2025-12-07 09:00

Gyvenate lyg spausdami ir greičio, ir stabdžio pedalus? Specialistas paaiškino, kaip užbaigti vidinę kovą ir susitarti su savimi

Dažnai ieškome sprendimo ne ten, kur jis iš tikrųjų slypi. Apatija, nerimas, nemiga – tai tik dūmai, o ne ugnis. Skambės keistai, bet... jeigu jaučiate apatiją – klaidinga save „motyvuoti“. Jeigu kyla nerimas – beprasmiška save „raminti“. Bandyti nugalėti simptomus valios pastangomis yra tas pats, kas bandyti užgesinti gaisrą rėkiant ant ugnies.
Nuovargis
Nerimas / Shutterstock nuotr.

Esu Aleksejus Žaltkovski, „Lapino skrynia“ konsultantas. Šiuo metu Ukrainoje vedu mokymus ir nuotoliu konsultuoju žmones. Apie tai, kaip labiau rūpintis savo savijauta.

Asmeninio arch. nuotr./Aleksejus Žaltkovskis
Asmeninio arch. nuotr./Aleksejus Žaltkovskis

Pažvelkime į dvi istorijas iš mokymų Ukrainoje.

Anna, 34 m., rinkodaros vadovė. Dirba vis daugiau, bet rezultatai prastėja. Vakarais ji fiziškai namuose, bet mintimis – darbe. Draugai sako: „Mažiau dirbk, perdegsi.“ Ji tai žino. Ji nori sustoti. Bet vos tik pabando atsipalaiduoti, kyla nerimas ir ji vėl atidaro nešiojamąjį kompiuterį.

Pavlo, 29 m., IT specialistas. Jis trokšta artumo. Bet kai santykiai tampa rimti, jį apima panika – norisi „atgauti laisvę“. Jis pabėga, jaučia palengvėjimą, o po savaitės – vėl kankina vienatvė.

Kodėl įprasti patarimai neveikia?

Kai Anna bando „tiesiog ilsėtis“, ji jaučia kaltę. Kai Pavlo „prisiverčia“ likti, jis pasijaučia lyg narve.

Problema ne ta, kad Anna yra darboholikė, o Pavlo bijo įsipareigojimų, o tai kad jų viduje vyksta kova.

Tikroji priežastis: vidinis konfliktas

Įsivaizduokite, kad vairuojate automobilį, kuriame tuo pačiu metu spaudžiate ir stabdį ir akseleratoriaus pedalus. Automobilis nei gali važiuoti, nei gali sustoti. Tai – vidinis konfliktas. Dvi svarbios jūsų asmenybės dalys siekia skirtingų tikslų.

  • Viena dalis nori saugumo (poilsio, ramybės).

  • Kita dalis nori pasiekimų (veiksmo, pripažinimo, laisvės).

Annos atveju viena dalis rėkia: „Turi dirbti, kad būtum saugi ir vertinga!“, o kita dalis maldauja: „Sustok, aš griūvu!“. Kadangi šios dalys nesikalba, rezultatas yra išsekimas. Anna spaudžia gazą ir stabdį vienu metu.

Ką daryti? Jums reikia ne nugalėti save, o tapti derybininku.

3 žingsnių planas paliauboms

Štai procesas, kurį taikau praktikoje ir kurį galite išbandyti šiandien.Tai metodas, kurį aprašo IFS (vidinės šeimos sistemų) psicoterapija, kurios pirmą pakopą esu pabaigęs.

1 žingsnis: Atskirkite save nuo problemos

Iš klientų dažnai girdžiu: „Aš nerimauju“ arba „Aš esu tinginys“. Tai jus įkalina. Kai sakote „aš“, susitapatinate su problema.

Pakeiskite kalbą. Vietoj „Aš privalau dirbti“, sakykite: „Viena mano dalis jaučia didelį spaudimą dirbti“. Vietoj „Aš bijau“, sakykite: „Manyje yra dalis, kuri bijo prarasti laisvę“.

Tai sukuria būtiną atstumą. Jūs nesate tas jausmas. Jūs esate tas, kuris tą jausmą stebi.

2 žingsnis: Pakvieskite dalis prie derybų stalo

Annos „Reiklioji“ dalis nėra priešas. Ji bando Anną apsaugoti nuo nesėkmės, tik naudoja alinančius būdus. Jos „Poilsio“ dalis siekia apsaugoti nuo perdegimo, bet pasirinko būdą galvos skausmą.T.y. tik galvos skausmas įtikina padaryti pauzę.

Paklausiau Annos „Reikliosios“ dalies: „Ko tu bijai, jei sustosi?“

Ji atsakė: „Bijau, kad tuomet būsime nereikalingi / nesaugūs“. Pasikalbėjus paaiškėja tiesa: abi dalys nori jai gero.

3 žingsnis: Sudarykite naują sutartį

Tai svarbiausia dalis. Tai ne kompromisas, kur visi lieka nepatenkinti. Tai bendradarbiavimas.

Anna gali susitarti su „Reikliąja dalimi“: „Aš leisiu tau vadovauti nuo 9:00 iki 18:00 ir siekti karjeros. Bet dienos eigoje tu darysi pertraukas ir 18:00 tu privalai perduoti vairą „Poilsio“ daliai, kad rytoj vėl turėtume jėgų.“ „Poilsio“ dalis pažada netraukti rankinio stabdžio dienos eigoje. Priminimus dėl poilsio siųsti ne galvos skausmo, o malonių vaizdinių pagalba.

Kaip tai atrodo realybėje? Leiskite pasidalinti asmeniniu pavyzdžiu, kaip aš pats naudoju šį metodą.

Mano asmeninė patirtis: Lagaminas ir pilnas kuro bakas

Jau trečius metus esu Ukrainoje, Lvive. Bene saugiausiame Ukrainos mieste. Mano pamatinė vertybė saugumas. Ukrainoje turiu vidinį konfliktą tarp padėti ir būti saugiam.

Viena mano dalis – „Prasmės“ – sako: „Būk čia, vesk mokymus, padėk žmonėms.“

Kita dalis – „Saugioji“ – nerimauja: „Ką tu darai? Čia pavojinga, reikia bėgti!“

Štai ką sakiau savo „Saugotojui“: „Aš girdžiu tavo baimę. Kad tu jaustumeisi ramiau, aš padarysiu štai ką: mano lagaminas visada bus sukrautas prie durų, o automobilio bakas visada bus pilnas kuro. Be to, štai sąrašas konkrečių kriterijų (raudonų linijų), kuriems įvykus, nedelsiant išvykstu.“

Tai atnešė ramybės. „Saugotojas“ gavo savo saugumo planą. Nėra taip, kad tas susitarimas visiems laikams. Ši dalis dažnai grįžta ir aš jai primenu apie susitarimą.

Ką galite padaryti?

Pagalvokite apie situaciją, kurioje šiuo metu jaučiatės įstrigę. Pasiimkite lapą popieriaus. Pabandykite atpažinti dvi konfliktuojančias dalis.

  • Kairėje pusėje parašykite, ką sako viena tavo dalis (pvz., „Noriu...“).

  • Dešinėje – ką sako kita (pvz., „Bijau...“).

Koks galėtų būti vienas mažas veiksmas (kaip mano pilnas kuro bakas), kuris leistų tai baimingai daliai pasijausti bent šiek tiek saugiau?

Nelabai tikiu patarimais, kaip „nesinervink“ ar „daugiau ilsėkis“. Konsultacijose ir seminaruose ženkliai labiau pasiteisina aprašytas būdas. Paklauskite savęs: kokia jūsų dalis šiandien labiausiai reikalauja būti išgirsta? O ką ji jums bando pasakyti?

Jei jaučiate, kad viena iš jūsų dalių prašo profesionalios pagalbos – konsultuoju nuotoliniu būdu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą