Pasak straipsnio, toks Pentagono sprendimas palies apie 200 kariškių ir sumažins JAV dalyvavimą beveik 30 NATO organizacijų, įskaitant centrus, kuriuose Aljanso pajėgos apmokomos įvairiose karybos srityse.
„The Washington Post“ nurodo, kad Pentagonas neatsisakys viso personalo iš karto, bet, pasibaigus jų tarnybos laikui, tiesiog nepakeis naujais, o tai gali užtrukti ne vienerius metus.
Neįvardyti pareigūnai teigė, kad pajėgų mažinimas ypač palies tuos, kurie dirba energetinio saugumo ir NATO jūrų operacijų srityse.
Be to, Pentagonas sumažins savo dalyvavimą NATO organizacijose, susijusiose su specialiosiomis operacijomis ir žvalgyba. Kartu kai kurios JAV funkcijos bus perduotos kitoms NATO struktūroms.
„Turime daug operatyvinės patirties, kurią kai kurie mūsų darbuotojai panaudoja šiuose centruose, – įvertino Lauren Speranza, vyresnioji Pentagono pareigūnė Joe Bideno administracijos laikais. – JAV personalo išvedimas iš centrų, reikštų protų nutekėjimą“.
NATO atstovas spaudai sakė, kad JAV karių dislokavimo ir skaičiaus pokyčiai „nėra neįprasti“. Jis pridūrė, kad Aljansas palaiko „glaudžius ryšius“ su Vašingtonu dėl bendro pajėgų paskirstymo.
Pasak dviejų JAV pareigūnų, šie pokyčiai buvo svarstomi jau kelis mėnesius, o vienas iš jų tikino, kad jie nesusiję su prezidento D.Trumpo grasinimais užgrobti Grenlandiją.
Antradienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose D.Trumpas pareiškė, kad jo administracija Grenlandijos atžvilgiu „susitars ką nors, dėl ko NATO bus labai patenkinta ir mes būsime labai patenkinti“. Jis dar kartą pabrėžė, kad ši teritorija Jungtinėms Valstijoms reikalinga „saugumo tikslais“.
Nuo D.Trumpo antrosios kadencijos pradžios Jungtinės Valstijos mažina savo karinį buvimą Europoje. Praeitąmet Pentagonas, kad išves savo karius iš Rumunijos.


