WSJ: Putinas Rusijos specialiosioms tarnyboms davė naują įsakymą dėl Europos

Kaip teigiama straipsnyje, tokiomis aplinkybėmis tikėtinos naujos hibridinės atakos, panašios į tą, kuri buvo įvykdyta rugpjūčio 5 d. prie Vokietijos miesto Leipcigo.

Laikraščio šaltiniai Kremliaus logiką aiškino Rusijos armijos nesėkmėmis fronto linijoje Ukrainoje ir tęsiamais Ukrainos smūgiais į Rusijos užnugario infrastruktūrą.

Be kita ko, kaip pažymėjo pareigūnai, šią vasarą Maskvoje sustiprėjo nusivylimas dėl to, kad nei kariniai veiksmai, nei derybos su Vašingtonu nepaskatino Ukrainos sutikti su nuolaidomis karui užbaigti, kurių reikalauja V.Putinas.

Leipcigo oro uostas / AP

„Kremlius yra nusivylęs, kad derybos su Jungtinėmis Valstijomis nepaskatino tokio greito santykių normalizavimo, kokio jie tikėjosi“, – įvertino Tomas Grahamas, buvęs aukšto rango JAV pareigūnas, dabar dalyvaujantis neoficialiose derybose su Kremliumi.

Pasak su Vokietijoje įvykusio incidento išvadomis supažindintų Europos pareigūnų, JAV žvalgybos agentūros teigia, kad Leipcigo-Halės oro uoste žlugusi operacija buvo vienas pirmųjų šūvių suintensyvintoje diversijų ir slaptų veiksmų kampanijoje prieš NATO šalis, kurią tiesiogiai įsakė vykdyti Rusijos vadovas V.Putinas.

Anot vieno iš pašnekovų, po įvykių Rytų Vokietijoje jo kontaktinis asmuo Maskvoje neoficialiu kanalu įspėjo, kad išpuolis Leipcige – ne paskutinis. Tokių veiksmų tikslas esą sukelti chaosą, kuris galėtų sustiprinti Europos politinių jėgų, prieštaraujančioms karinės pagalbos tęsimui, įtaką.

Rugpjūčio 5-osios naktį Leipcigo/Halės oro uosto darbuotojai šalia Ukrainos krovininio lėktuvo „An-124“ aptiko droną. Prietaisas buvo su sprogmenimis, kuriuos netrukus neutralizavo specialistai.

Leipcigo oro uoste rastas dronas su sprogmenimis / IMAGO/EHL Media

Tuo pačiu metu vienas iš krovininių lėktuvų Leipcige ore susidūrė su kitu bepiločiu orlaiviu ir patyrė nežymius pažeidimus. Vėliau trečiasis dronas detonavo netoli oro uosto teritorijos ribų.

Vokietijos valdžia šį incidentą įvertino kaip nesėkmingą hibridinį išpuolį ir vėliau atsakomybę už jį oficialiai priskyrė Maskvai. Rusijos pusė kategoriškai neigia savo prisidėjimą prie šių įvykių.

Rugsėjo pradžioje V.Putinas, atsakydamas į Friedricho Merzo išsakytus kaltinimus atšovė: „Kur tie įrodymai?“

Tuo tarpu Leipcigo įvykių tyrimas leido Vakarų specialiųjų tarnybų atstovams išaiškinti su Maskva susijusią agentūrą, kuri užsiiminėjo sprogmenų, dronų ir ginklų kontrabanda. Buvo aptiktas slaptų butų ir slėptuvių tinklas įvairiuose Europos miestuose. Paprastai jie būdavo įsikūrę netoli oro uostų, gynybos pramonės įmonių ir kitų potencialių taikinių.

Tokioms operacijoms vadovauja padalinys, žinomas kaip Specialiųjų užduočių tarnyba (SSD). Tai – organizacija, įkurta 2023 m. sujungus keletą pavojingiausių Rusijos slaptųjų padalinių, kurių užduotis – vesti slaptą karą prieš Europą.

Tyrėjų teigimu, atakos Leipcige koordinatoriumi buvo buvęs Rusijos karininkas Olegas Levuškinas, kurį užverbavo Rusijos karinė žvalgyba (GRU). Tvirtinama, kad jis vadovavo tinklui, kuris Serbiją naudojo kaip logistikos centrą dronams ir sprogmenims pervežti į Vokietiją.

„Shutterstock“ nuotr./Maskvos kremlius

Serbijos prokuratūra jau pranešė apie septynių asmenų, tarp kurių yra ir asmuo, turintis dvigubą Rusijos ir Serbijos pilietybę, areštą dėl įtarimų įsitraukimu į O.Levuškino grupuotę.

Po incidento Leipcige panašūs įvykiai buvo užfiksuoti iš karto keliose Europos šalyse. Apie padegimus gynybos pramonės įmonėse, diversijas prieš „Starlink“ sistemos stotis ir dronų atakas prieš komercinius laivus patvirtino Bulgarijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Estijos valdžios institucijos.

Savo ruožtu „The Wall Street Journal“ šaltiniai tai vertina kaip įrodymą, kad Rusija neatsisakė hibridinių atakų, jų mastas gali išaugti, o pačios kampanijos yra palaimintos Kremliuje pačiu aukščiausiu lygiu.