„Šie incidentai apskaičiuoti taip, kad juos ilgai būtų galima neigti. Tai nėra atsitiktinis priekabiavimas. Tai – nuosekli ir vis stiprėjanti kampanija“, – sakė Europos Komisijos (EK) vadovė, sakydama kalbą ES įstatymų leidėjams.
„Du incidentai yra atsitiktinumas, bet trys, penki, dešimt – tai sąmoninga ir kryptinga pilkosios zonos kampanija prieš Europą, ir Europa privalo į tai reaguoti“, – sakė ji.
ES šalys Lenkija, Estija ir Rumunija pastaruoju metu buvo sukrėstos rusų oro erdvės pažeidimų, o Danijoje, Vokietijoje ir Belgijoje buvo pastebėti neatpažinti dronai.
Europos šalys jau padidino išlaidas gynybai iki nuo Šaltojo karo nematytų aukštumų, susidūrusios su Maskvos karu Ukrainoje ir abejonėmis dėl JAV paramos valdant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).
Dabar ES siekia parengti bendrų projektų, kuriuos galėtų įgyvendinti 27 valstybių blokas, planus, įskaitant prieš dronus nukreiptos gynybos sieną.
„Turime ne tik reaguoti. Turime atgrasyti, nes jei delsime veikti, pilkoji zona tik plėsis“, – sakė U. von der Leyen.
„Pagrindinė Europos Sąjungos misija – išsaugoti taiką, o šiandien tai reiškia, kad reikia turėti gebėjimą atgrasyti nuo agresijos ir provokacijų“, – teigė ji.
ES vadovai vėliau šį mėnesį Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime sieks susitarti dėl veiksmų plano, kuriuo siekiama, kad blokas būtų pasirengęs atremti Rusijos keliamas grėsmes ateinančiais metais.
„Jame bus nustatyti ne tik bendri tikslai, bet ir labai konkretūs etapai ir terminai iki 2030 metų, nes visi žinome, kad tik tai, kas pamatuojama, iš tikrųjų padaroma“, – sakė U. von der Leyen.
Komisijos pirmininkė tvirtino, kad kovai su Rusijos hibridiniu karu reikia „visiškai naujo mūsų visų mąstymo“.
„Prieš mus labai paprastas pasirinkimas. Arba galime nusišalinti ir stebėti, kaip Rusijos grėsmės didėja, arba pasitikti jas vieningai, atgrasydami ir su ryžtu“, – sakė U. von der Leyen.
