Donecko ir Luhansko separatistai skubiai prašosi į Rusijos glėbį

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Masinės kapavietės buvo aptiktos Izume po to, kai šis Charkivo srities miestas buvo išvaduotas iš rusų okupantų. Nuotrauka, kurioje matyti negyvėlio ranka su mėlynai geltonomis apyrankėmis, apskriejo visą pasaulį. Paaiškėjo, kad ji priklausė 93-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados „Cholodnyj Jar“ kariui.

Apie tai interviu portalui „Fakty“ papasakojo žuvusio kareivio žmona Oksana Sova.

Pasak gedinčios moters, Serhijus Sova buvo kilęs iš Nikopolio ir domėjosi kinologija. 2014 m. jis buvo pašauktas į kariuomenę per pirmąją mobilizacijos bangą. Jis drąsiai gynė Piskus, gabeno šaudmenis į Donecko oro uostą. Po metų jis buvo demobilizuotas. Serhijus netrukus pasirašė kontraktą su 93-iąja brigada ir tęsė tarnybą kaip vyresnysis šaulys. Už pavyzdingą tarnybą jis gavo daugybę apdovanojimų.

Serhijaus Sovos sūnaus laiškas prezidentui

„Invazijos išvakarėse Serhijus buvo išsiųstas mokytis į Desną, jis turėjo įgyti karo mediko kvalifikaciją. Tačiau atėjo vasario 24-oji ir jis su bendražygiais buvo išsiųstas ginti Charkivo srities ribų. Balandį jis buvo ties Iziumu. Mes visada palaikėme ryšį, o mano vyras buvo atviras su manimi ir dalijosi visais savo išgyvenimais. Serhijus paaiškino, kad privalo kovoti ir negali palikti savo bendražygių“, – prisiminė našlė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) vadeiva Denisas Pušilinas kreipėsi į „kolegą“ iš vadinamosios Luhansko liaudies respublikos (LLR) Leonidą Pasečniką su pasiūlymu suvienyti pastangas rengiant pseudoreferendumą dėl okupuotų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijų prijungimo prie Rusijos. Apie tai pranešė Rusijos propagandinė žiniasklaida.

D.Pušilinas sakė, kad su L.Pasečniku aptarė vadinamųjų „visuomeninių rūmų“ kreipimusis į DLR bei LLR ir būtinybę sinchronizuoti tolesnius veiksmus.

Jis pasiūlė sujungti separatistų administracijų ir pseudoparlamentų pastangas, kad šie kartu parengtų pasirengimo referendumui planą. Jis tai pat paskelbė šio pokalbio telefonu vaizdo įrašą. 

Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Viktoras Vodolackis pareiškė, kad neva „referendumas“ dėl LNR pripažinimo Rusijos subjektu įvyks „rudenį, artimiausiu metu“. 

Luhansko srities karinės administracijos vadovo Serhijaus Haidajaus nuomone, jei Luhansko srityje bus surengtas „referendumas“, tai gali leisti Rusijoje paskelbti visuotinę mobilizaciją.

Anksčiau Rusijos okupantai ruošėsi surengti „referendumus“ okupuotose Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Buvo kalbama apie rugsėjo 11 d. datą, tačiau tą dieną nieko neįvyko.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos valdžia skelbia, kad, preliminariais duomenimis, apšaudant Bakinskich komissarov aikštę Donecke žuvo 13 civilių. Separatistų vadovybė dėl apšaudymo kaltina Ukrainos pajėgas. Ukrainos pusė iki šiol jokių komentarų nepateikė.

Socialiniuose tinkluose buvo paskelbta ant žemės gulinčių žuvusiųjų kūnų ir greitosios pagalbos automobilių vaizdų.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos vadovo Deniso Pušilino teigimu, buvo apšaudyta viešojo transporto stotelė, parduotuvė ir bankas.

Šią naujieną paskelbusi BBC Rusijos tarnyba pažymi, kad negali  patikrinti kariaujančių pusių atstovų pareiškimų.

Luhansko srities Bilohorivka yra visiškai kontroliuojama Ukrainos gynėjų.

Luhansko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus pirmadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pranešė, kad Ukrainos pajėgos išlaisvino Luhansko srities Bilohorivkos kaimą.

Pasak jo, buvo momentų, kai rusų okupantai kontroliavo Bilohorivką, tačiau dabar ji išvalyta ir visiškai kontroliuojama Ukrainos pajėgų.

Jis taip pat sakė, kad Luhansko srityje deokupuoti okupuotas teritorijas bus sunkiau nei Charkivo srityje. 

„To netikėtumo efekto nebebus... Tie, kurie pabėgo iš Charkivo krypties, yra Luhanske, Donecko srityje, ir dabar jie daro viską, kad kuo labiau įsikastų į žemę ir statytų gynybinius įtvirtinimus“, – aiškino S.Haidajus.

Jis  patarė būti kantriems laukiant plataus masto Luhansko srities deokupacijos.

„Šis procesas bus daug sunkesnis nei Charkivo srityje. Dėl kiekvieno Luhansko žemės centimetro teks sunkiai kovoti. Priešas ruošiasi gynybai, todėl mes nepraeisime parado žingsniu“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Ukrainiečių tyrėjai praėjusią savaitę aptiko daugiau kaip 440 kapų miške netoli išlaisvinto Iziumo, Rytų Ukrainoje.

Kai kurių rastų kūnų rankos buvo surištos. Ant kitų buvo matyti smurto žymių.

Praėjusią savaitę prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad po to, kai iš rusų buvo atkovotas Iziumas, jame aptikta masinė kapavietė.

Vienoje laidojimo vietoje aptikta daugiau kaip 440 kapų, datuojamų šių metų kovo–rugsėjo mėnesiais.

Tyrėjai ekshumavo mažiausiai 17 ukrainiečių karių kūnus iš vieno kapo. Prie jo buvo įsmeigtas kryžius su užrašu: „Ukrainos kariuomenė, 17 žmonių. Iziumo morgas.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Atkasami palaikai masinėje kapavietėje Iziume

Pareigūnai teigia, kad tokių kapų yra daugiau nei 440, nes paskutinis skaičius, užrašytas ant kryžių, yra 445, pažymėjo naujienų agentūra AFP.

Kai kurie kryžiai pagaminti iš lakuoto medžio, ant jų taip pat užrašyti vardai ir datos.

Pasak tyrėjų, ekshumuota apie 100 palaikų.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kinijoje pirmadienį apsilankęs aukšto rango Rusijos saugumo pareigūnas pareiškė, kad Kremlius svarbiu savo politikos tikslu laiko ryšių su Pekinu stiprinimą.

Vladimiro Putino pirmininkaujamos Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas visapusiškos partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo su Pekinu stiprinimą pavadino besąlyginiu savo šalies užsienio politikos prioritetu.

N.Patruševas yra vienas artimiausių Putino bendražygių. Kalbėdamas per susitikimą su Kinijos komunistų partijos aukšto rango pareigūnu Guo Shengkunu, jis sakė, kad „dabartinėmis sąlygomis mūsų šalys turi parodyti dar didesnį pasirengimą abipusei paramai ir bendradarbiavimo plėtrai“.

Po derybų Nanpingo mieste N Patruševo biuras savo pareiškime nurodė, kad šalys susitarė „plėsti keitimąsi informacija apie kovą su ekstremizmu ir užsienio šalių bandymais pakenkti abiejų šalių konstitucinei santvarkai“.

Kinijos ir Rusijos pareigūnai taip pat pabrėžė, kad reikia plėsti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

Praėjusią savaitę V. Putinas Uzbekistane susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu – tai buvo pirmas jų susitikimas po to, kai Rusija vasario pabaigoje pasiuntė karius į Ukrainą.

Po šio susitikimo paskelbtame Kinijos vyriausybės pareiškime Ukraina konkrečiai neminima, tačiau teigiama, kad Xi Jinpingas pažadėjo „tvirtą paramą“ Rusijos „pagrindiniams interesams“.

Pareiškime nepateikta konkrečių detalių, tačiau Pekinas „pagrindiniais interesais“ vadina tokius klausimus kaip nacionalinis suverenitetas ir valdančiosios Komunistų partijos pretenzijos į Taivaną.

Kinijos Komunistų partija niekada nekontroliavo autonominio Taivano, bet laiko jį savo teritorijos dalimi ir žada vieną dieną jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Xi Jinpingo vyriausybė, kuri prieš vasario 24 dieną prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą teigė, kad draugystė su Maskva yra „beribė“, atsisakė kritikuoti Rusijos karinius veiksmus.

Kinija ir Indija padidino rusiškos naftos ir dujų importą, padėdamos Maskvai atsverti Vakarų sankcijų, įvestų dėl jos veiksmų Ukrainoje, kainą.

Ketvirtadienį per susitikimą su Xi Jinpingu V. Putinas gyrė Kinijos prezidentą už „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą ir sakė, kad yra pasirengęs aptarti Pekino „susirūpinimą“ dėl Ukrainos.

Rusija savo ruožtu palaikė Kiniją dėl Taivano ir pavadino JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymą saloje šią vasarą „akivaizdžia provokacija“.

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje nuteisė du Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) darbuotojus 13 metų kalėti dėl kaltinimų perdavus slaptos informacijos užsienio žvalgybai, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Balandį Luhansko separatistų pareigūnai paskelbė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo suimti du ESBO darbuotojai Dmitrijus Šabanovas ir Maksimas Petrovas.

„Teisėjų kolegija pripažino Dmitrijų Pavlovičių Šabanovą kaltu ir skyrė jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę“, – pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“, cituodama separatistų paskelbtos Luhansko „liaudies respublikos“ (LLR) „Aukščiausiąjį Teismą“.

Keliomis valandomis vėliau tokia pati bausmė paskirta ir M.Petrovui.

Separatistų pareigūnų teigimu, D.Šabanovą 2016 metais užverbavo vienas buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas ir vienas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) agentas.

Nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2022 metų balandžio jis rinko „informaciją apie karinės technikos ir Luhansko liaudies armijos dalinių judėjimą“ ir „siuntė ją CŽA agentui“, teigė separatistai.

ESBO „vienareikšmiškai“ pasmerkė kaltinimus D.Šabanovui ir M.Petrovui. Kaltinimus jiems ESBO atmetė kaip „visiškai nepriimtiną vadinamąjį „teisinį procesą“.

ESBO generalinė sekretorė Helga Maria Schmid pirmadienį pareikalavo nedelsiant paleisti juos ir dar vieną neįvardytą sulaikytą kolegą.

„Mūsų kolegos tebėra ESBO darbuotojai ir vykdė oficialias pareigas, kaip įpareigojo visos 57 dalyvaujančios valstybės“, – sakė H.M.Schmid.

„Raginu juos nedelsiant ir besąlygiškai paleisti“, – pridūrė ji.

Vienoje įsikūrusi ESBO, tarp kurios narių yra Rusija ir Ukraina, pridūrė, kad organizacija „pasinaudos visais įmanomais būdais, kad užtikrintų dabartinių ir buvusių ESBO pareigūnų privilegijas ir imunitetus“.

Nuo 2014 metų Ukrainos rytuose dirbusi ESBO misija, kuriai priklausė D.Šabanovas ir M.Petrovas, paliko separatistinius Donecko ir Luhansko regionus po Rusijos pradėto puolimo Ukrainoje šių metų pradžioje.

Iš okupantų išvaduotame Charkivo srities Balaklijos mieste buvo rasta rezervinė priešo vadavietė su dideliu šaudmenų ir įrangos arsenalu.

Tai savo „Telegram“ paskyroje pranešė Ukrainos Valstybinis tyrimų biuras.

Ukrainos Balaklijos mieste rastas pabėgusių rusų okupantų paliktas ginklų ir šaudmenų arsenalas

+7

„Vykdydami stabilizavimo priemones išlaisvintose teritorijose, Valstybinio tyrimų biuro darbuotojai taip pat aptinka įdomių radinių. Visų pirma, Balaklijos pakraštyje buvo rasta Rusijos kariuomenės atsarginė vadavietė“, – sakoma pranešime.

„Be kita ko, rašistai į šią vietą atsivežė visą arsenalą amunicijos. Jie paslėpė ją rūsyje, kuris buvo kruopščiai užmaskuotas. Atliekant kratą buvo paimta dešimtys dėžių su šaudmenimis, įskaitant įvairaus kalibro šautuvų ir tankų šovinius, minas, granatas ir sviedinių užtaisus. Rūsyje taip pat buvo maisto produktų atsargų, kurias okupantai atėmė iš vietos gyventojų“, – sakė biuras.

Pareigūnai taip pat rado dvi pėstininkų kovos mašinas su amunicija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su saugumo pajėgomis ir kariuomene aptarė tolesnės Ukrainos deokupacijos planą ir kariuomenės paruošimą žiemai.

Kaip praneša valstybės vadovo spaudos tarnyba, pirmadienį V.Zelenskis surengė dar vieną posėdį, kuriame dalyvavo kariuomenės, teisėsaugos, gynybos struktūrų, atitinkamų ministerijų ir departamentų bei Vyriausybės kanceliarijos atstovai. 

Pažymima, kad susitikimo dalyviai išklausė operatyvinių linijų vadų pranešimus dėl situacijos fronto linijoje ir detaliai apsvarstė gynybos pajėgų veiksmų planą dėl tolesnio Ukrainos teritorijų deokupavimo.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį griežtai perspėjo Kiniją bei Rusiją ir išreiškė optimizmą dėl Amerikos ekonomikos atsigavimo, tačiau daugelį nustebino vengimu aiškiai nurodyti, ar sieks antrosios kadencijos.

Duodamas retą, išsamų interviu televizijos CBS laidai „60 Minutes“, J.Bidenas nepatvirtino Baltųjų rūmų nekart išsakytos pozicijos, kad jis 2024-aisiais tikrai vėl kandidatuos į prezidento postą.

J.Bidenas, kuriam lapkritį sueis 80 metų, laidos vedėjui Scottui Pelley sakė, kad perrinkimas yra jo „intencija“.

„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Bet ar sprendimas kandidatuoti tvirtas? Tai dar neaišku“, – sakė jis.

„Dar pernelyg anksti“, – sakė prezidentas, pavadindamas save fatalistu.

Apžvelgdamas didžiausios pasaulio ekonomikos būklę, J.Bidenas kalbėjo optimistiškai.

Jis paskelbė, kad COVID-19 pandemija Jungtinėse Valstijose „baigėsi“, ir prognozavo, kad jo administracijai pavyks sutramdyti infliaciją, smukdančią jo reitingus ir kurstančią respublikonų viltis perimti Kongreso kontrolę per lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus.

Be to, duodamas šį interviu J.Bidenas, regis, vėl atsitraukė nuo jau ne vieną dešimtmetį Vašingtono užimamos „strateginio dviprasmiškumo“ pozicijos Taivano atžvilgiu, pareiškęs, kad nusiųstų karius ginti šios autonominės salos Kinijos invazijos atveju.

Kalbėdamas apie pagrindinę Jungtinių Valstijų ekonominę ir geopolitinę varžovę, J.Bidenas sakė įspėjęs Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neremti karinėmis priemonėmis Rusijos agresijos prieš Ukrainą.

Pasak J.Bideno, jis pasakė Xi Jinpingui, kad Pekino parama Maskvai padarytų galą JAV ir kitų užsienio šalių investicijoms Kinijoje, o manyti kitaip būtų „milžiniška klaida“.

Jis taip pat sakė, kad jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą ar kitus nekonvencinius ginklus prieš Ukrainą, Jungtinių Valstijų atsakas bus „atitinkamas“.

J.Bidenas gyrė ukrainiečius už jų atkaklią kovą su Rusijos agresija ir sakė, kad „jie laimi prieš Rusiją“.

Paklaustas, kaip reikėtų apibrėžti Kyjivo pergalę, prezidentas atsakė, „pergalė Ukrainoje vykstančiame kare būtų visiškas Rusijos išvijimas iš Ukrainos“.

Nepaisant prastų asmeninių reitingų ir apklausų, rodančių, kad demokratai gali prarasti bent vienų Kongreso rūmų kontrolę, J.Bidenas teigė, kad yra nusiteikęs optimistiškai.

Pabrėžęs, kad užimtumas toliau auga, o ekonomika yra stipri, J.Bidenas sakė: „Kaip sakoma, tikimės minkšto nusileidimo.“

Atsikirsdamas į abejones, ar būdamas tokio garbaus amžiaus jis fiziškai ir protiškai pajėgus toliau dirbti tokį varginantį darbą, J.Bidenas sakė: „Lažinamės?“

„Žinote seną posakį: „Nepabandęs – nesužinosi“, – pridūrė jis.

JAV prezidento administracija, kalbėdama su partneriais, aptaria atsako planą į radikalius Rusijos Federacijos veiksmus, tokius kaip branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje. Tai interviu Ukrainos žiniasklaidai sakė JAV ambasadorė Ukrainoje Bridget A.Brink.

Pasiteiravus, ar JAV leistų scenarijų, kai Rusija pradėtų branduolinį smūgį taktinėmis kovinėmis galvutėmis arba kaip ginklą panaudotų okupuotą Zaporižios atominę elektrinę, ambasadorė pažymėjo, kad JAV prezidentas Joe Bidenas aiškiai pabrėžė, jog kalbos apie branduolinio ginklo panaudojimą yra absoliučiai neatsakingos.

„Prezidentas Bidenas aiškiai pasakė, kad bet koks branduolinio ginklo panaudojimas būtų nepriimtinas ir turėtų rimtų pasekmių... Dirbame prie šio klausimo ir JAV, diskutuojame su partneriais, kaip galėtume reaguoti į tuos veiksmus, kurie būtų visiškai nepriimtini. Ir prezidentas tai labai aiškiai pasakė“, – sakė B.A.Brink.

Ambasadorė pridūrė, kad JAV sutinka, jog situacija aplink Zaporižios AE yra pavojinga, o Vašingtonas palaiko Ukrainos siekį sukurti demilitarizuotą zoną ir grąžinti elektrinę visiškai valdyti Kyjivui.

Apimta nevilties Rusija stato pasaulį ant branduolinės katastrofos slenksčio, teigia Ukrainos Energetikos ministerijos vadovas.

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka reagavo į Rusijos vykdomą Pietų Ukrainos AE apšaudymą, pažymėdamas, kad Rusijos Federacija tokiu būdu nori „sulaukti bent šiek tiek nuolaidų savo energetiniam Europos šantažui“.

„Šią naktį prieš Pietų Ukrainos atominę elektrinę buvo įvykdyta raketų ataka.

Apimta nevilties Rusija stato pasaulį ant branduolinės katastrofos slenksčio, kad pasiektų bent šiek tiek nuolaidų savo energetiniame Europos šantaže“, – sakė ministras.

„Matome Europos atsparumą atremiant Rusijos energetinę agresiją. Tačiau būtinybė sustabdyti Rusijos branduolinį terorą Ukrainoje reikalauja dvigubų pastangų.

Jei ateis „branduolinė žiema“, aukštų elektros kainų problema nustos būti aktuali. Pasaulis pagaliau turi atkeršyti teroristinei šaliai. Dar ne vėlu ir branduolinė katastrofa yra tik grėsmė, kuri, deja, kasdien tampa vis realesnė“, – reziumavo jis.

Rusijos sostinėje prasideda mobilizacija karui prieš Ukrainą. Maskvos gyventojams bus išduotas šaukimas. Apie tai „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovo atstovas Serhijus Bratčukas, remdamasis šaltiniais Rusijos Federacijoje.

„Nuo šiandien, remiantis kai kuriais šaltiniais konkrečiai Maskvoje, šaukimai bus įteikiami masiškai. Tai yra, Prigožino kaliniai (Jevgenijaus Prigožino – Vladimiro Putino bendražygio, privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjo, kuris pastaruoju metu į karą Ukrainoje verbuoja nuteistuosius iš įkalinimo įstaigų, – red. past.) neišgelbės vadinamosios Rusijos armijos. Neišgelbės ir Ramzano Kadyrovo daliniai, ir kiti banditai. Maskva, ruoškis, juodos siuntos iš Ukrainos ateis į tavo teritoriją. Padaryk išvadas, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsakys...“, – sakė S.Bratčukas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos per rugsėjo 18 d. sunaikino dar 170 rusų įsibrovėlių, kelis priešo tankus ir artilerijos sistemas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Nuo plataus masto invazijos pradžios rusai neteko 54650 savo karių, 2212 tankų, 4720 šarvuotų kovos mašinų, 251 lėktuvo, 217 sraigtasparnių.  

Vakarinėje Chersono srities dalyje rusų okupantai tikriausiai bando atlikti sąmoningesnį ir kontroliuojamą savo pajėgų išvedimą, kad išvengtų chaotiško pabėgimo, užfiksuoto Charkovo srityje.

Per pastaruosius kelis mėnesius rusai gerokai sustiprino vakarinę Chersono srities dalį, ypač desantiniais daliniais, pranešė Amerikos karo studijų institutas (ISW).

„Ukrainos kontrpuolimas Chersono srityje vis dėlto juda į priekį, o Rusijos kariai, atrodo, bando jį sulėtinti ir trauktis į labiau apsaugotas pozicijas, užuot stabdę ar atsukę atgal“, – sakė analitikai.

Jų duomenimis, nuolatinės Ukrainos gynėjų atakos priešo antžeminėse ryšių linijose per Dnipro upę į vakarinę Chersono srities dalį vis labiau paveikia Rusijos kariuomenės aprūpinimą dešiniajame krante. Yra informacijos, kad užgrobtame Chersone nėra pakankamai vandens ir maisto.

ISW mano, kad jei Ukrainos kariai ir toliau blokuos priešo antžemines komunikacijos linijas ir toliau judės pirmyn, artimiausiomis savaitėmis jie galės sugrąžinti jei ne visą vakarinę Chersono srities dalį, tai didžiąją jos dalį.

Ukrainiečių ugdymui, taip pat kompensacijoms už jų apgyvendinimą paskirstyta per 320 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią savaitę įsakymu lėšas skyrė savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms.

240 tūkst. eurų paskirstyta savivaldybėms ukrainiečių ugdymui ir pavėžėjimui į mokyklas, didžioji dalis lėšų atiteko didmiesčiams, kuriuose prisiglaudę daugiausiai karo pabėgėlių: beveik 72 tūkst. eurų – Vilniaus miestui,  28 tūkst. eurų – Kauno savivaldybei, per 13 tūkst. – Klaipėdai, 11,5 tūkst. eurų – Šiauliams ir beveik 9 tūkst. eurų – Panevėžiui.

Po daugiau nei 5 tūkst. eurų skirta Alytui, Palangai, Šilutės rajonui.

Valstybinėms mokykloms taip pat paskirstyti dar beveik 83 tūkst. eurų, lėšos skirtos kompensuoti Ukrainos karo pabėgėlių apgyvendinimo išlaidoms kovą-gegužę.

Statistikos departamento duomenimis, nuo vasarį Rusijos pradėtos karinės agresijos prieš Ukrainą Lietuvoje apsigyveno apie 65,5 tūkst. asmenų iš Ukrainos, apie 18 tūkst. – mokyklinio amžiaus.   

Daugiausiai, apie 23,5 tūkst. pabėgėlių registruota Vilniaus mieste, per 12 tūkst. – Kaune, 9,5 tūkst. – Klaipėdoje, beveik 6,5 tūkst. – Alytuje, beveik 5 tūkst. – Šiauliuose, per  2,5 tūkst. – Panevėžyje.

Iš Rusijos Tambovo miesto į karą Ukrainoje išsiųsta 400 nuteistųjų. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Dėl didelio žmogiškųjų ir materialinių išteklių trūkumo rusų okupantai ir toliau renkasi netradicinius būdus jiems papildyti. Pavyzdžiui, 400 žmonių iš Rusijos Tambovo miesto, atliekančių bausmes už kriminalinius nusikaltimus, buvo išsiųsti sustiprinti Ukrainoje kovojančių dalinių“, – sakoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad visuomeninėms Afganistano karių organizacijoms Krasnodaro krašte pavesta rinkti pinigus iš vietos gyventojų „šiltiems rūbams regioniniam savanorių batalionui nupirkti“.

Ukrainos Zaporižios atominė elektrinė vėl gauna elektrą iš šalies energetinės sistemos, šeštadienį pranešė Jungtinių Tautų atominės energijos agentūra.

„Atstatyta 750 kilovoltų linija didžiausiai Europos atominei elektrinei dabar tiekiama... elektra, reikalinga reaktoriaus aušinimui ir kitoms būtinoms saugumo funkcijoms“, – nurodė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

AFP/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Ukrainos atominės branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ praeitą sekmadienį pranešė, kad šeštasis ir paskutinis Rusijos kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės reaktorius „buvo atsietas nuo elektros energijos tinklo“.

TATENA rugsėjo pradžioje po bombardavimų virtinės tikrino šią elektrinę. Keli TATENA komandos nariai liko elektrinės teritorijoje stebėti situacijos.

Atrodo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dažniau pasitiki nereguliariais, prastai apmokytais savanorių karių daliniais, užuot bandęs atkurti pažeistus ar sunaikintus įprastinius Rusijos sausumos pajėgų dalinius, naujausioje atskaitoje skelbia JAV įsikūręs Karo studijų institutas.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad Ukrainos pajėgos toliau stiprina pozicijas Charkivo srityje, nepaisant Rusijos pastangų ukrainiečius sulaikyti.

Teigiama, kad Rusijos pajėgos vakarų Chersono srityje gali bandyti atsitraukti į geriau ginamas pozicijas, kad išvengtų chaotiško atsitraukimo, kuris buvo būdingas anksčiau  žlugus Rusijos gynybai Charkive.

Karo studijų institutas sako, kad Rusijos pajėgos, kovodamos dėl Rytų Ukrainos ir ypač per Ukrainos Charkivo kontrpuolimą, patyrė didžiulių gyvosios jėgos ir technikos nuostolių. Rugsėjo 18 d. paskelbtais vertinimais, daugybė Rusijos šarvuotų ir mechanizuotų dalinių greičiausiai buvo faktiškai sunaikinti.

Pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos turistų.

Tokia pati tvarka turi pradėti veikti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. 

Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus, Lietuvos pasieniečiai į šalį įleis Rusijos diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius rusus.

Taip pat jie toliau galės per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Lietuvos vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, sprendimas neįleisti Rusijos piliečių „padiktuotas nacionalinio saugumo interesų“.

„Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir net trys ketvirtadaliai Rusijos piliečių palaiko karą Ukrainoje, o tokie asmenys, kurie siekia pakenkti mūsų ir ES kaimyninių valstybių saugumui, yra ir tarp atvykstančių į Lietuvą. Šios grėsmės kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tai sudaro pagrindą griežtesniam atvykstančių Rusijos piliečių individualiam patikrinimui“, – praėjusią savaitę per Vyriausybės posėdį sakė ministrė. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turės teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

Anot A.Bilotaitės, tikimasi, kad tai veiks kaip atgrasymo priemonė, jog į šalį nebandytų patekti Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys Rusijos piliečiai.

Pirmadienio naktį rusų pajėgos surengė raketų ataką prieš Zaporižios sritį.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas.

„Priešas surengė dar vieną raketų smūgį regioniniam centrui. Preliminariai vėl taikytasi į infrastruktūros objektus“, – pranešė jis. Anot jo, paleistos aštuonios raketos.

Ukrainos žvalgybos pranešime „Telegram“ kanale rašoma, kad pasitaiko atvejų, kai Rusijos karo ligoninės atsisako gydyti Ukrainoje sužeistus vadinamuosius „savanorius“.

„Konfliktų tarp skirtingų okupacinių pajėgų padalinių daugėja dėl nevienodo vadovybės požiūrio. Vienas iš vadinamosios „Donbaso savanorių sąjungos“ batalionų patyrė didelių nuostolių per mūšius prie Avdijivkos. Dalinys sužeistuosius nugabeno į Rostovo prie Dono ligoninę. Tačiau ligoninės personalas atsisakė suteikti medicininę pagalbą sužeistiesiems, nes dalinys neturi reguliarios ginkluotos formuotės statuso. Juk „Donbaso savanorių sąjunga“ buvo suformuota pagal savanoriškos mobilizacijos programą BARS – kovinis kariuomenės rezervas. Visais tokiais atvejais gydytojai remiasi tiesioginiu įsakymu“, – teigiama pranešime. 

Konfliktinė situacija kyla ir tarp Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių bei Luhanske mobilizuotų asmenų, nes vykdant atsitraukimą pastarieji buvo palikti be jokios paramos. Dėl to, teikia Ukrainos žvalgyba, „personalo nuostoliai kartais siekdavo 100 proc.“