Sekite 15min Google
Situacija Egipte gali turėti įtakos projekto likimui Vengrijoje, kur naujoji valdžia pradėjo dviejų „Rosatom“ statomų naujų energijos blokų reviziją.
Birželio 4 d. konfidencialiame laiške, skirtame vienam iš „Rosatom“ vadovų, Egipto atominių elektrinių valdyba pranešė apie nebaigtuose statyti reaktorių blokuose nustatytus „defektus“, „branduolinės saugos kultūros“ pažeidimus ir vieno iš projekto darbuotojų „tyčinį aplaidumą“.
Konkrečiai nurodoma, kad 1-ojo, 2-ojo ir 3-iojo energijos blokų pamatų plokščių defektams pašalinti prireikė metų, o 4-ojo bloko betone rasta tuščių ertmių. Valdyba apkaltino „Rosatom“ „klaidinančiais metodais“ ir „fiktyviais darbais“, siekiant įrodyti, kad jdaugiau kaip pusė jėgainės statybų jau baigta, „nors vizualinė apžiūra objekte aiškiai rodo, kad pagrindiniai statiniai... vis dar yra požeminių statybų etape“.
Slėpė sunkiai sužalotą darbuotoją
Reguliuotojo teigimu, „Rosatom“ susiformavo neprofesionali korporatyvinė kultūra: pas darbuotojus rasta „draudžiamų alkoholinių gėrimų“, jie naudojosi „sufalsifikuotais leidimais“, socialiniuose tinkluose skelbė statybvietėje darytas nuotraukas ir vaizdo įrašus. O „sunkų atvirą lūžį“ patyręs darbininkas buvo slapta išvežtas asmeniniu automobiliu, siekiant „tyčia“ nuslėpti incidentą, užuot jį pristačius į ligoninę „specialiai įrengtu greitosios pagalbos automobiliu“.
Šį ir kitus dokumentus portalas „Politico“ gavo iš specialiųjų tarnybų pareigūno. Tarp jų – ir konfidencialūs „Rosatom“ dokumentai, kuriuose patvirtinamas Egipto valdžios nuogąstavimų pagrįstumas, išsamiai aprašomi vėlavimai, statybų kokybės problemos ir projekto valdymo nesėkmės.
„Rosatom“ 2025 metų audito išvados projekte buvo įspėjama apie „didelę riziką neįvykdyti“ sutartinių įsipareigojimų. Valstybinė korporacija tikisi pirmojo AE energijos bloko paleidimą atidėti pusantrų metų – nuo 2028 metų rugsėjo iki 2030 metų kovo.
„Rosatom“ portalui „Politico“ pareiškė, kad nė vienas Egipto valdžios laiške išdėstytas teiginys nebuvo „patvirtintas pagal projekte numatytas sutartines, technines ir priežiūros procedūras“.
Kokios Rusijos problemos Vengrijoje
Panašių neatitikimų gali būti nustatyta ir Vengrijoje, kur valstybinė korporacija stato du naujus Pakso atominės elektrinės reaktorius. Susitarimas dėl projekto „Paks-2“ įgyvendinimo buvo pasirašytas 2014 metais, o Rusija tuometinei Viktoro Orbano vyriausybei suteikė iki 10 mlrd. eurų valstybinį finansavimą.
Tačiau dabartinis ministras pirmininkas Peteris Magyaras suabejojo projekto įgyvendinimu. Pasak jo, Vengrija objektui papildomai išleido apie 2,8 mlrd. eurų nuosavų lėšų, nors, premjero žodžiais, jame kol kas tėra keli sandėliai ir dvi didelės betono duobės. „Paks-2“ turėjo pradėti veikti 2024 metais, tačiau „nematau, kad jie iš tikrųjų laikytųsi sutarties sąlygų“, sakė Peteris Magyaras.
Be to, naujieji energijos blokai aušinimui turės naudoti Dunojaus vandenį, tačiau klimato kaita Europoje verčia abejoti šios technologijos veiksmingumu. Dėl didelių karščių ir nusekusio Dunojaus rugpjūčio pradžioje buvo laikinai sustabdyti Pakso AE reaktoriai.
„Rosatom“ generalinio direktoriaus Aleksejaus Lichačiovo teigimu, „Paks-2“ statybos vyksta pagal grafiką: 5-ojo energijos bloko betonavimo parengiamieji darbai atlikti daugiau kaip 80 proc., o 6-ojo bloko darbai tęsiami.
Peterio Magyaro vyriausybė nusprendė atlikti išsamią „Paks-2“ projekto reviziją, įskaitant finansavimą ir projektavimą.
Londono Karališkasis jungtinis gynybos studijų institutas (RUSI) savo ataskaitoje įspėja Vakarų šalis nebendradarbiauti su „Rosatom“ ir dėl kitų priežasčių – nurodoma, kad korporacija palaiko glaudžius ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir dalyvauja valdant Ukrainoje užgrobtą Zaporižios AE.
