2025-03-22 20:59

Liūdnas II pasaulinio karo britų didvyrio likimas: „netinkama“ lytinė orientacija lėmė ankstyvą mirtį

Jis nebuvo nei generolas, nei strategas, tačiau vien pasitelkdamas savo protą ir logiką Alanas Turingas išgelbėjo begalę gyvybių. Šis matematikas iššifravo nepalaužiamą vokiečių „Enigma“ kodą, o jo sukurta mašina „Bombe“ suteikė sąjungininkams pranašumą žvalgyboje.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Alanas Turingas ir Bombe mašina
Alanas Turingas ir Bombe mašina / Public Domain nuotr., 15min montažas

Jo didžiulis indėlis žmonijai peržengė ir karo ribas. A.Turingas padėjo pagrindus moderniai kompiuterijai bei dirbtiniam intelektui.

Bet, nepaisant jo genialumo ir nuopelnų britų valdžia jo išsižadėjo ir pažemino dėl „netinkamos“ lytinės orientacijos - A.Turingas buvo homoseksualus. Pažeminto Turingo skaudus likimas užsibaigė tragiška mirtimi.

Ankstyvas genijus

Alanas Mathisonas Turingas gimė 1912 m. birželio 23 d. Londone, Anglijoje. Jo tėvas buvo britų kolonijinės tarnybos Indijoje pareigūnas.

Wikimedia Commons nuotr./Alanas Turingas
Wikimedia Commons nuotr./Alanas Turingas

Jau kitais metais abu tėvai išvyko atgal į Indiją. Tačiau Alanas ir jo vyresnysis brolis augo Anglijoje. Tai lėmė vienišą A.Turingo vaikystę, bet nesustabdė jo entuziazmo mokslui.

To pavyzdys: kai A.Turingui buvo trylika, šalyje vyko visuotinis streikas, paralyžiavęs viešąjį transportą. Tam, kad galėtų mokytis, Bet A.Turingas nuvažiavo apie 100 km su dviračiu nuo namų iki mokyklos, pernakvodamas pakelės užeigoje.

A.Turingo mokytojai buvo priešiški jaunuolio mokymosi būdui. Jį itin domino matematika ir jis uždavinius sprendė savaip, bet mokytojai laikėsi tradicinio lavinimo, o jo interesų nepalaikė.

Net kai jis teisingai išspręsdavo uždavinius savo būdu, mokytojai rašydavo tėvams jį kritikuodami.

Dar labiau į matematiką Alaną pastūmėjo bendramokslio ir veikiausiai jo pirmosios meilės Christopherio Morcomo mirtis nuo tuberkuliozės. Kartu jie diskutavo apie geometriją, vykdė mokslinius eksperimentus.

C.Morcomo likimas giliai palietė Alaną, jis norėjo tikėti, kad jo draugo protas kokiais nors būdais dar gyvavo.

Šis emocinis sukrėtimas pažadino matematiko susižavėjimą protu ir smegenimis, tai vėliau tapo jo darbų pagrindu.

Protas ir mašina

1931 m. Turingas įstojo į Karališkąjį koledžą Kembridže, kuriame parašė vieną įtakingiausių XX a. matematinių darbų: „On Computable Numbers, with an Application to the Entscheidungsproblem“. Kartu su šiuo darbu atsirado nauja mokslo kryptis – kompiuterių mokslas.

Mokslinio straipsnio pagrindinė esmė buvo mintinis eksperimentas apie mašiną arba skaičiavimo modelį, kuris vykdo algoritmus, manipuliuodamas simboliais pagal iš anksto nustatytas taisykles.

Trumpai tariant, tai buvo mašina, galinti skaičiuoti. Turingas negalvojo jos sukonstruoti, tai buvo tik teorinis modelis. Tačiau šis modelis yra laikomas šiuolaikinio skaitmeninio kompiuterio pagrindu.

Logika ir Enigma

A.Turingas ilgai buvo pacifistas, tačiau 1939 m. rugsėjį jo pozicija pasikeitė. Dieną po to, kai Britanija paskelbė karą Vokietijai, jis prisijungė prie žvalgybinės veiklos ir dirbo su šifruotojų komanda.

Vokiečiai kodavo savo žinutes naudodamiesi „Enigma“ mašina. Ji sumaišydavo žinutės simbolius ir tik kita „Enigma“ mašina, nustatyta tais pačiais parametrais, galėjo perskaityti žinutę.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą