Pamirškite Egipto piramides: ši vieta Europoje slepia mįslingą istoriją – visos iššifruoti dar nepavyko

Paslaptingos šventyklos Maltoje, kurių paslapties neįmena net šiuolaikiniai mokslininkai

+3

Niekas tiksliai nežino, kas jas pastatė. Akmeniniai blokai – kai kurie sveriantys dešimtis tonų – sudėti taip, tarsi būtų suprojektuoti šiuolaikinių architektų ir inžinierių.

Šią vietovę tyrinėję archeologai kalba apie neolito bendruomenę, kuri buvo ypatingai pažengusi ir suprato ne tik inžineriją, bet ir astrologiją bei astronomiją.

Vietiniai gyventojai iš kartos į kartą perduoda pasakojimus apie žmones-milžinus, kurie esą nešiojo akmenis kaip žaislus.

Pats pavadinimas „Ħaġar Qim“ kartais verčiamas kaip „stovinčių akmenų vieta“.

Asmeninės nuotr./Tai - prieš tūkstančius metų pastatė žmonės

Kad ir kokie žmonės kūrė šventyklas, aišku viena – jie žinojo, ką daro. Tai įrodo iki šių dienų išlikę statybų sprendimai. Pvz., Mnajdra akmenys sudėti taip, kad saulės šviesa per lygiadienius įkrenta į vidines patalpas tarsi tiksliai suplanuotas signalas iš dangaus. Tai vieta, kur akmuo „kalba“ su saule.

Kasinėjimų radiniai užmena dar daugiau mįslių

Per archeologinius kasinėjimus šventyklų teritorijoje rasta „mažų storų figūrėlių“ – nenusakomos lyties statulėlių, kurios šiandien vadinamos vaisingumo simboliais. Vieni jas mato kaip deives, kiti – kaip senos religijos užuominas. Tačiau nė vienas radinys neatskleidė, kas iš tikrųjų vyko šiose šventyklose: aukos, ritualai ar kažkas, ko mes net negalime apibūdinti.

Vaikštinėjant po šventyklas dėmesį traukia ne tik jų išplanavimas, bet ir, pvz., dekoro detalės.

Asmeninės nuotr./Unikali vieta Maltoje – Ħaġar Qim ir Mnajdra Archaeological Park

Asmeninės nuotr./Unikali vieta Maltoje – Ħaġar Qim ir Mnajdra Archaeological Park

Netikėta atradimo istorija

Ħaġar Qim ir Mnajdra istorija įdomi ne tik dėl pačių šventyklų, bet ir dėl jų „atradimo“.

Pirmieji sistemingi kasinėjimai prasidėjo 1839 m. Ħaġar Qim ir 1840 m. Mnajdra. Juos vykdė britų inžinierius J.G.Vance. Tuo metu Malta buvo Didžiosios Britanijos karalystės dalimi. J.G.Vance „išvalė“ teritoriją nuo žemių ir griuvėsių, kad atidengtų akmenines struktūras. Tai buvo atradimas, kuris iš karto pateko į kolonijinės administracijos akiratį kaip „senovės stebuklas“, bet dar be aiškaus supratimo, ką iš tiesų jie rado.

Vėliau, XIX a. pabaigoje, prie vietovės tyrinėjimų grįžo Antonio Caruana (1885 m.), kuris pirmasis bandė ją ne tik „atidengti“, bet ir suprasti – sudarė detalesnius planus, aprašė struktūras ir jau kalbėjo apie šventyklas kaip apie ritualines vietas, o ne paprastus griuvėsius.

XX a. pradžioje tyrimus tęsė vienas svarbiausių Maltos archeologų – Themistoclesas Zammitas, kartu su kitais mokslininkais. Būtent jo laikais pradėta rimčiau suvokti, kad šie kompleksai yra ne atsitiktiniai akmenų rinkiniai, o labai ankstyva, sudėtinga civilizacija, egzistavusi dar prieš Egipto piramides.

Mnajdra vėliau dar kartą buvo tiriama 1949 m. Tuomet rasta mažų statulėlių, akmeninių įrankių ir net sferinis akmuo, galėjęs būti naudojamas sunkiems blokams judinti – tarsi užuomina į prarastą inžineriją.

Įdomu tai, kad kai kurie milžiniški akmenys visada kyšojo virš žemės ir traukė keliautojų dėmesį dar XVIII–XIX a. Todėl pirmieji „atradėjai“ iš tikrųjų labiau buvo ne ieškotojai, o žmonės, kurie pirmą kartą suprato, kad tai ne gamtos keistenybė, o žmogaus darbas.

Asmeninės nuotr./Unikali vieta Maltoje – Ħaġar Qim ir Mnajdra Archaeological Park

Šiandien Ħaġar Qim ir Mnajdra yra UNESCO saugomas objektas. Siekiant išsaugoti unikalų objektą, virš kai kurių šventyklų įrengtos specialios apsauginės konstrukcijos, o restauracija daroma labai atsargiai – archeologai stengiasi ne „atkurti“, o išsaugoti tai, kas liko autentiška.

Nors mokslas daug paaiškino, klausimų liko dar daugiau: kam tiksliai buvo skirtos šventyklos, ar čia buvo atliekami ritualai, astronominiai stebėjimai? O gal – vaisingumo kultai?

Kai kurie čia apsilankę žmonės pastebi, jog jaučia stiprią energetiką – šventyklos mėgstamos ir šamanų, „raganų“ ir net itin religingų žmonių.