O kokios tendencijos, rūšiuojant ir perdirbant metalo pakuotes, vyrauja mūsų šalyje? Ar prie sėkmingo metalo pakuočių rūšiavimo bei perdirbimo prisideda atliekų tvarkymo bendrovės, patys gyventojai, o gal net įmonės, gaminančios metalines pakuotes?
Kartu su gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos Ateitis“ bei keliais pašnekovais pabandysime atsakyti į šiuos bei kitus aktualius klausimus.
Lengvesnį metalo pakuočių perdirbimą lemia keli esminiai aspektai
Metalo rūšiavimas ir perdirbimas pastaraisiais metais tampa vis svarbesniais aspektais tvarumo ir aplinkos apsaugos srityje. Didėjant pasaulinei žaliosios energijos ir perdirbimo iniciatyvoms, keičiasi ir požiūris į metalų atliekų tvarkymą bei jų perdirbimą.
Na, o metalo pakuotės – įvairiausios konservų skardinės, metaliniai dangteliai bei kitos pakuotės šiandien yra sėkmingai perdirbamos. Technologinės inovacijos leidžia efektyviau tvarkyti ir perdirbti metalines pakuotes, o automatizuotos rūšiavimo sistemos leidžia tiksliau ir greičiau atskirti metalines pakuotes nuo kitų atliekų.
Modernios rūšiavimo linijos dažnai naudoja lazerines, optines arba magnetines technologijas, kurios padeda atskirti aliuminio, plieno ir kitų metalų pakuotes, taip mažindamos klaidų procentą ir didindamos perdirbimo efektyvumą.
Svarbų vaidmenį metalo pakuočių perdirbimo procese atlieka ir pačios įmonės bei organizacijos, siekiančios kurti metalo pakuotes, kurios būtų lengviau rūšiuojamos ir perdirbamos. Tai apima mažesnio ar be dažų ir kitų sudėtingų medžiagų naudojimą, pakuočių dizaino tobulinimą, leidžiantį ją lengviau atskirti ir suderinti su rūšiavimo sistemomis.
Prie paprastesnio metalo pakuočių perdirbimo prisideda ir daugelyje šalių įvedamos įvairios paskatos, pavyzdžiui, depozito grąžinimo sistemos ar mokesčių lengvatos, kurios skatina perdirbti metalo pakuotes. Taip pat nuolat keičiasi teisės aktai, skatinantys naudoti perdirbamas medžiagas ir mažinti į savartynus patenkančių atliekų kiekį.
Metalo bei metalo pakuočių mišriose komunalinėse atliekose – be galo daug
Metalo rūšiavimo ir perdirbimo tendencijos rodo, kad ši sritis nuolat tobulėja, siekiant didesnio efektyvumo, tvaresnio išteklių naudojimo ir mažesnio poveikio aplinkai. Ne išimtis ir besikeičiančios tendencijos mūsų šalyje – metalo bei metalo pakuočių surinkimo iš atliekų srauto procesas tobulėja, vis tik metalo pakuotės perdirbamos kitose šalyse.
Algirdas Blazgys, atliekų perdirbimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas, teigia, kad metalo pakuočių įmonė neperdirba.
„Jei kitas pakuotes mes galime perdirbti, tai metalo pakuotes tik išrūšiuojame ir atiduodame partneriams. Mano žiniomis, metalo pakuočių perdirbėjų Lietuvoje nėra, yra tik eksportuotojai. Kadangi tvarkome Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas, galiu teigti, kad metalinių pakuočių mišriose komunalinėse atliekose randame labai daug. Kaip vyksta tokių pakuočių surinkimas?
Pradėkime nuo to, kad metalo pakuotes yra lengviausiai išskirti iš viso atliekų srauto, tam gelbsti magnetiniai separatoriai, skirti greitai ir lengvai atskirti metalą nuo kitų medžiagų.
Tarkime, aliuminio pakuotės yra ištraukiamos automatiniu būdu – rankinis rūšiavimas šioms pakuotėms netaikomas. Ryškus pokytis surenkant aliuminio pakuotes pasijuto įdiegus depozito sistemą, jų apmažėjo.
Kaip bebūtų, aliuminio pakuočių mes ištraukiame apie 25 – 30 tonų per metus, bet tai dažniausiai yra iš užsienio šalių atvežtos atliekos – pavyzdžiui, iš Lenkijos atkeliavusios metalinės skardinės, kurios nedalyvauja depozito sistemoje. Kadangi jų nėra kaip priduoti į taromatus, jos išmetamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Na, o juodojo metalo kasmet atskiriame net apie 2500 tonų“, – teigia A.Blazgys.
Pašnekovas akcentuoja, kad kalbant apie metalo atskyrimą bei perdirbimą, sunku išskirti, kas yra metalo pakuotė, o kas yra metalo žaliava.
„Įrenginiai, kurie atskyrinėja metalą, neskiria, ar tai yra pakuotė, ar ne – identifikuoja tik pagal medžiagiškumą. Šiandien susiduriame su principiniu ginču – svarstoma, ar organizacijos turėtų mokėti tik už metalo pakuočių perdirbimą. Aš žvelgiu iš perdirbėjo pusės ir manau, kad perdirbama ne forma, o medžiaga. Perdirbant metalą pasirašomos sutartys su partneriais, periodiškai atliekama inventorizacija, nustatoma, kad tam tikra dalis atliekų yra ne pakuotės. Ir nors priduodame metalo laužą bendrai, tačiau kažkokia dalis jo yra būtent pakuotės“, – teigia A.Blazgys.
„Energesman“ vadovo teigimu, mišriose komunalinėse atliekose, kalbant apie metalą, daugiausiai vyrauja konservų dėžutės bei įvairių stiklainių metaliniai dangteliai, kurie yra automatiškai atrenkami.
„Tiesa, juos kiti traktuoja kaip stiklo pakuočių sudėtinę dalį. Taip pat pastebime nemažai įvairiausių kibirėlių nuo dažų ar kitų statybų pramonėje naudojamų priemonių. Iš tiesų, metalo mišriose komunalinėse atliekose yra be galo daug“, – teigia atliekų perdirbimo gamyklos operatorės „Energesman“ vadovas.
Ar didelis metalo kiekis mišriose komunalinėse atliekose gali rodyti pačių gyventojų neišprusimą rūšiavimo klausimais?
„Atsakant į šį klausimą galima išskirti du aspektus, pirmasis – žmonių supratimas ir žinios, kitas – atsakomybės klausimas. Kartais, regint įvairių apklausų, kuriuose siekiama išaiškinti šalyje rūšiuojančių asmenų skaičių, rezultatus, peršasi mintis, kad atvykus į darbą tiesiog neturėtume ką veikti – visos atliekos jau turėtų būti surūšiuotos gyventojų. Tačiau kuomet pažvelgi pro langą, matai, kad plastiko, metalo, popieriaus atliekos vis tik lieka mišriame atliekų sraute.
Tad kaip bebūtų, manyčiau, kad 50 procentų atliekų vis dar yra išmetama ne ten, kur reikia. Na, o kalbant apie metalo rūšiavimą, pritarčiau įvairių organizacijų pozicijai, kad šalyje nėra nustatytos vieningos tvarkos šiuo klausimu. Atliekų rūšiavimo politika yra ne visada vienoda net ir tame pačiame mieste ar regione, todėl neretai žmogus paprasčiausiai neturi kur išmesti pakuotės, nesvarbu, ji būtų iš plastiko ar metalo“, – užbaigia A.Blazgys.
Tvarumo standartus atitinkantys metaliniai dangteliai be vargo perdirbami
Prie sklandesnio metalo pakuočių perdirbimo proceso ženkliai prisideda ir pačios įmonės, gaminančios pakuotes. Įmonė „MetGlass“, veikianti nuo 2020 m., gamina įvairaus diametro užsukamuosius metalinius dangtelius, kuriuos galima sėkmingai perdirbti.
Įmonės direktorius Marius Augustinas dalinasi esminėmis dangtelių gamybos proceso detalėmis – gamyboje naudojamos tik nepriekaištingus ekologijos standartus atitinkančios medžiagos, todėl produkcija yra 100% perdirbama.
„Gamybos procesas išskirtinis pirmiausia tuo, kad metalą, iš kurio vėliau gaminami dangteliai, įsigyjame lakštais, nors dažniausiai metalo skardos yra parduodamos rulonais. Proceso eigoje suformuojame dangtelį iš lakštų, dangtelio viduje yra sandariklis, tam naudojamas plastizolis. Kiekvienas dangtelis yra tikrinamas automatinės kokybės kontrolės sistemos. Jei dangtelis neatitinka etalono, jame yra defektų, jis automatiškai yra pašalinamas iš gamybos proceso. Galiausiai, dangteliai yra pakuojami į dėžes ir pristatomi vartotojams“, – pasakoja M.Augustinas.
Įmonė „MetGlass“ taiko ne vieną tvarumo sprendimą vystant verslą, o jų gaminami metaliniai dangteliai, kaip jau anksčiau minėta, yra 100 procentų perdirbami.
„Dangteliai yra gaminami iš juodojo plieno, kurio perdirbamumas Europoje, pagal naujausią pusmečio statistiką, yra 83 procentai. Tai iš tiesų dideli skaičiai. Atliekų perdirbimo kompanijos šiuos dangtelius perdirba pakankamai lengvai – dangtelis nukeliauja į metalo lydimo krosnį ir visi jo sudėtyje esantys lakai, plastizoliai paprasčiausiai sudega, išgaruoja. Tad perdirbimo procesas nėra apsunkintas.
Tvarumą vystant verslą taip pat taikome gamybos procese naudodami tik elektrą, ne dujas. Šiai dienai gamybos procese naudojame apie 20 procentų žaliosios elektros energijos, o nuo šių metų spalio ketiname naudoti visus 100 procentų – statome saulės elektrinę ant stogo, tad tapsime dar labiau orientuoti į tvarumą, aplinkosaugą“, – teigia „MetGlass“ direktorius.
O kaipgi metalinių dangtelių viduje esančios gumytės, pagamintos iš plostizolio – ar ši medžiaga negali apsunkinti perdirbimo proceso?
„Kaip jau minėjau anksčiau, perdirbimo metu plastizolis metalo lydimo krosnyje sėkmingai išgaruoja. Reikia suprasti, kad metaliniai dangteliai yra skirti liestis su maistu, tad visos medžiagos, kurios yra naudojamos vidinėje dangtelio dalyje, yra atitinkančios Europos sąjungos reglamentus ir yra nekenksmingos. Plastizolis savo sudėtyje neturi kenksmingų, haliuciogeninių medžiagų, todėl nekelia pavojaus vartotojų sveikatai ir neapsunkina perdirbimo proceso“, – užbaigia M.Augustinas.
Keli patarimai dėl metalo pakuočių rūšiavimo
Metalo pakuočių nėra daug, todėl specialių konteinerių joms dažniausiai nebūna. Šias atliekas reikia mesti į plastiko pakuočių atliekoms skirtą konteinerį.
Rūšiuojamos metalo atliekos: metalinės pakuotės (konservų dėžutės, skardinės nuo gėrimų, metaliniai dangteliai).
Nerūšiuojamos metalo atliekos: dažų ir aerozoliniai flakonai, antifrizo, tepalų pakuotės ir kitos taros nuo pavojingų cheminių medžiagų. Jas reikia vežti į stambiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Taip pat vertėtų įsidėmėti, kad keptuvės, įvairiausios metalinės skardos – ne pakuotės, jų vieta – ne metalo atliekų konteineriuose.
Visada, turint klausimų apie pakuočių atliekų rūšiavimą, atsakymus galima pasitikrinti mūsų interneto tinklalapyje www.gamtosateitis.lt, o dar tiksliau, pagal skirtingas pakuotes – rusiavimoabc.lt – taip ilgainiui rūšiavimo konteineriai bus pilni tik teisingai surūšiuotų atliekų.
