Kaip rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas Maxas Bootas, ataka prieš Perl Harborą žymėjo lėktuvnešių iškilimą kaip dominuojančios jėgos jūrų mūšiuose. Tuo tarpu Ukrainos dronų ataka prieš Rusijos naikintuvus atskleidė oro bazių pažeidžiamumą visame pasaulyje.
„Ši analogija gali būti prasminga, nes abi atakos galėjo reikšti kadaise dominavusių ginkluotės sistemų atgyvenimą: 1941 m. tai buvo karo laivai, šiandien – pilotuojami orlaiviai. Ukrainiečių dronų spiečius, tikriausiai kainavęs dešimtis tūkstančių dolerių, galėjo padaryti 2 milijardų dolerių žalą Rusijos pažangiausiems orlaiviams“, – pažymi apžvalgininkas. Tokiu būdu ukrainiečiai atskleidė kritinį pažeidžiamumą, „kuris turėtų neleisti miegoti nė vienam pasaulio generolui“.
„Jei ukrainiečiai sugebėjo nepastebėti priartinti dronus prie svarbiausių oro bazių tokioje militarizuotoje valstybėje kaip Rusija, kas gali sulaikyti Kiniją nuo tokio pat puolimo prieš JAV oro bazes? Ar Pakistaną prieš Indijos oro bazes? Ar Šiaurės Korėją prieš Pietų Korėją?“ – klausia M.Bootas.
Dėl to kariuomenės, kurios manė, kad oro bazės yra apsaugotos elektrinėmis tvoromis ir sargybos postais, dabar turės susidurti su nauja grėsme iš oro – pigiais, visur esančiais dronais. Tai pareikalaus milžiniškų investicijų į antidronines sistemas. Pasak M.Booto, išlaidos įprastinėms, pilotuojamoms ginkluotės sistemoms vis labiau atrodo tokios pat bevertės, kaip ir išlaidos kavalerijai XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
