WSJ: V.Putino aplinka D.Trumpo grasinimus laiko tuščiais ir tiki, kad Rusija yra pajėgi kovoti toliau

Dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) analizuoja pirmuosius JAV prezidento Donaldo Trumpo bandymus pasodinti Rusijos vadovą Vladimirą Putiną prie derybų stalo.

V.Putino aplinka turi pagrindo manyti, kad D.Trumpo grasinimai yra tušti, pažymi WSJ. Rusija kare su Ukraina patiria nuostolių – tiek žmogiškųjų, tiek ekonominių, tačiau nemažai analitikų teigia, kad šalis vis dar turi pakankamai išteklių tęsti karą ir pranašumas yra jos pusėje.

Kadangi dar vienas JAV pagalbos Ukrainai paketas nesvarstomas, D.Trumpo perspėjimas, atrodo, yra per menkas, kad priverstų Rusiją pakeisti savo pagrindinius reikalavimus, teigia leidinys. Kremlius reikalauja de facto pripažinti okupuotas teritorijas rusiškomis, nutraukti NATO ir Ukrainos ryšius ir gerokai sumažinti Ukrainos kariuomenę.

Maskva D.Trumpo pareiškimą socialinėje platformoje „Truth Social“ vertina kaip pozą prieš derybas, o ne kaip pačių derybų dalį, ir laukia rimtesnių Vašingtono žingsnių.

Analitikai linkę manyti, kad V.Putinas D.Trumpo žodžius greičiausiai vertins kaip naujojo JAV prezidento, siekiančio sustiprinti savo pozicijas ir pademonstruoti griežtą nuomonę Amerikos priešininkų atžvilgiu, triuką.

„V.Putinas šiuos pareiškimus laiko politinio žaidimo dalimi. Jis nežiūri į juos rimtai... Jis pasirengęs bet kokiam scenarijui ir neturi iliuzijų, kad susitarimas bus pasiektas greitai“, – WSJ citavo Paryžiuje gyvenančią politikos analitikę Tatjaną Stanovają, palaikančią ryšius ir su Kremliui artimais žmonėmis.

V.Putinas siekia plataus masto geopolitinio susitarimo, panašaus į tą, dėl kurio Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Jaltoje susitarė Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos vadovai ir kuris pranašavo pokarinį Rytų Europos padalijimą į sovietų ir Vakarų įtakos sferas. Iš esmės kalbame apie Jaltą 2.0, sako T.Stanovaja.