Anksčiau tą pačią dieną Rusija surengė raketų ir dronų ataką prieš Kremenčiuko miestą Poltavos srityje, padarydama žalos energetikos ir žemės ūkio objektams. Ataka buvo vykdoma pasitelkus beveik 200 dronų ir raketų, įskaitant tiksliąsias ir balistines raketas. Ataka įvyko netrukus po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu.
Savo vakariniame kreipimesi V.Zelenskis sakė, kad ataka prieš Kremenčiuką buvo „sąmoningai ir klastingai suplanuota, kad būtų smogta mūsų civilinei infrastruktūrai“ ir kad Rusija ketino sugadinti energetikos objektus.
„Tai Rusijos spjūvis į veidą viskam, ką tarptautinė bendruomenė bando padaryti, kad sustabdytų šį karą“, – sakė V.Zelenskis.
„Tai įvyko iškart po Putino pokalbio su Trumpu. Po to, kai amerikiečiai paprašė mūsų nepulti Rusijos energetikos objektų. Tuo pačiu metu, kai Putinas bando save pateikti kaip Artimųjų Rytų tarpininką... Cinizmo lygis yra stulbinantis“, – pridūrė prezidentas.
Po pokalbio su V.Putinu D.Trumpas pareiškė, kad jis būtų „atviras“ Rusijos prezidento tarpininkavimui sparčiai eskaluojančiame konflikte tarp Izraelio ir Irano. V.Zelenskis atmetė idėją, kad V.Putinas, kuris daugiau nei 10 metų kariauja su Ukraina ir nesiėmė jokių veiksmų siekdamas ilgalaikio ugnies nutraukimo, galėtų atlikti taikos tarpininko vaidmenį.
V.Putinas „yra pats karas“, sakė V.Zelenskis, ragindamas tarptautinę bendruomenę nepasiduoti „Rusijos manipuliacijoms ir melui“.
V.Zelenskis taip pat įspėjo, kad Rusija gali planuoti papildomus išpuolius prieš Ukrainos energetikos sektorių, įskaitant branduolinės energetikos infrastruktūrą.
Pasak prezidento, Ukrainos žvalgybos agentūros gavo įrodymų apie Rusijos grėsmę ir pasidalijo šia informacija su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) ir DTrumpo administracija.
„Rusija planuoja tolesnius išpuolius prieš mūsų energetikos sektorių – išpuolius, kurie šiuo metu gali būti mažiau matomi pasauliui, nes visų akys nukreiptos į padėtį Artimuosiuose Rytuose“, – sakė jis.
Per visą karą Rusija bandė sutrikdyti Ukrainos elektros tinklą, vykdydama tikslingus išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą. Atmetusi JAV pasiūlymą dėl 30 dienų besąlygiško ugnies nutraukimo kovo mėnesį, Maskva vietoj to sutiko su mėnesio trukmės ugnies nutraukimu smūgiams energetikos pramonei.
Vėliau Rusija pažeidė dalinį ugnies nutraukimą, kuris baigėsi balandžio mėnesį. Kremlius toliau atsisako besąlygiško ugnies nutraukimo raginimų.


