2026-05-17 08:00

Atokiausias kapas žmonijos istorijoje nesiliauja tolti nuo mūsų

Atokiausiai iš visų kada nors Žemėje gyvenusių žmonių palaidotas yra amerikietis Clyde'as Tombaugh. Dalis jo palaikų tolsta nuo mūsų pasiutusiu greičiu, kurį net sunku suvokti.
„Tombaugh Regio“ lyguma Plutono paviršiuje
„Tombaugh Regio“ lyguma Plutono paviršiuje

Clyde'as Tombaugh buvo savamokslis astronomas ir savadarbių teleskopų inžinierius, universitetą baigęs jau po to, kai atliko didžiausią savo gyvenimo atradimą – 1930 metais aptiko Plutoną.

Nuotraukoje kaip tik matote tais metais įamžintą 24-erių jaunuolį Clyde'ą prie vieno iš savo paties pasigamintų teleskopų.

Wikipedia.org nuotr./Clyde'as Tombaugh
Wikipedia.org nuotr./Clyde'as Tombaugh

Iki 2006 metų Plutonas buvo laikomas devintąja ir atokiausia Saulės sistemos planeta, o vėliau „pažemintas laipsniu“ iki nykštukinės planetos. Nepaisant to, jo atradimas ir kiti astronomijos darbai Clyde'ui Tombaugh užtikrino vietą tarp iškiliausių XX amžiaus astronomų.

Kai 86-erių Clyde'as Tombaugh jau pelnytai ilsėjosi po viso gyvenimo mokslinių darbų ir atradimų, 1992 m. rugpjūtį suskambo jo telefonas. Ragelyje pasigirdo kiek susijaudinusio NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (JPL) mokslininko Roberto Staehlės balsas. Robertas buvo vienas svarbiausių idėjos Plutono link paleisti tyrimų zondą iniciatorius.

Kaip vėliau pasakojo pats Clyde'as Tombaugh, Robertas paklausė, ar jis, kaip atradėjas, sutiktų duoti leidimą aplankyti savo planetą. „Pasakiau jam, kad prašom, – vėliau prisiminė Tombaugh, – nors jo lauktų gana ilga ir šalta kelionė.“

Kalbėdamas apie „ilgą ir šaltą kelionę“ Clyde'as vargu ar galėjo įtarti, koks pranašiškas buvo jo atsakymas Robertui. Mat į šią kelionę leidosi jis pats. Kai 2006 m. NASA Plutono link paleido kosminį zondą „New Horizons“, prie jo buvo pritvirtinta ir kapsulė su dalimi prieš devynerius metus mirusio Clyde'o Tombaugh pelenų. Taip Clyde'as po mirties iškeliavo ten, ką pats buvo atradęs prieš tris ketvirčius amžiaus.

NASA/New Horizons nuotr./Plutonas
NASA/New Horizons nuotr./Plutonas

Kai 2015 m. liepos 14-ąją „New Horizons“ praskriejo pro Plutoną, mažąją planetą ir jos atradėją skyrė vos 12 500 kilometrų. Kad suprastume, koks tai niekingas atstumas, žinokime, kad Žemę ir Plutoną vidutiniškai skiria 39,5 astronominiai vienetai arba 5 909 115 892,65 km. Tai yra maždaug 8 939 661 kelionė iš Vilniaus į Palangą ir atgal. Važiuodami 130 km per valandą greičiu mes tokį maršrutą įveiktume per 5185 metus.

Kadangi „New Horizons“ nestodamas pralėkė pro Plutoną ir 14 km per sekundę greičiu nėrė į Kuiperio juostą, šiuo metu jis nuo Žemės jau yra nutolęs daugiau nei 60 astronominių vienetų. Tokiu būdu Clyde'as Tombaugh kažkada taps pirmuoju Žemės gyventoju, kurio palaikai apskritai paliks Saulės sistemą. Absoliuti vienatvė ir kapų tyla garantuota.

Daugiau šio autoriaus istorijų galite rasti čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą