Artėjant liepos 23–26 dienomis vyksiančiai šventei su A. Lataku kalbėjomės apie Uosto direkcijos miestui dovanojamus renginius, šeštadienio koncertą, didžiąją eiseną, Drakonų valčių lenktynes ir pagarbą žmonėms, susijusiems su jūrine veikla.
– Jūros šventė kasmet sutraukia šimtus tūkstančių žmonių. Kas, jūsų manymu, lemia, kad ji išlieka vienu svarbiausių vasaros renginių Lietuvoje?
– Jūros šventė, kuri vyksta Klaipėdoje, yra kaip ir švenčių olimpiada. Mes turime čia viską – turime dainą, turime šokį, turime padėkas, turime įvairias rungtis. Šimtai renginių Klaipėdoje organizuojami šventės metu. Įsitraukia jūrininkai, uosto įmonės. Turime jūros dvasią, viskas persmelta gilia tradicija. 2024-aisiais paminėta šimtas metų nuo pirmosios Jūros šventės. Tai iš tikrųjų labai svarbi šventė.
Ir aš tikrai tikiu, kad ši šventė praeis labai gražiai, kaip ir kiekvienais metais. Ir oras bus palankus, nes tai irgi labai svarbu. Svarstėme, kaip ta pati eisena atrodytų, jeigu oras būtų toks lietingas, kaip buvo pastaruoju metu. Turbūt daugeliui suirtų jų planai. Visi iš tikrųjų nepaprastai ruošiasi, siuva kostiumus, galvoja, kaip savo pasirodymą surengti, kokias priemones naudoti. Ir, be abejo, toks oras labai daug ką pakeistų. Tikėkimės, taip neatsitiks ir visų mūsų prašymai, maldos ar burtai tą išpildys.
– Vienas laukiamiausių Jūros šventės akcentų – šeštadienio vakaro koncertas Kruizinių laivų terminale. Kokią muzikinę programą šiemet Uosto direkcija dovanoja šventės svečiams?
– Paprastai Uosto direkcijos dovanojamas koncertas vykdavo penktadieniais, o šiemet įvyko pokytis – dovanojame šeštadienio pagrindinį koncertą. Bus trys labai rimti atlikėjai – tiek Lietuvos, tiek užsienio. Tai Evgenya Redko – atlikėja, kuri labai nedažnai pasirodo viešumoj, surenka sales, arenas, yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Koncertą ji pradės savo išskirtiniais hitais.
Vėliau pasirodys britų atlikėja Emeli Sandé, taip pat turinti ne vieną apdovanojimą, tarp jų ir „Brit Awards“, su savo hitais, tarp kurių – „Next to Me“.
Vakarą užbaigs Adrina. Tai jaunosios kartos atlikėja, kuri, matyt, tikrai sukels dideles ovacijas ir energiją.
Tiek lietuviška dalis patraukli, manau, įvairiam žiūrovui – ir labai jaunam, kaip Adrina, ir labiau popmuziką mėgstančiam, kaip Eugenija. O Anglijos atlikėja Sandé – jau turbūt visam ratui. Yra hitų, kuriuos žmonės tikrai žino, tai manau, kad publikos bus daug.
– Uosto direkcija kasmet papildo Jūros šventės programą jūrinėmis tradicijomis ir simboliniais renginiais. Kokie akcentai šiemet pradės jūsų programą?
– Uosto direkcija savo indėlį pradės nuo ketvirtadienio, liepos 23 dienos. Tai įprastas, tradicinis renginys, labai seniai vykstantis prie Albatroso paminklo – jūrininkų pagerbimas. Renginys pirmiausia skirtas pagerbti tuos, kurie išėjo į jūrą ir negrįžo. Turime ir nuskendusių laivų, ir negrįžusių iš jūros žmonių…
O kita kryptis jau tapusi tradicija – pagerbti tuos, kurie per pastaruosius metus įdėjo svarų indėlį į bendrą uosto ir jūrinę veiklą. Tai yra apdovanojimai – nuo medalių iki premjero pagyrimo raštų, susisiekimo ministro padėkų ir pagyrimo raštų, Uosto direkcijos apdovanojimų ir panašiai.
Pagrindinis šio renginio organizatorius yra Jūrų muziejus, bet mes kaip partneris prisidedame ir kartu dalyvaujame.
– Jūros šventės eisena kasmet tampa vienu ryškiausių šventinio savaitgalio akcentų. Kuo šiemet išsiskirs kino tema įkvėptas paradas?
– Esame eisenos globėjai ir tuo labai džiaugiamės, ši tradicija tęsiasi jau daugybę metų. Eisenoje dalyvauja labai daug uosto įmonių, jūrine apranga apsirengusių žmonių.
Eisenos tema, kaip ir šių metų šventės – „Kaip kine“. Tikrai bus daug margumo, garso, vaizdų – nuo paprasčiausių kino veikėjų, aktorių imitavimo iki burtininkų, animacijos ir panašiai. Bus įvairių priemonių, ilgų kino traukinių ir piratų laivų. Žodžiu, bus smagu.
Smagu ir tai, kad ši eisena didėja ir kyla klausimas visada, kur ir kaip ji turi sutilpti, kad žmonės, matydami pradžią, galėtų matyti ir pabaigą. Kiek žinau, jau užsiregistravę apie 75 kolektyvai. Pernai buvo 60. Dalyvių bus labai daug – daugiau kaip 6 000.
Yra tokia legenda, kad penktadienio didžioji eisena į miestą atneša Jūros šventę. Tai tikėkime, kad taip iš tikrųjų ir yra.
– Kaip eisenai ruošiasi Uosto direkcijos kolektyvas?
– Iš tikrųjų, kolektyvas labai stipriai ruošiasi, sprendžia, kaip apsirengti, kokią tematiką pasirinkti. Kiti kolektyvai samdo režisierius, kurie padeda. Įmonės pačios skiria lėšas, nes tai kainuoja – tiek apranga, tiek atributai.
Mūsų kolektyvas visada labai noriai dalyvauja šitoje šventėje. Atsiveda šeimos narius. Nežinau, kiek mūsų bus, bet, ko gero, apie šimtas dalyvaus eisenoje.
– Ar galima sakyti, kad šiųmetė eisena taps savotišku daugiaserijiniu filmu?
– Aš galvoju, kad ši eisena bus iš tikrųjų tarsi daugiaserijinis filmas. Žinoma, eisena susideda ir iš rimtosios dalies, iš jūrininkų, orkestrų, kurie, matyt, sau neleidžia labai džiazuoti, būna apsirengę ta gražia uniforma, kuri irgi suteikia tam tikrą reikšmę eisenai. Na, o toliau driekiasi kita dalis. Jeigu mes paimtume kiekvieną įmonę ir tai būtų kaip atskira serija, tai galėtume sukurti, kaip ta ji vyksta – nuo pasiruošimo šiai eisenai iki pat pabaigos. Gražų filmą turėtume, iš tikrųjų.
– Šeštadienį Danės upėje vėl susirungs Drakonų valčių komandos. Kuo šiemet išsiskirs šios jau tradicija tapusios lenktynės?
– Šiemet jos vyks 16 kartą. Dar gruodžio mėnesį buvo pirmieji norintys registruotis į lenktynes, nors registracija dar nebuvo prasidėjusi. Ją pradėjome kovo vidury, o mėnesio pabaigoje jau buvo užsiregistravusios visos 44 komandos. Tai yra maksimumas. Tai priklauso nuo valčių kiekio ir nuo to, kad tik dvi valtys gali rungtyniauti pagal Danės vagos plotį. Norinčių būtų daugiau, bet tuomet reikėtų keisti vietą, kur tos lenktynės galėtų vykti.
Dangėje labai gera galimybė žiūrovams iš vieno ir kito kranto stebėti lenktynes. Pats lenktynių valdymas vyksta Danės skvere, kur pastatyta scena, vyksta apdovanojimai. Šiemet jie bus susieti ir su Uosto direkcijos 35-mečiu. Turėsim specialų prizą nugalėtojams, specialų prizą už įvaizdį, už pasiruošimą ir panašiai.
Šios lenktynės yra labai populiarios, vyksta visą dieną. Daug žmonių gali ateiti, pažiūrėti, išeiti, pasirgti už savo komandas. Džiugu, kad praėjusiais metais laimėjo Vakarų laivų gamykla, kuri kasmet ruošiasi labai atsakingai.
– Šiemet Uosto direkcija mini 35-erių metų sukaktį. Kaip jubiliejus atsispindi Jūros šventės programoje ir direkcijos indėlyje į renginį? Užsiminėte, kad biudžetą išauginote trečdaliu.
– Atlikėjus dabar yra gana sunku pakviesti ir jų kainos kyla velniškai, kadangi labai daug renginių, juos reikia gerokai iš anksto pasisamdyti. Kainos kyla, todėl kyla ir dalyvavimo šitoje šventėje kaštai.
Visada yra du keliai – arba mažinti apimtį, arba didinti biudžetą. Mums smagu prisidėt prie miesto šventės. Mes to niekad neslepiame ir pabrėžiame, kad mūsų, kaip Klaipėdos uosto, socialinis indėlis turi būti didelis.
Bendrai viso uosto indėlis į šventę, iš tiesų, yra didelis. Uosto įmonių taip pat, jeigu atskirai paimtume tas, kurios dirba uoste, praktiškai visos jos dalyvauja eisenoje. Ir ne tik dalyvauja eisenoje, bet ir ženkliai prisideda, kad kai kurie renginiai vyktų. Pavyzdžiui ir fejerverkus dovanoja viena uosto įmonių.
