Priimti Konstituciniai pakeitimai, ribojantys teisminę nepriklausomybę ir apribojantys teisėjų laisvę aiškinti bei interpretuoti įstatymus. Nauji pakeitimai numato, kad naujame teisme, kuriame galimai dominuos tokie teisėjai, kurie bus paskirti vykdomosios valdžios, tarp daugelio kitų svarbių klausimų bus sprendžiami klausimai, susiję su rinkimais, mokesčiais ir viešaisiais pirkimais ir kt. Tokio teismo vadovas bus Parlamento paskirtas atstovas. Teismų pavaldumas tiek vykdomosios, tiek ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijoms smarkiai pakenks teisinei valstybei.
Antras įstatymų rinkinys susijęs su pabėgėlių krizės valdymu, kuriame kriminalizuojamas nevyriausybinių organizacijų, padedančių prieglobsčio prašytojams ir migrantams, darbas. Naujasis teisės aktas, kuris gali įsigalioti jau š. m. liepos 1 d., baus už įvairią veiklą, įskaitant informacijos apie migracijos klausimus teikimą, migrantų ir pabėgėlių konsultavimą bei žmogaus teisių stebėjimą pasienyje.
Institucijos galės areštuoti, apmokestinti ir nedelsiant deportuoti iš Vengrijos pasienio teritorijos su ne Šengeno valstybėmis bet kurį asmenį – advokatą, patarėją, savanorį ar teisėtai gyvenantį šeimos narį, įtariamą galėjusį padėti asmeniui pateikti prašymą suteikti prieglobstį ar gauti leidimą gyventi arba teikti kitą teisinę ar humanitarinę pagalbą.
Naujausi įvykiai Vengrijoje paskatino JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą Zeidą Ra'adą Al Husseiną ir Europos Tarybą, atstovaujant jos Parlamentinės asamblėjos (PACE) pranešėjui Yves Cruchten, nedelsiant ir tvirtai reaguoti dėl naujų NVO veiklos apribojimų Europos Tarybos valstybėse narėse.
JT komisaras Zeidas pareiškė, kad „Parlamento sprendimas yra pagrindinė žmogaus teisių ir laisvių ataka Vengrijoje. Nuolatinės dabartinės Vyriausybės neapykantos įtvirtinimas dėl politinės naudos lėmė šią naujausią gėdingą iniciatyvos plėtrą, kuri akivaizdžiai yra ksenofobiška ir prieštarauja Europos ir tarptautiniams žmogaus teisių standartams bei vertybėms“.
ET Parlamentinės asamblėjos pranešėjas Cruchten pareiškė, kad „naujasis įstatymas baudžia teisėtas plataus masto aktyvistų ir nevyriausybinių organizacijų veiklas, skirtas padėti prieglobsčio prašytojams, pabėgėliams ir migrantams, o tai rimtai trukdo ir kelia naujų iššūkių jų darbui. Tai yra problematiškas požiūris į tarptautinius žmogaus teisių standartus, ypač asociacijų ir žodžio laisvę“.
Vengrijos vyriausybės padaryti pakeitimai nėra tik nacionalinės diskrecijos galios klausimas – Europos Sąjunga turi laikytis tvirtos pozicijos, kaip tai padarė Jungtinių Tautų ir Europos Taryba. Europos Sąjunga nebegali sau leisti atsilikti ir tylėti. Pagrindinės laisvės, žmogaus teisės, galių atskyrimas yra principai, kuriuos visada reikėtų laikyti virš bet kokių trumpalaikių politinių sumetimų.
Šimtai įvairių Europoje veikiančių tarptautinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų susijungė ir pateikė prašymą parlamento nariams dalyvauti balsavimo sesijoje ir balsuoti už pranešimą. Raginime akcentuojama parodyti savo paramą pilietinei visuomenei, spaudos laisvei, akademinei laisvei, teismų nepriklausomybei, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms.
Taigi birželio 25 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas balsavo dėl Judito Sargentini parengto pranešimo „Dėl pasiūlymo, kuriuo Taryba raginama pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį nustatyti, kad egzistuoja aiški rizika, jog Vengrija rimtai pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga“ ir pasiūlymui buvo pritarta. Pranešimas ir komiteto išvada rugsėjo mėnesį bus teikiama plenariniam svarstymui, kurio metu tikimasi, jog jis bus priimtas ir Vengrija privalės peržiūrėti savo priimtus teisės aktus, diskriminuojančius pamatines laisvių ir teisių vertybes, kuriomis grindžiamas Europos Sąjungos pamatas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos identitetas – tautų mozaika“, kuris yra bendrai finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos lėšų.
