JAV: Rusija ruošiasi galimai mobilizacijai

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus, antradienį per Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją Niujorke sakė Lietuvos prezidentas.

Gitanas Nausėda taip pat ragino tarptautinę bendruomenę atskirti agresorę nuo aukos.

„Pastarieji keli mėnesiai taip pat parodė, kad Europai gresia branduolinės katastrofos pavojus. Rusijos karių ir ginkluotės dislokavimas Zaporižios atominėje elektrinėje kelia nerimą ir yra visiškai nepriimtinas. (...)  Atominė elektrinė niekada neturėtų būti naudojama kaip karinė bazė!“ – sakė Lietuvos vadovas.

Didžiausia Europoje branduolinė jėgainė pastarosiomis savaitėmis buvo tapusi kautynių židinys, todėl kilo nuogąstavimų, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais nutikusią tragediją Černobylyje.

Be to, Ukrainos atstovai pranešė, kad pirmadienį rusų kariai apšaudė antrą pagal dydį šalies atominę elektrinę, esančią pietinėje Mykolajivo srityje.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos leidinys lenta.ru rašo, kad Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neatsiliepia į skambučius.

Pasirodo vis daugiau pranešimų, kad šiandieninė Vladimiro Putino kalba atidedama, ji turėtų būti transliuojama rytoj, trečiadienį.

Pranešama, kad „Pirmasis kanalas“ ir RT  taip pat nebeskelbia, kad bus transliuojama V.Putino kalba.

Anksčiau buvo skelbta, kad antradienį į Rusijos gyventojus kreipsis prezidentas V.Putinas ir savo kalboje daugiausia dėmesio skirs „referendumams“ dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos.

Antradienio vakarą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėjo kreiptis į šalies gyventojus. Taip skelbė RBC ir kiti Rusijos leidiniai. Teigiama, kad pasisakyti turėjo ir gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Tačiau kalba jau vėluoja daugiau nei dvi valandas.

Rusija neteisėtai išvežė daugiau kaip 2 tūkst. ukrainiečių vaikų, atimdama iš jų tėvų globą, antradienį pranešė Ukrainos leidinys „Suspilne“, remdamasis šalies ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo tyrimą dėl grasinimų tremtyje gyvenančiam rusų disidentui, jam pranešus, kad matė lazerinio taikiklio švieselę, antradienį pranešė tyrėjams artimas šaltinis.

Vladimiras Osečkinas, vadovaujantis nevyriausybinei organizacijai Gulagu.net, kuri kovoja su kankinimais Rusijos kalėjimuose, yra pabėgėlis Prancūzijoje ir gyvena kurortiniame Bjarico mieste pietvakarinėje pakrantėje.

Prezidento Vladimiro Putino priešininkas V.Osečkinas sakė, kad į jį buvo pasikėsinta rugsėjo 12 dienos vakare, kai jis buvo namuose su žmona ir vaikais ir dirbo tamsoje.

„Pastebėjau judantį raudoną tašką ant vienos iš terasų turėklų, o paskui judantį link manęs ant sienos“, – telefonu naujienų agentūrai AFP pasakojo jis.

„Išjungėme šviesą, atsigulėme ant grindų, uždarėme langines ir iškvietėme policiją“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad policija ir kaimynai girdėjo šūvius.

V.Putino invazija į Ukrainą paskatino daugybę aktyvistų, žurnalistų ir intelektualų, nepritariančių karui, palikti Rusiją ir išvykti į Europos Sąjungos valstybes, įskaitant Prancūziją.

V.Osečkinas teigė, kad vasario mėnesį jam buvo pranešta, kad jį buvo ruošiamasi nužudyti, todėl jam buvo paskirta policijos apsauga.

Jis taip pat pridūrė, kad prieš 10 dienų buvo gavęs informacijos, jog į Prancūziją buvo atvykęs „rusų nusikalstamo pasaulio bosas“, turėjęs užduotį žudyti žmones Bjarico srityje.

Tyrėjams artimas šaltinis, prašęs neviešinti jo vardo, AFP sakė, kad tyrimas pradėtas dėl grasinimų, o ne dėl pasikėsinimo nužudyti.

Šaltinis atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad buvo šaudoma.

Projektas Gulagu.net išgarsėjo 2021 metais po to, kai buvo paskelbti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti išprievartavimai Rusijos kalėjimuose, taip pat nukentėjusiųjų ir, labai neįprastai, smurtautojų liudijimai, dėl kurių valdžios institucijos pradėjo tyrimą.

Projektas teigia turintis daugiau kaip 1 tūkst. vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti kankinimai Rusijos kalėjimuose.

Aktyvistai ir Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją, kad ji yra pasirengusi pašalinti politinius oponentus užsienyje, pavyzdžiui, buvusį dvigubą agentą Sergejų Skripalį, kuris 2018 metais išgyveno pasikėsinimą nužudyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Kremlius šiuos kaltinimus neigia.

V.Putino invazija į Ukrainą paskatino daugybę aktyvistų, žurnalistų ir intelektualų, nepritariančių karui, palikti Rusiją ir išvykti į Europos Sąjungos valstybes, įskaitant Prancūziją.

Siekdamas papasakoti apie tai, kaip okupantai elgiasi su Ukrainos kultūros paveldu, Ukrainos institutas išleido specialią „Atvirukų iš Ukrainos“ seriją. Joje matoma, kaip garsūs teatrai, bibliotekos, bažnyčios ir kiti architektūriniai paminklai buvo apgadinti po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Keturšaliame susitikime Niujorke Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragino reikalauti Rusijos atsakomybės už karo nusikaltimus.

Jis pabrėžė, kad būtina kelti Rusijos karo nusikaltimų, branduolinio šantažo, tarptautinės teisės ir humanitarinių normų nepaisymo klausimus Jungtinėse Tautose (JT).

Tai G.Nausėda sakė per keturšalį koordinacinį susitikimą su Lenkijos, Estijos ir Latvijos prezidentais Andrzejumi Duda, Alaru Karisu bei Egilu Levitu, pranešė Prezidentūra.

Lietuvos vadovo teigimu, veikdamos kartu Baltijos šalys ir Lenkija turės galimybę kelti šiuos klausimus aukščiau JT darbotvarkėje.

„Baltijos šalių ir Lenkijos vienybė, parama Ukrainai ir solidarumas su ja, kalbėjimas vienu balsu saugumo klausimais padėjo pasiekti neregėtų pokyčių – tiek kalbant apie pagalbą Ukrainai, tiek apie Vakarų požiūrį į Rusiją, tiek apie sąjungininkų pasirengimą didinti įsitraukimą užtikrinant mūsų regiono saugumą. Esame teisingame kelyje ir jame privalome išlikti“, – teigė G.Nausėda.

Prezidentai taip pat aptarė regiono saugumo stiprinimą. Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai sutarė stiprinti gynybos bendradarbiavimą, priimti bendrus sprendimus pakrančių apsaugos bei oro gynybos srityse. 

Keturšalis koordinacinis susitikimas JT Generalinės Asamblėjos paraštėse vyksta antrus metus.

Rusija stiprina „branduolinį šantažą“, bombarduodama Pietų Ukrainos atominės elektrinės teritoriją, antradienį pareiškė jos direktorius Ihoris Polovyčius.

Po pirmadienio smūgio pietinėje Mykolajivo srityje „prasidėjo antrasis jų branduolinio šantažo etapas“, sakė I. Polovyčius.

Išpuoliai aplink Ukrainos branduolinius objektus paskatino Kyjivą ir jo Vakarų sąjungininkus paraginti demilitarizuoti aplink šiuos kompleksus esančias teritorijas.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienį per Ukrainos branduolinės energijos agentūros „Enerhoatom“ surengtą kelionę spaudai už kelių šimtų metrų nuo Pietų Ukrainos elektrinės pamatė gilų kraterį, nusėtą sviedinių nuolaužomis.

Už kelių dešimčių metrų nuo kraterio esančio pastato, į kurį AFP nebuvo leista įeiti, durys ir langai po sprogimo buvo išdaužti.

Kitoje pusėje stovėjo kitas, mažiau apgadintas pastatas, taip pat netekęs daugumos langų.

Pasak Južnoukrajinsko saugumo vadovo Ivano Žebeto, policija ir prokurorai apžiūrėjo įvykio vietą ir rado skeveldrų, kurias paėmė sviediniui identifikuoti.

Pietų Ukrainos elektrinė yra trečiasis branduolinis objektas, nukentėjęs nuo vasario pabaigoje Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą.

Didžiausias Europoje atominis objektas – Zaporižios atominė elektrinė, esanti Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, – tapo susirūpinimą keliančiu tašku po abipusių pareiškimų apie išpuolius.

Karo pradžioje buvo kovojama aplink Černobylį šiaurėje, kur dėl 1986 metais įvykusio sprogimo buvo užteršta didelė dalis aplinkinės teritorijos.

Kovo mėnesį Zaporižios AE užėmė Rusijos kariuomenė, o apšaudymas aplink šią elektrinę paskatino įsikišti Vakarų lyderius.

Rugsėjo pradžioje ten buvo dislokuota JT atominės agentūros stebėsenos grupė.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį mėnesį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti sunkiąją ginkluotę iš regiono, o Kremliaus šeimininkas perspėjo dėl galimų „katastrofiškų“ mūšių pasekmių.

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sako, kad Rusija gali surengti karių mobilizaciją.

„Turime informacijos, kad Putinas ruošiasi galimoms mobilizacinėms priemonėms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Suomija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pateikti bloko masto rekomendaciją, kuri apribotų Rusijos piliečių atvykimą į Europos Sąjungos šalis su turizmo vizomis, pranešė suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Antradienio popietę išplatintame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad Suomija paprašė EK rekomenduoti visoms ES ir Šengeno šalims panaikinti arba atšaukti anksčiau Rusijos piliečiams išduotas turistines vizas, taip pat sustabdyti būsimų prašymų išduoti turistines vizas teikimą.

123RF.com nuotr./Suomija

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Jussi Tanneris sakė, kad Suomija mano, jog ES šalims būtų lengviau veikti pagal bendrą politiką. Jis pridūrė, kad pagal dabartinę tvarką kyla didelė rizika, jog Šengeno sistema gali žlugti.

Jei draudimas būtų įvestas pagal Suomijos siūlomas sąlygas, kitos šalys taip pat negalėtų įsileisti asmenų, kurių vizos buvo panaikintos.

Suomija taip pat paragino Komisiją rekomenduoti, kad prie Šengeno erdvės šalių sienų būtų įvesta bendra praktika dėl vizų Rusijos piliečiams.

J.Tanneris pabrėžė, kad Suomija nesiūlo panaikinti visų Rusijos piliečių vizų. Jis taip pat pridūrė, kad vienas iš pagrindinių Suomijos tikslų yra užkirsti kelią Rusijos turistams, kurie naudojasi Suomija kaip tranzito centru, kad patektų į likusią Europos dalį.

Pirmadienį Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pradėjo taikyti griežtesnę Rusijos piliečių kontrolę, per ES išorinę sieną įleisdamos tik tam tikrus kriterijus atitinkančius rusus: diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius, tranzitu per Lietuvą traukiniais į Kaliningrado sritį ir iš jos vykstančius rusus.

Antradienio vakarą Rusijos prezidentas V.Putinas žada kreiptis į šalies gyventojus. „The Guardian“ rašo, kad V.Putino kalba turėjo būti pradėta transliuoti jau prieš pusvalandį, tačiau ji vis dar netransliuojama.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva niekada nepripažins okupuotose Ukrainos teritorijose rengiamų referendumų dėl jų prijungimo prie Rusijos rezultatų.

Skelbiamus balsavimus jis pavadino demokratijos parodija.

„Tai, ką Rusija daro Donecke, Luhanske ir kitose okupuotose Ukrainos teritorijose, yra demokratijos parodija, bandant pridengti tikrą totalitarinio režimo veidą. Šie regionai yra ir bus Ukraina, o butaforiniai Rusijos referendumai yra neteisėti. Lietuva niekada jų nepripažins“, – Prezidentūros antradienį išplatintame komentare žurnalistams sakė šalies vadovas.

Okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donbasui, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primestos valdžios pareigūnai antradienį pranešė, kad rugsėjo 23–27 dienomis surengs aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

Didelę dalį Donbaso teritorijos Maskvos remiami separatistai kontroliavo nuo 2014 metų, o Chersono ir Zaporižios sritys užimtos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje šiemet vasarį.

Vašingtone su darbo vizitu viešinti Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia išgirdusi palaikymą regioniniam susitarimui dėl griežtesnės Rusijos piliečių kontrolės.

„Pirmininkė N.Pelosi pabrėžė, kad vakar įsigaliojęs regioninis sprendimas dėl rusų turistų neįleidimo yra ir geras, ir savalaikis, ir akivaizdžiai Rusiją labai erzinantis“, – antradienį po susitikimo su JAV Atstovų rūmų pirmininke Nancy Pelosi Lietuvos žurnalistams sakė parlamento vadovė.

RS/MPI/Capital Pictures/„Scanpix“ nuotr./Nancy Pelosi

„Ji išsakė viltį, kad daugiau Europos Sąjungos valstybių prisidės prie Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos apsisprendimo“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, JAV taip pat svarsto galimybę smarkiai apriboti Rusijos piliečių, turinčių vizas, patekimą į šalį, tačiau sprendimo dar nėra priėmusi.

Pirmadienį Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija pradėjo taikyti griežtesnę Rusijos piliečių kontrolę, per ES išorinę sieną įleisdamos tik tam tikrus kriterijus atitinkančius rusus:  diplomatus, disidentus, pervežimo bendrovių darbuotojus, ES piliečių šeimų narius, Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turinčius, tranzitu per Lietuvą traukiniais į Kaliningrado sritį ir iš jos vykstančius rusus.

Lietuvos Seimo vadovė sakė su JAV Atstovų rūmų pirmininke taip pat aptarusios pagalbos tiekimą Ukrainai, Amerikos lyderystę šioje srityje, sankcijų Rusijai plėtimą.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, skubiai rengiami referendumai okupuotose Ukrainos teritorijose dėl prisijungimo prie Rusijos taptų dar viena paskata plėsti sankcijas.

„Tai būtų dar vienas žingsnis, kad sankcijos Rusijai turėtų būti dar labiau plečiamos“, – tvirtino ji.

Lietuvos parlamento vadovė sakė paraginusi didinti JAV karių buvimą Lietuvoje ir regione.

„Dar kartą paraginau, kad tiek JAV kariai, tiek NATO pajėgos kuo aktyviau Lietuvoje būtų dislokuojamos, pasidalinau, kaip Lietuva daro savo namų darbus, kad esame padidinę gynybos biudžetą“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, N.Pelosi dėkojo Lietuvai už lyderystę priimant nuo persekiojimų savo šalyje bėgančius rusus, baltarusius, taip pat padedant Ukrainai.

„Pirmininkė N.Pelosi pabrėžė, kad ir Lietuvos lyderystė labai matoma regione ir visoje ES, dėkojo mums už tai“, – teigė Lietuvos politikė.

Anot Seimo pranešimo, per pokalbį Seimo pirmininkė išskyrė Baltijos saugumo iniciatyvą.

„Ši iniciatyva užtikrina ilgalaikę paramą, kuri padeda planuoti karinę modernizaciją vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu bei efektyviau įsisavinti pagalbą. Atstovų Rūmų pirmininkei sakiau, kad tikimės, jog JAV ir ateinančiais metais rems šią iniciatyvą, todėl paprašiau JAV Kongreso skirti 250 mln. JAV dolerių paramą“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės darbo vizitas JAV vyks iki rugsėjo 24 dienos.

Bet kokie referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos sužlugdys bet kokią likusią galimybę vesti derybas tarp Kijevo ir Maskvos, antradienį Ukrainos prezidento kanceliarijos atstovą citavo Ukrainos leidinys Liga.net, rašo „The Guardian“.

„Be referendumų vis dar yra mažiausia diplomatinio sprendimo galimybė. Ne po referendumų“, – Liga.net citavo Serhijaus Nykyforovo žodžius.

Šiuos komentarus jis išsakė reaguodamas į Rusijos paskirtus pareigūnus keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, kurie paskelbė apie planus kitą savaitę surengti referendumus dėl oficialaus prisijungimo prie Rusijos, pranešė „Reuters“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paragino rasti „orią išeitį“ iš septynis mėnesius trunkančios krizės, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.

R.T.Erdoganas, naudodamasis gerais darbiniais santykiais su Maskva ir Kyjivu, bando rasti diplomatinį karo sprendimą.

Jis telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu likus kelioms akimirkoms iki kreipimosi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos atidarymo sesijoje, kuriame paragino skubiai siekti taikos.

„Turime kartu rasti praktišką diplomatinį sprendimą, kuris suteiktų abiem pusėms orią išeitį iš krizės“, – sakė R.T.Erdoganas.

„Pongracic“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

Jis pabrėžė, kad ilgalaikė taika turi būti grindžiama Ukrainos teritorinio vientisumo apsauga.

„Toliau dėsime daugiau pastangų, kad užbaigtume pastarosiomis dienomis iš naujo įsiplieskusį karą Ukrainos teritorinio vientisumo ir nepriklausomybės pagrindu.

„Kviečiu tarptautines organizacijas ir visas šalis nuoširdžiai remti Turkijos pastangas“, – teigė jis.

R.T.Erdoganas kreipėsi į Generalinę Asamblėją praėjus kelioms valandoms po to, kai keturi Maskvos kontroliuojami Ukrainos regionai paskelbė apie planus artimiausiomis dienomis surengti referendumus dėl „prisijungimo prie Rusijos“.

NATO narė Turkija niekada nepripažino 2014 metų Kremliaus įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.

Kancleris pabrėžė, kad šiuos fiktyvius balsavimus, planuojamus rugsėjo 23–27 dienomis, tarptautinė bendruomenė privalo atmesti.

„Labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“, – sakė O.Scholzas žurnalistams.

Rusijos centrinės rinkimų komisijos vadovo pavaduotojas Nikolajus Bulajevas pareiškė, kad Centrinė rinkimų komisija Rusijoje įrengs „dešimtis“ balsavimo punktų, kuriuose bus galima balsuoti „referendumuose“, vykstančiuose apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, taip pat Zaporožės ir Chersono srityse, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Savo ruožtu Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova pasiūlė įkurti balsavimo punktus pabėgėlių laikino apgyvendinimo centruose, kad jie taip pat galėtų balsuoti „referendumuose“.

Informaciją apie balsavimą Rusijos teritorijoje patvirtino ir apsišaukėliškos DLR vadovas Denisas Pušilinas.

„Turėjome planų pasiekti administracines ribas ir surengti referendumą tose ribose. Tačiau turėjome pakoreguoti planus ir suteikti gyventojams galimybę vykti į Rusiją arba DLR teritoriją ir balsuoti čia“, – D.Pušilino žodžius cituoja „Interfax“.

Kaip praneša RBC, remdamasi Rusijos prezidento administracijai „artimais“ šaltiniais, antradienį į Rusijos gyventojus kreipsis prezidentas Vladimiras Putinas savo kalboje daugiausia dėmesio skirs „referendumams“ dėl okupuotų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

„Kommersant“ rašo, kad į rusus kreipsis ir gynybos ministras Sergejus Šoigu, kurio kalba gali būti susijusi su galimu mobilizacijos į Rusijos kariuomenę paskelbimu.

Rusijos parlamento žemieji rūmai – Valstybės Dūma – antradienį patvirtino teisės aktą, kuriuo sugriežtinamos bausmės kariams, pažeidusiems savo pareigas, taip siekdami sustiprinti drausmę karių gretose vykstant karui Ukrainoje.

Rusijos baudžiamojo kodekso pataisomis, kurioms greitai pritarė Valstybės Dūma, nustatomos griežtos bausmės už įsakymų nevykdymą, dezertyravimą ar pasidavimą priešui.

Dabar įstatymo projektui turi pritarti Federacijos Taryba – aukštieji parlamento rūmai, – o po to jį turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas. Vis dėlto šie veiksmai laikomi formalumais.

Remiantis naujuoju teisės aktu, už dezertyravimą iš karinio dalinio mobilizacijos ar karo padėties metu būtų baudžiama iki 10 metų laisvės atėmimo bausme. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą maksimali kalėjimo bausmė siekia 5 metus.

Savanoriškai pasidavusiems priešui kariams taip pat gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o už plėšikavimą nuteistiems asmenims gali būti skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kita pataisa numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų tiems, kurie atsisako eiti į kovą arba vykdyti karininko įsakymą.

Naujasis teisės aktas priimtas po žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kad kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje atsisakė kovoti ir bandė pasitraukti iš tarnybos.

Priešingai nei Ukraina, kuri vykdė plačią mobilizaciją, siekdama suburti 1 mln. karių, Rusija ir toliau remiasi ribotu savanorių kontingentu.

Kai kurie nacionalistinių pažiūrų politikai ragino paskelbti mobilizaciją, kad sustiprintų karių gretas, tačiau Kremlius kol kas atmeta tokią galimybę.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį perspėjo šalių lyderius dėl artėjančios „visuotinio nepasitenkinimo žiemos“ pasaulyje, kurį kamuoja daugybė krizių – nuo karo Ukrainoje iki klimato kaitos.

„Artėja visuotinio nepasitenkinimo žiema“, – sakė A.Guterresas, pradėdamas šių metų JT Generalinę Asamblėją.

„Pasitikėjimas žlunga, nelygybė didėja, mūsų planeta dega. Žmonės kenčia, o labiausiai kenčia pažeidžiamiausi“, – kalbėjo jis.

Be to, savo kalboje A.Guterresas paragino turtingas valstybes apmokestinti iškastinio kuro bendroves ir gautas lėšas panaudoti klimato kaitos padarytai žalai atlyginti.

„Pasakykime tiesiai šviesiai – mūsų pasaulis yra priklausomas nuo iškastinio kuro. Atėjo laikas intervencijai. Turime pareikalauti, kad iškastinio kuro bendrovės... atsakytų“, – sakė A.Guterresas.

Po dvejus metus trukusių pandeminių apribojimų ir kreipimųsi vaizdo ryšiu JT Generalinė Asamblėja vėl prašė lyderių atvykti asmeniškai, jei jie nori pasisakyti. Vienintelė išimtis padaryta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tačiau Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II mirtis paveikė susitikimo darbotvarkę. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, tradiciškai turėjęs pirmąją susitikimo dieną antrasis kreiptis į Generalinę Asamblėją, savo kalbą pasakys trečiadienį.

Pirmąją dieną kalbės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas – dviejų didžiausių Europos Sąjungos, įvedusios griežtas sankcijas Rusijai už agresiją prieš Ukrainą, ekonomikų lyderiai.

„Šįmet Ukrainos klausimas bus labai svarbus. Tai bus neišvengiama“, – Niujorke žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis..

„Žinome, kad yra daug kitų problemų. Tačiau karas Ukrainoje kelia šoko bangas visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.

Visgi JT generalinis sekretorius paragino lyderius nepamiršti kitų prioritetų – pavyzdžiui, švietimo, kuris buvo pirmadienį vykusio specialaus aukščiausiojo lygio susitikimo tema.

Jungtinių Tautų vystymosi programa anksčiau šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje pažymėjo, kad COVID-19 pandemija žmonijos pažangą nubloškė atgal penkeriais metais.

Užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmytro Kuleba pakomentavo separatistų ketinimus surengti vadinamuosius „referendumus“ okupuotose Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižios regionų teritorijose.

„Nei netikri „referendumai“, nei hibridinė „mobilizacija“ nieko nepakeis. Rusija buvo ir lieka valstybė agresorė, kuri neteisėtai okupuoja dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas išlaisvins, kad ir ką darė Rusija“, – rašė D.Kuleba.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrejus Jermakas savo „Telegram“ kanale pareiškė, kad Rusija šantažuoja Ukrainą ir grasina surengti vadinamuosius „referendumus“ okupuotose teritorijose bei paskelbti mobilizaciją . Anot jo, Ukraina išspręs „rusų klausimą“ ir pašalins grėsmę jėga. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrijus Jermakas

„Naivus šantažas grasinimais ir gąsdinimais „referendumais“, „mobilizacija“ iš tų, kurie moka kariauti tik su vaikais ir civiliais. Taip atrodo pralaimėjimo baimė. Priešas bijo, primityviai manipuliuoja.

Ukraina išspręs rusų klausimą. Grėsmę galima pašalinti tik jėga“, parašė A.Jermakas. 

Ant okupuoto Krymo administracinės sienos su Chersono sritimi buvo užfiksuota Rusijos kariuomenės įtvirtinimų statyba, pranešė Ukrainos prezidentūra.

„Ant administracinės sienos su Chersono sritimi buvo pastebėta Rusijos kariuomenės personalo ir sunkiosios technikos įtvirtinimų statyba“, – teigiama pranešime.

Taip pat pranešama, kad Krymo okupacinės „administracijos“ vadovas Sergejus Aksionovas sakė, jog laikinai okupuotame Kryme formuojami du batalionai, kurie bus išsiųsti į karą prieš Ukrainą.

123RF.com nuotr./Jalta, Krymas

Maskvos remiami separatistai Ukrainos rytiniame Donbaso regione antradienį pranešė, kad rugsėjo 23–27 dienomis surengs referendumus „dėl prisijungimo“ prie Rusijos.

Pasak pareigūnų ir naujienų agentūrų, balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį. Pranešama, kad tomis pat dienomis „referendumai“ dėl prisijungimo prie Rusios gali įvykti ir okupuotose Chersono bei Zaporižios sričių teritorijose.

AP/„Scanpix“ nuotr./Protestai Chersone

Didelę dalį pramoninio Donbaso regiono nuo 2014 metų kontroliuoja Maskvos remiami separatistai. Jie sukilo po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Tais pačiais metais Maskva po referendumo, kurio nepripažino didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės, atėmė Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Tą žingsnį pasmerkė Kyjivas ir Vakarų šalys, paskelbusios sankcijas Maskvai.

Antradienį rusų kariuomenės užimtos Ukrainos pietinės Chersono srities pareigūnai taip pat paragino Maskvos primestą valdžią surengti balsavimą dėl prisijungimo prie Rusijos.

Ukrainos premjero pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk anksčiau šį mėnesį per televiziją pareiškė, kad rusams laikinai okupuotose teritorijose nepavyks surengti jokių referendumų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį kritikavo numanomas JAV pastangas išsaugoti savo dominavimą pasaulyje ir pareiškė, kad jos pasmerktos žlugti.

Priimdamas užsienio šalių ambasadorių Maskvoje skiriamuosius raštus, V.Putinas sakė, kad „tikslingai plėtrai daugiapolio pasaulio link priešinasi tie, kas bando išsaugoti savo hegemoniją pasaulio reikaluose ir viską kontroliuoti – Lotynų Ameriką, Europą, Aziją ir Afriką“.

Prezidentas pridūrė, kad „hegemonui tai pavykdavo daryti gana ilgą laiką, tačiau tai negali tęstis amžinai... nepriklausomai nuo įvykių Ukrainoje“.

V.Putinas ne kartą savo sprendimą siųsti karius į Ukrainą aiškino kaip atsaką į tariamą Vakarų kėsinimąsi į gyvybiškai svarbius Rusijos saugumo interesus.

Šis puolimas, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.

Rusų lyderis pareiškė, kad JAV ir jų sąjungininkai prasidėjus karui nusprendė paskelbti Maskvai beprecedentes sankcijas, nes norėjo sustiprinti savo geopolitines pozicijas. Tačiau V. Putinas pabrėžė, jog tokios pastangos neva patyrė fiasko ir padarė žalos neturtingoms šalims.

Ukrainos žvalgyba neatmeta, kad Rusijos propaganda ruošia Rusijos piliečius mobilizuotis karui su Ukraina, pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Pagrindinės žvalgybos valdybos atstovas generolas majoras Vadymas Skibitskis.

„Šiandien pradėjome rinkti informaciją – tokios mobilizacinės informacijos retorika Rusijos Federacijoje labai išaugo. Ziuganovas ir kiti Rusijos politiniai veikėjai sako, kad taip, tikrai yra karas ir Rusijos kariuomenė negali susidoroti. Būtina paskelbti karą ir mobilizaciją. Vėl tuo pat metu sako, kad kariaujame ne tik su Ukraina, bet su NATO ir JAV, nes jie kariauja Ukrainos pusėje.

Gali būti, kad Rusijoje palaikoma visuotinė mobilizacija. Kartoju, Ziuganovas ir Rusijos Dūmos deputatai vis dažniau pradėjo kalbėti apie karą su Vakarais, apie mobilizacijos būtinybę. „Viešoji nuomonė“ bus formuojama, ir tai padaryti bus daug lengviau nei dabartiniame etape“, – teigė jis.

Naujoji Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss antradienį, pradėdama savo pirmąjį užsienio vizitą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, pažadėjo suteikti karo draskomai Ukrainai papildomą milijardinę finansinę ir karinę pagalbą.

Pasak L.Truss, jos vyriausybė, šiemet jau suteikusi Kyjivui 2,3 mlrd. svarų sterlingų (2,6 mlrd. eurų) vertės pagalbą, ketina papildomai išskirti tokią pačią ar didesnę sumą.

„Scanpix“ nuotr./Liz Truss

„Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pergalės buvo įkvepiančios“, – pareiškime nurodė britų premjerė, turėdama omenyje žaibišką ukrainiečių kontrpuolimą, per kurį iš beveik visos Charkivo srities buvo išstumta rusų kariuomenė.

„Mano žinia Ukrainos žmonėms yra tokia: Jungtinė Karalystė ir toliau palaikys jus kiekviename žingsnyje. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – pabrėžė L.Truss.

Boriso Johnsono įpėdinė išskrido iš Londono praėjus kelioms valandoms po britų monarchės Elžbietos II laidotuvių, kuriose ji skaitė vieną iš Šv. Rašto skaitinių.

JAV greitojo maisto tinklas „McDonald's“ antradienį pirmą kartą po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vėl atidarė savo restoranus Kyjive, patvirtindamas, kad gyvenimas sostinėje grįžta į įprastas vėžes, karui trunkant jau beveik septynis mėnesius.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./ „McDonald's“

Kiek anksčiau išplatintame pranešime tinklas nurodė, kad po derybų su Ukrainos pareigūnais, saugumo specialistais ir tiekėjais, „iš pradžių maistas bus tik pristatomas“.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ kanale nutraukė savaitę trukusią tylą, kad pakomentuotų apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų (DLR ir LLR) vadovybės „nedelsiant“ surengti „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos, skelbia BBC Rusijos tarnyba.

Sekdamas propagandiste Margarita Simonian, kuri dieną prieš tai prorusiškų pajėgų Donbase raginimus pavadino „Krymo scenarijumi“ (aneksija), D.Medvedevas rašo, kad kai tik bus surengti „referendumai“ ir naujos teritorijos bus priimtos į Rusijos sudėtį, „veržimasis į Rusijos teritoriją“ leis Maskvai „panaudoti visas savigynos pajėgas“.

D.Medvedevas tiesiai neužsimena apie branduolinius ginklus, kuriuos, pagal karinę doktriną, Rusija gali panaudoti agresijos prieš šalį ir jos sąjungininkus masinio naikinimo ginklais atveju arba agresijos įprastiniais ginklais atveju, kai kyla grėsmė pačios valstybės egzistavimui.

Be to, pasak jo, „joks būsimasis Rusijos vadovas, joks pareigūnas negalės pakeisti šių sprendimų“. „Būtent todėl jie (referendumai) turi būti surengti“, – rašė D.Medvedevas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas

Jis tapo pirmuoju Rusijos vadovybės atstovu, oficialiai parėmusiu „referendumus“, kuriuos kuo skubiau surengti dieną prieš tai paprašė apsišaukėliškų DLR ir LLR atstovai. M.Simonian pirmadienį  socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad smūgiai aneksuotose teritorijose, jos nuomone, būtų laikomi „visaverčiu Ukrainos ir NATO karu su Rusija, visais atžvilgiais atrišančiu rankas Rusijai“.

Tiesa, JAV karo tyrimų institutas (ISW) išreiškė abejonių, ar V.Putinui toks scenarijus būtų naudingas šiame invazijos etape, ir darė prielaidą, kad tai gali būti mėgėjiškas DLR ir LLR žingsnis.

Chersono srities okupantai, sekdami Donecko ir Luhansko sričių kovotojų pavyzdžiu, ragino skubiai surengti „referendumą“ dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

Pažymima, kad rugsėjo 20 d. vadinamoji „Chersono srities liaudies taryba“ kreipėsi į okupacinį regiono lyderį su iniciatyva „nedelsiant surengti „referendumą“ dėl pripažinimo Rusijos Federacijos subjektu“.

„Referendumo“ metu visų pirma bus balsuojama internetu.

Maskvos statytinis Kyrylas Stremousovas sakė, kad okupantai jau tariasi su Rusija dėl „referendumo“ paskelbimo, taip pat tikisi, kad rinkimuose dalyvaus iki 80 proc.

Jau septintą mėnesį kariaujančios Rusija ir Ukraina sutarė apsikeisti 200 kalinamų asmenų, JAV televizijai pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

R.T.Erdoganas apie tokius planus pirmą kartą pranešė po praėjusią savaitę vykusių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu regioninio viršūnių susitikimo Uzbekistane kuluaruose.

Vėlai pirmadienį duodamas interviu televizijai PBS, R.T.Erdoganas neatskleidė apsikeitimo detalių, o žmones, kurių gali būti paleisti, pavadino „įkaitais“, bet nenurodė, kad jų yra kiekvienoje pusėje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas ir Vladimiras Putinas

„Šalių susitarimu bus apsikeista 200 įkaitų. Manau, kad bus žengtas svarbus žingsnis į priekį“, – PBS sakė R.T.Erdoganas.

NATO narė Turkija šiame konflikte stengiasi išlikti neutrali ir atsisako prisijungti prie Vakarų įvesto sankcijų Rusijai režimo, bet tiekia kovinius dronus Kyjivui.

Pasak R.T.Erdogano, jam susidarė „įspūdis“, kad V.Putinas nori užbaigti karą.

„Labai išsamiai diskutavome. Man jis iš tikrųjų leido suprasti, kad nori kuo greičiau tai užbaigti“, – teigė R.T.Erdoganas.

„Toks man susidarė įspūdis, nes dabartinė įvykių raida yra gana problemiška“, – pridūrė jis.

Anot Turkijos prezidento, Rusijos okupuotų teritorijų grąžinimas būtų svarbus klausimas derantis dėl bet kokių ilgalaikių paliaubų.

„Norint, kad Ukrainoje įsivyrautų taika, užgrobtų žemių grąžinimas bus svarbus“, – kalbėjo jis.

Dar kartą paklaustas, ar V.Putinas turėtų būti patrauktas atsakomybėn už įsiveržimą į Ukrainą, R.T.Erdoganas pabrėžė, kad Ankarai nebūtų jokios naudos rinktis kurią nors pusę.

„Neketiname ginti nė vieno iš lyderių. Vietoje to turime ieškoti sprendimo, kuris tenkintų visas suinteresuotas šalis“, – pridūrė turkų lyderis.

R.T.Erdoganas ne kartą bandė įtikinti V.Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį derėtis Turkijoje dėl paliaubų.

Buvo surengta žuvusių karių kūnų perkėlimo operacija, Ukraina grąžino dar 25 savo gynėjų kūnus, pranešė Ukrainos Reintegracijos ministerija.

Patikslinama, kad operacija buvo atlikta bendradarbiaujant su dingusių asmenų reikalų komisaru Olehu Kotenka ir kitomis Ukrainos teisėsaugos institucijomis.

Rusijos branduolinių smūgių taikinys bus ne Ukraina, o Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Tokius grasinimus savo „Telegram“ kanale parašė artimas Putino bendražygis, Rusijos Valstybės Dūmos narys Andrejus Guruliovas.

Pasak šio deputato, Maskva „nesuinteresuota“ panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą, nes jo fantazijose rusai „čia gyvens“.

Ukrainos pasienio dalinys Sviatohirskio teritorijoje sunaikino grupę rusų diversantų, kurie bandė kirsti Šiaurinį Donecą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos spaudos tarnyba.

„Diversinė grupė bandė kirsti Šiaurinio Doneco upę ir patekti į mūsų kariuomenės užnugarį“, – teigiama pranešime.

Ukrainos pasieniečiai termovizoriumi aptiko priešo pasirengimą kirtimui, o kateriui su keturiais diversantais priplaukus upės vidurį, atidengė ugnį.

Apšaudymo metu užpuolikų vandens transporto priemonė apvirto. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos užtikrintai žengia į priekį Chersono srities pietuose, pareiškė Mykolajivo srities karinės administracijos  vadovas Vitalijus Kimas.

„Internete plinta informacija, kad pabėgau kažkur į Odesą. Rusai visiškai išprotėjo. Kur bėgti? Kodėl? Apšaudymas sumažėjo. Judame į priekį. Darbo daug, nes reikia naujų įtvirtinimų arčiau Chersono esančioje teritorijoje. Kur bėgti? Einame į priekį!“ – pareiškė jis.

Nuotr. iš Vitalijaus Kimo „Facebook“ profilio/Vitalijus Kimas

Rugsėjo 20-osios rytą Sevastopolio centrinėje dalyje pasigirdo du garsai, panašūs į sprogimus ir šūvius, pranešė „Radio free Europe“.

Anot leidinio korespondento, pirmasis „sprogimas“ nugriaudėjo 04:51, buvo tolimas, neryškus ir nepriminė oro gynybos sistemos veikimo.

Antrasis – nugriaudėjo 06:05, buvo stipresnis, aiškesnis, tačiau sunku buvo nustatyti, iš kurios pusės sklinda garsas, dūmų nebuvo matyti.

Apie 06:45 Sevastopolyje, anot korespondento, prasidėjo chaotiškas šaudymas iš ginklų, maždaug nuo Korabelnos arba Inkermano zonos ir truko apie minutę.

Rusijos kontroliuojama Sevastopolio „valdžia“ šių įvykių kol kas nekomentavo.

Buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjas tarptautinio saugumo reikalams ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Vershbowas atsakė į klausimą, kiek truks karas Ukrainoje po katastrofiško Rusijos kariuomenės pralaimėjimo prie Charkivo.

Kaip jis sakė interviu TSN, visas pasaulis stebisi ginkluotųjų pajėgų sėkme ir V.Putino karių pralaimėjimu Charkivo kryptimi.

„Mintis, kad karas gali baigtis visiška Ukrainos pergale, neatrodo tokia tolima, kaip buvo prasidėjus Rusijos invazijai vasario 24 d. Jei Ukraina sugebės išlaikyti iniciatyvą ir atgauti vis daugiau okupuotų teritorijų, Rusijos pralaimėjimas ne tik galimas, bet ir tikėtinas“, – pabrėžė jis.

A.Vershbowas mano, kad karas Ukrainoje toli gražu nesibaigė, jis gali tęstis iki 2023 m. Viskas dėl to, kad V.Putinas neketina sustoti.

„Nepaisant didžiulių Rusijos nuostolių mūšio lauke, logistinių ir techninių gedimų bei karių motyvacijos kritimo, Rusijos Federacija vis dar turi daug pajėgų ir įrangos, kurią gali panaudoti bandydama susigrąžinti dalį Kyjivo laimėjimų ir sustiprinti kontrolę Donbase“, – pabrėžė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Jis taip pat paminėjo, kad Rusijos kariuomenė toliau terorizuoja civilius Ukrainos gyventojus raketomis.

„Prireiks dar daug ukrainiečių pergalių, kol Putinas pajus spaudimą nutraukti karą ir ieškoti sprendimo derybomis“, – apibendrino jis.

 Kremlius pirmadienį paneigė, kad jo pajėgos yra atsakingos už didelio masto žudynes Rytų Ukrainoje, ir apkaltino Kyjivą sufalsifikavus masinę kapavietę, aptiktą ukrainiečių atkovotoje teritorijoje.

Tuo metu Ukraina pranešė, kad per naujausią incidentą, pakursčiusį nuogąstavimus dėl galimos branduolinės avarijos, rusų raketos nukrito pavojingai arti atominės jėgainės pietų Ukrainoje.

Šį mėnesį Ukrainai atkovojus Iziumą ir virtinę kitų miestų rytuose, buvo atkirsti svarbūs Kremliaus pajėgų aprūpinimo maršrutai, o Rusiją užgriuvo naujų kaltinimų lavina dėl jos kariuomenės vykdomų žiaurumų, nes buvo aptikta šimtai kapų, kai kuriuose iš jų – lavonai surištomis rankomis ir kankinimo žymėmis. 

„Tai melas“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Maskva „gins tiesą šioje istorijoje“.

Iziume ekshumuojami per Rusijos okupaciją nužudyti ir žuvę žmonės

+3

Ukrainos šiaurės rytuose tęsiasi kautynės, o naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė pirmadienį girdėję artilerijos šūvius prie fronto linijos esančiame Kupjanske, civiliams gyventojams traukiantis iš šio miesto, kurį dabar faktiškai jau kontroliuoja ukrainiečių pajėgos. 

Miesto gatvės nusėtos stiklo duženomis, iššautomis šovinių tūtelėmis ir maisto davinių likučiais. 

Daugiausia buvo šaudoma iš miesto. Ukrainiečių tankai ir artilerija apšaudė rusų pozicijas vakariniame miesto pakraštyje.

Prie įvažiavimo į Kupjanską, gūždamiesi nuo ukrainiečių tankų į rusų pozicijas šaudomų sviedinių garso, būriavosi civiliai gyventojai, ketinę autostopu ar autobusais vykti į saugesnę teritoriją.

„Nebebuvo įmanoma likti ten, kur gyvenome“, – pasakojo 56 metų Liudmyla, sėkmingai perėjusi iš rytinio Oskilo upės kranto į palyginti saugų vakarinį krantą.

„Apšaudymai vyksta ne tik kasdien, bet tiesiog kas valandą. Ten, kitame upės krante, labai sunku“, – sakė ji. 

Pirmadienį savo kreipimesi į tautą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad rusai „panikuoja“, nes ukrainiečių pajėgos sėkmingai gina atkovotą teritoriją šiaurės rytinėje Charkivo srityje.

Per praėjusią parą, rugsėjo 19 d., Ukrainos ginkluotosios pajėgos Ukrainos teritorijoje sunaikino 160 rusų okupantų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, bendri Rusijos nuostoliai Ukrainoje nuo plataus masto invazijos pradžios viršijo 54 800 žmonių.

Taip pat Ukrainos žemėje rusai neteko kelių dešimčių vienetų įvairios technikos. Nuo invazijos pradžios rusai neteko 2216 savo tankų, 4724 šarvuotų kovos mašinų, 252 lėktuvų, 217 sraigtasparnių. 

Daugiausia nuostolių per praėjusią parą rusai patyrė Donecko ir Bachmuto kryptimis.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą  Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių.

Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.

Ukrainos užsienio ministerija tarsis su Jungtinėmis Tautomis dėl šių krovinių transportavimo iš Odesos uosto į Etiopiją ir Somalį bei jo išlaidų padengimo tarptautinių organizacijų lėšomis.

Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Ukrainos kariuomenės kontrpuolimas kenkia ir taip žemai vadinamųjų elitinių Rusijos dalinių motyvacijai ir kelia paniką tarp Kremliaus vadovybės.

Rugsėjo 19 d. vykusi skubi diskusija tarp Rusijos statytinių apie būtinybę nedelsiant Rusijai aneksuoti Luhansko ir Donecko sritis (didelė dalis pastarųjų nėra Rusijos kontroliuojama – red.) rodo, kad vykstantis Ukrainos kontrpuolimas sukelia panika tarp priešų, ypač tarp tų, kurie sprendimus priima Kremliuje.

Vadinamųjų Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikų Rusijos globotinių „įstatymų leidybos organai“ paragino savo vadovus „nedelsiant“ surengti „referendumą“ dėl jų pripažinimo Rusijos dalimis.

Šis požiūris yra nenuoseklus. Rusijos kariai nekontroliuoja visų Donecko ir Luhansko sričių. Taigi teritorijų, į kurias pretenduoja apsišaukėliškos respublikos, aneksija prives prie to, kad Rusija aneksuos sritis, kurios, Kremliaus teigimu, iš dalies priklausys teisėtai Ukrainos valdžiai ir ginkluotųjų pajėgų įtakai.

Instituto ekspertai teigia, kad Rusijos vadovybei trūksta priemonių sustabdyti Ukrainos pajėgų veržimąsi per Oskil upę Luhansko srityje.

Kremlius, anot ISW, gali manyti, kad dalinė aneksija gali paskatinti papildomų pajėgų verbavimą tiek iš Rusijos, tiek iš naujai aneksuotos Ukrainos teritorijos.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuskandino baržą, gabenusią Rusijos karius ir įrangą per Dniepro upę netoli Naujosios Kachovkos Chersono srityje.

„Bandymai įrengti perėją neatlaikė Ukrainos pajėgų ugnies ir buvo sustabdyti“, – feisbuke paskelbtame pareiškime teigė Ukrainos kariuomenė.

„Į baržą, pakrautą ginklais, įranga ir personalu, buvo pataikyta per apšaudymą ir ji papildė okupantų povandeninį laivyną“, – sakoma operatyvinės vadovybės „Pietūs“ ataskaitoje.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje apie karą Ukrainoje teigia, kad dėl saugumo baimės Rusijos Juodosios jūros laivynas beveik neabejotinai perkėlė „Kilo“ klasės povandeninius laivus iš Sevastopolio Kryme į Novorosijską Rusijos pietuose.

Šis žingsnis atliekamas didėjant Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamiesiems pajėgumams ir kenkia vienam iš pagrindinių Rusijos tikslų, kurių ji siekė 2014 m. aneksuodama Krymą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė priešo išpuolius prie keturių gyvenviečių, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

„Per parą Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė priešo atakas Majorsko, Veselojės, Kurdiumovkos ir Naujosios Mychailovkos gyvenviečių rajonuose“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu per pastarąją parą Ukrainos gynybos pajėgų aviacija pataikė į 24 priešo gynybos pajėgų ir karinės technikos koncentracijos vietas, keturias priešlėktuvinių raketų sistemų pozicijas ir vieną šaudmenų sandėlį.

Be to, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai įvairiomis kryptimis sunaikino lėktuvą „Su-25“, valdomą oro raketą ir tris priešo bepiločius orlaivius.

„Per pastarąją parą raketinės pajėgos ir artilerija smogė 16 priešo taikinių. Ypač nukentėjo šešios personalo, ginklų ir karinės įrangos koncentracijos vietos, septynios artilerijos koncentracijos vietos ir trys amunicijos sandėliai“, – rašoma pranešime.

Rusijos pajėgos apšaudė daugiau kaip 28 gyvenvietes Pietų Bugo kryptimi. 

Generalinio štabo teigimu, Rusijos pajėgos ir toliau deda pastangas, kad visiškai užimtų Donecko sritį, organizuotų užimtų teritorijų gynybą ir išlaikymą, taip pat sutrikdytų aktyvias Ukrainos gynybos pajėgų operacijas tam tikromis kryptimis. Rusai apšaudo ukrainiečių pozicijas palei sąlyčio liniją, pergrupuoja karius ir nuolat vykdo oro žvalgybą.

„Per pastarąją parą Rusijos okupantai sudavė 10 raketų ir 15 oro smūgių, daugiau kaip 56 kartus apšaudė Ukrainos objektus, pažeisdami tarptautinės humanitarinės teisės normas, karo įstatymus ir papročius“, – rašoma pranešime.

Per pastarąją parą dėl Rusijos apšaudymo buvo pažeista daugiau kaip 33 gyvenviečių infrastruktūra.

Teisėsaugininkai parodė, kaip atrodo rusų okupantų bazė Iziume, kur okupantai įrengė kankinimų kamerą.

Šias nuotraukas savo feisbuko puslapyje paskelbė regiono nacionalinės policijos tyrimų departamento vadovas Serhijus Bolvinovas.

S.Bolvinovo nuotr./Okupantų bazė Iziume

Per okupaciją okupantai policijos departamente įrengė kalėjimą ir kankinimų kambarį. Pasak S.Bolvinovo, tyrėjai ten rado žurnalų su sulaikytųjų sąrašu ir kankinimo priemonių – elektros laidų.

Dabar jie tyrinėja kameras, kuriose buvo laikomi žmonės, ir renka įrodymus teismui. Vietoje paimami DNR mėginiai ir pirštų atspaudai.

„Žmonės savaitėmis ar mėnesiais buvo laikomi tamsiose rūsio kamerose, net ne visada suprasdami, ko iš jų nori okupantai. Kaip visada, visur, kur tik buvo „rašistai“, buvo šiukšlių. Tušti buteliai, dėžės, čiužiniai ir skudurai aiškiai rodo, kad čia gyveno rusai“, – pridūrė tyrimo skyriaus vadovas.

Anksčiau Nacionalinės policijos vadovas Ihoris Klymenka sakė, kad Charkivo srities deokupuotose teritorijose rasta 10 kankinimo kamerų. 

Netoli Iziumo miesto rasta masinė kapavietė su daugiau nei 440 kūnų.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos numušė apie 55 Rusijos naikintuvus, pareiškė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) oro pajėgų vadas Jamesas Heckeris, praneša CNN.

Pasak jo, Rusijai niekada nepavyko įgyti pranašumo oro erdvėje virš Ukrainos. Nepaisant to, kad ji gerai žinojo apie Ukrainos priešlėktuvinės gynybos priemones, vasario pabaigoje smūgių metu jų sunaikinti nepavyko.

Dabar Rusijos lėktuvai retai skraido į Ukrainos teritoriją, o priešas juos apšaudo tolimojo nuotolio raketomis.

„Kai jie bandė įvesti savo naikintuvus ir lėktuvus į Ukrainos smūgių zonas, jie buvo numušti. Ukrainos integruota oro ir priešraketinės gynybos sistema numušė apie 55 rusų naikintuvus“, – sakė J.Heckeris.