbaso mieste Lymane buvo apsupta daug Rusijos pajėgų, o tai – naujausia Vladimiro Putino nesėkmė. Ukrainos ir Rusijos karinių tinklaraščių autoriai teigė, kad Rusijos pajėgos kartu su vietos „Luhansko liaudies respublikos“ kovotojais buvo apsuptos Lymano mieste.

Šį miestą – strateginį geležinkelio mazgą – Maskva kontroliuoja nuo gegužės. Rusijos pajėgų Lymane pasidavimas būtų pažeminimas Kremliui tuo metu, kai jis tvirtina, kad visas Donecko regionas, įskaitant Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas teritorijas, yra Rusijos dalis „visiems laikams“.

Kitos analitikų įžvalgos:

• Vladimiras Putinas paskelbė, kad įprastas Rusijos rudens šaukimo į kariuomenę ciklas prasidės mėnesiu vėliau, lapkričio 1 d., greičiausiai dėl to, kad dalinė Rusijos vyrų mobilizacija apkrauna Rusijos karinių komisariatų, kurie paprastai prižiūri pusmečio šaukimo ciklą, biurokratiją.
• Rusijos pareigūnai galėtų vėl mobilizuoti praėjusių metų šauktinius, kai spalio 1 d. baigsis jų terminai.
• Ukrainos kariuomenės pareigūnai išlaikė operatyvinę tylą dėl Ukrainos sausumos manevrų Chersono srityje, tačiau pareiškė, kad Ukrainos pajėgos ir toliau verčia Rusijos karius ginti savo pozicijas.
• Rusijos pajėgos tęsė antžeminius puolimus Donecko srityje.
• Rusijos valdžios institucijos toliau stengėsi priversti rusus dalyvauti mobilizacijos veiksmuose, tačiau greičiausiai joms bus sunku priversti dalyvauti, nes rusai ir toliau bėga iš Rusijos į juos priimančias pasienio valstybes.
• Rusijos pareigūnai priima kyšius ir taiko kitas lengvatas, kad užkirstų kelią mobilizacijos ekonominei naštai turtingiesiems arba ją palengvintų.
• Rusijos valdžios institucijos ir toliau siunčia į Ukrainą mobilizuojamą personalą, kuris nėra tinkamai apmokytas ar aprūpintas įranga, o personalas vargu ar galės sau leisti apsirūpinti reikmenimis.

Priešas smogė raketa Odesos regione, pataikydamas į pramoninį objektą,  žurnalistams pranešė operatyvinė vadovybė „Pietūs“, skelbia „Unian“.

„Prieš aušrą Odesos regionui buvo suduotas raketų smūgis. Dvi raketos, tikriausiai „Iskander“, pataikė į pramoninės infrastruktūros objektą, elektros pastotę, apgadinti keli aplinkiniai pastatai. Viename iš privačių garažų kilo gaisras, kuris buvo greitai užgesintas. Žmonių aukų nebuvo“, – rašoma pranešime.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Ukrainos Pietuose sunaikino priešo sunkiąją liepsnosvaidžių sistemą „Solntsepek“ ir raketas „Grad“.

Apie tai buvo pranešta operacinės vadovybės „Pietūs“ feisbuko puslapyje.

Penktadienį Ukrainos raketų ir artilerijos daliniai pietiniame fronte atliko 330 šaudymo misijų. Jie smogė logistikos centrams ir lauko amunicijos sandėliams, rusų pajėgų ir priemonių sankaupoms, taip pat jų šaudymo pozicijoms.

„Preliminariais duomenimis, priešo pajėgos buvo sumažintos dešimčia „rašistų“, sunkiąja liepsnosvaidžių sistema „Solntsepek“, daugkartinių raketų paleidimo sistema „Grad“, 2 savaeigėmis stambaus kalibro haubicomis „Msta-S“, 3 tankais ir 2 pėstininkų kovos mašinomis“, – sakoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad du bepiločiai orlaiviai „Orlan-10“ buvo sunaikinti Chersono srities danguje ir vakare virš jūros Odesos srityje.

Pasaulio bankas pranešė, kad Ukrainai papildomai skirs 530 mln. dolerių paramą. Bendra banko parama dabar siekia 13 mlrd. dolerių.

Šią pagalbą remia Jungtinė Karalystė (500 mln. JAV dolerių) ir Danija (30 mln. JAV dolerių), sakoma Pasaulio banko pranešime.

Iš visos iki šiol Ukrainai suteiktos 13 mlrd. dolerių paramos 11 mlrd.
mlrd. buvo visiškai išmokėta, pridūrė bankas.

Naujausioje Pasaulio banko analizėje teigiama, kad bendros ilgalaikės Ukrainos atstatymo ir atkūrimo išlaidos per ateinančius trejus metus gerokai viršys 100 mlrd. dolerių, sakė Pasaulio banko Rytų Europos regiono direktorius Arupas Banerji.