Sekite 15min Google
Programa apima mokinius, studentus, profesinio mokymo įstaigas, mokytojus, dėstytojus, suaugusiųjų švietimo organizacijas, senjorus, socialinio darbo specialistus, jaunimo darbuotojus, savanorius, sporto organizacijas ir nevyriausybinį sektorių.
Būtent todėl ankstyvą rudenį Europos Parlamente laukiamos diskusijos dėl būsimos „Erasmus+“ programos krypties ir biudžeto 2028–2034 m. laikotarpiui bus svarbios ne tik universitetams. Nuo jų priklausys, kiek Lietuvos žmonių ir organizacijų galės pasinaudoti tarptautinio mokymosi, profesinio tobulėjimo ir bendradarbiavimo galimybėmis.
Europos Komisija siūlo reikšmingą finansavimo augimą – nuo dabartinių 26,2 mlrd. eurų iki 40,8 mlrd. eurų. Europos Parlamente skamba ir ambicingesni siūlymai: Kultūros ir švietimo komiteto parengtame projekte įvardytas 47,39 mlrd. eurų biudžetas. Būsimu balsavimu EP turėtų patvirtinti savo derybinę poziciją, o vėliau dėl galutinio reglamento derėsis su Taryba ir Europos Komisija.
Švietimo mainų paramos fondo direktorės pavaduotojos Gražinos Kaklauskienės teigimu, „Erasmus+“ esmė – investicija į žmogų, jo profesinį augimą, pasitikėjimą savimi, tarpkultūrinį supratimą ir gebėjimą veikti platesnėje Europos erdvėje.
„Programos tikslas yra investuoti į Europos Sąjungos piliečius, į jų asmeninį ir profesinį tobulėjimą. Vis dar gajus stereotipas, kad „Erasmus+“ yra tik studentų mainai, tačiau šiandien joje gali dalyvauti žmogus nuo darželinuko iki trečiojo amžiaus universiteto senjoro“, – sako G. Kaklauskienė.
Vis dar gajus stereotipas, kad „Erasmus+“ yra tik studentų mainai, tačiau šiandien joje gali dalyvauti žmogus nuo darželinuko iki trečiojo amžiaus universiteto senjoro.
Siekia apginti programos prieinamumą
Europos Parlamentui svarbu, kad didėjantis „Erasmus+“ biudžetas reikštų ne tik didesnę bendrą sumą, bet ir platesnį programos prieinamumą. Akcentuojama, kad galimybės turi pasiekti regionus, mažesnes organizacijas ir žmones, kurie dėl socialinių, ekonominių, geografinių ar kitų priežasčių turi mažiau galimybių dalyvauti tarptautinėse veiklose.
„Erasmus+ yra Europos sėkmės istorija, kuria pasinaudojo beveik 17 mln. žmonių, todėl tai yra viena labiausiai atpažįstamų ir vertinamų programų Europoje ir už jos ribų. Programos nauda neapsiriboja vien švietimo pažanga – ji taip pat suteikia asmeninio augimo galimybių ir stiprina europinę tapatybę, skatindama bendros pilietybės ir tarpkultūrinio supratimo jausmą“, – pabrėžia Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto pranešėjas Bogdanas Andrzejus Zdrojewskis.
Naujajame programos etape daugiau dėmesio numatoma skirti ateities kompetencijoms – skaitmenizacijai, dirbtiniam intelektui, žaliajai transformacijai, inžinerijai, profesiniam mokymui ir kitoms sritims, kurios siejamos su Europos konkurencingumu. Tačiau kartu siekiama išlaikyti platesnę programos misiją – ugdyti pilietiškumą, įtrauktį ir tarpkultūrinį supratimą.
Lietuvoje apimtys gerokai išaugo
Lietuva prie Erasmus programos prisijungė 1998 metais. Tuomet finansavimas siekė apie 30 tūkst. eurų, o šiandien vien Lietuvai skiriamas metinis programos biudžetas viršija 60 mln. eurų.
„Tai labai solidi investicija į švietimą, profesinį mokymą ir sportą, o kartu ir į tuos žmones, kurie moko jaunimą. Programoje dalyvauja aukštųjų mokyklų dėstytojai, profesinių mokyklų mokytojai, darželių personalas ir kitų švietimo įstaigų darbuotojai, todėl ši patirtis tiesiogiai veikia švietimo kokybę“, – pabrėžia G. Kaklauskienė.
Jos teigimu, pastaraisiais metais ypač auga mobilumo projektų, skirtų mokymuisi užsienyje, finansavimas. Tai rodo, kad programa vis labiau suvokiama ne tik kaip akademinių mainų, bet ir kaip praktinių įgūdžių, darbo rinkos bei organizacijų tobulėjimo priemonė.
Praktika, atvėrusi kelią į tarptautinį mokslą
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre genetikos bakalauro ir molekulinės biologijos magistrantūros studijas baigęs doktorantas Viktoras Ragožius „Erasmus+“ galimybe pasinaudojo iškart po magistro studijų. Praktiką jis atliko „Human Technopole“ institute Milane, kur dirbo struktūrinės biologijos srityje ir gilinosi į pažangius baltymų tyrimo metodus.
Pasak jo, „Erasmus+“ praktika buvo vertinga ne tik dėl galimybės išvykti į kitą šalį. Ji suteikė priėjimą prie modernios mokslinės infrastruktūros ir leido iš arti pamatyti, kaip veikia tarptautinis tyrimų institutas.
„Žvelgiant iš mokslinės pusės, ši praktika man suteikė galimybę įgyti patirties dirbant su itin pažangiais elektroniniais mikroskopais. Ne mažiau įdomu buvo pamatyti, kaip tokia infrastruktūra valdoma dideliame tarptautiniame institute“, – sako V. Ragožius.
Praktikos metu jis dirbo grupėje, kurią sudarė mokslininkai iš Lietuvos, Italijos, Ispanijos, Danijos ir Prancūzijos. Tokia patirtis, pasak doktoranto, padėjo suprasti, kad šiuolaikiniame moksle būtinos ne tik techninės žinios, bet ir gebėjimas bendradarbiauti su skirtingą akademinę bei kultūrinę patirtį turinčiais žmonėmis.
Šiuo metu V. Ragožius doktorantūros studijose prestižiniame Max Planck biofizikos institute Frankfurte gilinasi į kriogeninę elektroninę tomografiją – metodą, leidžiantį biologines struktūras tirti ląstelių viduje. Jo teigimu, „Erasmus+“ praktika buvo vienas svarbių žingsnių, paskatinusių tęsti mokslinį kelią užsienyje.
„Erasmus+ programa suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir parsivežti į Lietuvą mokslinių metodų bei praktinės patirties. Tokia patirtis ypač svarbi jauno mokslininko ar studento kelyje, nes leidžia užmegzti tarptautinius ryšius ir juos puoselėti sugrįžus į Lietuvą“, – pabrėžia V. Ragožius.
Erasmus+ programa suteikia galimybę ne tik įgyti naujų žinių, bet ir parsivežti į Lietuvą mokslinių metodų bei praktinės patirties.
Ateityje jis tikisi užsienyje sukauptą patirtį pritaikyti ir Lietuvoje, jei šalyje atsiras šiam metodui reikalinga infrastruktūra.
Profesinis mokymas: kelias į realią darbo patirtį
„Erasmus+“ vis svarbesnė tampa ir profesinio mokymo sektoriuje. Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro TECHIN Ugdymo plėtros skyriaus vadovės Milenos Puchovos teigimu, jų mokiniai aktyviai vyksta į profesines stažuotes įvairiose Europos šalyse. Tarp populiariausių krypčių – Ispanija, Portugalija, Airija, Latvija ir Estija.
Į stažuotes vyksta programuotojai, automatinių sistemų mechatronikai, multimedijos technikai, finansinių paslaugų teikėjai, suvirintojai ir kitų profesijų mokiniai. Užsienio praktika leidžia jiems pritaikyti įgūdžius realioje darbo aplinkoje ir geriau pasirengti darbo rinkai.
„TECHIN mokosi labai įvairaus amžiaus žmonės – nuo penkiolikmečių iki šešiasdešimtmečių, todėl svarbu pabrėžti, kad tarptautinė stažuotė nėra galimybė tik jaunam žmogui. Ja gali pasinaudoti ir tie, kurie nusprendžia keisti karjeros kryptį bei įgyti naują profesiją“, – sako M.Puchova.
Svarbu pabrėžti, kad tarptautinė stažuotė nėra galimybė tik jaunam žmogui. Ja gali pasinaudoti ir tie, kurie nusprendžia keisti karjeros kryptį bei įgyti naują profesiją.
Pasak jos, tarptautinės stažuotės augina ne tik profesinę patirtį, bet ir savarankiškumą bei pasitikėjimą savimi. TECHIN daug dėmesio skiria partnerių kokybei, kad mokiniai užsienyje įgytų jų profesijai aktualios praktikos.
Galimybės ir jaunimui, ir senjorams
Nors „Erasmus+“ šiandien apima kur kas platesnę auditoriją, jaunimo patirtys išlieka viena matomiausių programos dalių. VU studentė G. Leimontaitė „Erasmus+“ projektuose pradėjo dalyvauti dar mokykloje, o vėliau ši patirtis padėjo jai sustiprinti anglų kalbos įgūdžius, drąsiau bendrauti tarptautinėje aplinkoje ir geriau pažinti skirtingas kultūras.
„Bandau kuo daugiau keliauti ir atrasti projektų, nes labai džiugu, kad galima nuvykti į tokias vietas, į kurias paprastai pats nenukeliautum. Tokiose patirtyse supranti, kokios gražios yra skirtingos kultūros ir kodėl svarbu jas išlaikyti“, – pasakoja G. Leimontaitė.
Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto projektų vadovė Lilija Zableckienė pabrėžia, kad „Erasmus+“ svarbi ir vyresnio amžiaus žmonėms. Universitetas jau įgyvendino kelis projektus, surengė 19 vizitų į 14 šalių, o per pastaruosius dvejus metus mobilumo veiklose dalyvavo apie 40 senjorų.
„Erasmus projektas leidžia senjorams pamatyti pasaulį, bet dar svarbiau – pamatyti, kaip gyvena jų bendraamžiai“, – pasakoja L. Zableckienė.
Pasak jos, tokios kelionės suteikia ne tik įspūdžių, bet ir praktinio savarankiškumo. Senjorai mokosi naudotis vertimo programėlėmis, orientuotis nepažįstamame mieste, naudotis viešuoju transportu ir drąsiau veikti naujoje aplinkoje.
Nauda socialiniam darbui
Vaikų ir paauglių socialinio centro vadovė Vilma Jarmalavičienė sako, kad jų organizacijai „Erasmus+“ tapo galimybe mokytis, kaip geriau dirbti su skirtingų kultūrų šeimomis. Centro specialistai susiduria su ukrainiečių, indų, romų ir kitų kultūrų šeimomis, todėl komandai reikėjo daugiau žinių apie kultūrinę mediaciją.
Vienuolikos žmonių grupė vyko į Italiją, kur stebėjimo būdu mokėsi iš nevyriausybinės organizacijos. Pasak centro vadovės, ši patirtis sustiprino darbuotojų profesinius įgūdžius ir sumažino įtampą, kuri kyla nežinant, kaip tinkamai bendrauti su kultūriškai skirtingais klientais.
„Supratome, kad trūksta gebėjimų suprasti kiekvienos kultūros esmę ir kartu atitikti Lietuvos įstatymus. Todėl ir gimė mintis vykti mokytis iš partnerių užsienyje“, – pasakoja V. Jarmalavičienė.
Jos teigimu, „Erasmus+“ suaugusiesiems gali būti ne mažiau svarbi nei jaunimui. Ji leidžia atnaujinti darbinius įgūdžius, pasisemti idėjų ir grįžti į organizaciją su nauja profesine motyvacija.
Programa, kuri remiasi vertybėmis
Pasak G. Kaklauskienės, „Erasmus+“ šiandien siejama su platesniais Europos Sąjungos prioritetais – įtrauktimi, skaitmenizacija, tvarumu, aktyviu pilietiškumu ir demokratinių vertybių stiprinimu.
Finansavimas skiriamas ne tik kelionėms ar stažuotėms. Programa remia ir projektus, kurie padeda organizacijoms keistis iš vidaus – kurti naujas metodikas, stiprinti vadybą, naudoti skaitmeninius sprendimus, plėtoti virtualų mobilumą ir skatinti tvaresnes keliones.
„Programa turi labai stiprų vertybinį pagrindą. Vienas svarbiausių prioritetų yra įtrauktis – kad žmogus, turintis individualių poreikių, galėtų dalyvauti ir gauti papildomą finansavimą. Taip pat labai svarbi skaitmenizacija, kuri reikalinga Europos konkurencingumui, ir žaliasis prioritetas, skatinantis tvaresnius sprendimus“, – sako G. Kaklauskienė.
Projektą iš dalies finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
