Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nesusiję su kūrybingumu, tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo priešingai. Jei ieškai „Eureka“ momento ar įkvėpimo kibirkšties, galbūt tau tereikia... nusnausti, rašo „Psichology Today“.
Ką sako mokslas?
Tyrėjai pastebėjo, kad daugelis žmonių patiria trumpą kūrybingumo proveržį būtent tuomet, kai pradeda snūduriuoti – pereinant į vadinamąją N1 miego fazę (dar žinomą kaip hipnagoginę būseną). Tai trumpas, miglotas laikotarpis tarp sąmonės ir gilios miego fazės, kai mūsų protas ima generuoti netikėtas idėjas.
Paryžiaus smegenų instituto mokslininkai atliko eksperimentą su 103 dalyviais, kuriems davė išspręsti matematines užduotis. Dauguma jų buvo nusivylę, nes nesugebėjo jų įveikti. Tuomet tyrėjai pasiūlė 20 minučių poilsio – galimybę nusnūsti. Po pertraukos tie, kurie trumpam pasinėrė į N1 fazę, tris kartus dažniau išsprendė užduotis nei tie, kurie miegojo giliau arba visai nemiegojo.
Tyrimo vadovė Delphine Oudiette iškėlė įdomią hipotezę: kai kurie pasaulinio lygio atradimai galėjo būti būtent šios pereinamosios miego fazės rezultatas. Kaip, pavyzdžiui, garsusis cheminės struktūros atradimas – kai Augustas Kekulé sapne pamatė gyvatę, ryjančią savo uodegą, ir taip suvokė benzeno žiedo formą.
MIT ir Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai taip pat parodė, kad „paskatinti“ sapnai (angl. targeted dream incubation) N1 fazėje gali padėti kurti originalesnes istorijas ir idėjas. Tai metas, kai smegenys geba jungti tarpusavyje labai skirtingas sąvokas, kurių mes nesujungtume būdraudami.
Kaip tai pritaikyti praktiškai?
Nors kol kas mokslinių duomenų dar nėra pakankamai, daugelis specialistų tiki stipriu ryšiu tarp kūrybiškumo ir šios pereinamosios miego būsenos. Ne vienas istorinis genijus tai instinktyviai taikė – pavyzdžiui, Tomas Edisonas mėgo trumpai nusnūsti dieną, o Salvadoras Dalí sąmoningai migdydavosi dieną su raktu rankoje. Vos jis užmigdavo, raktas nukrisdavo ant žemės ir dailininkas pabusdavo būtent pačiame kūrybiškiausiame etape.
Išbandyk pats
-
Užsirašyk problemą ar kūrybinę idėją, kurią nori išspręsti.
-
Pasidėk lapelį ir rašiklį šalia lovos, sofos ar kėdės.
-
Nustatyk žadintuvą 10–15 minučių.
-
Atsigulk su mintimi, kad tiesiog trumpai pailsėsi.
-
Kai žadintuvas suskambės – atsistok ir užrašyk viską, kas šovė į galvą. Tai gali būti idėjos, sprendimai ar net visai kita tema – pasilik jas ateičiai.
Kaip ir sportininkui treniruojantis maratonui, tavo protas išmoksta būti kūrybingas šioje būsenoje tik su laiku ir praktika. Gali būti, kad pirmą ar net dešimtą kartą nieko reikšmingo nesugalvosi, bet laikui bėgant smegenys ims lengviau kurti netikėtas sąsajas.
Neturi laiko trumpai nusnūsti?
Tyrėjai sako, kad meditacija ar dėmesingo įsisąmoninimo praktikos yra puikios alternatyvos, padedančios pasiekti tą pačią kūrybinę būseną.
