Būtent tai patvirtina ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos žuvininkystės konsultantas Simonas Račkauskas. Anot S.Račkausko, šis mitas Lietuvoje gyvas ne atsitiktinai, tačiau atsakymas yra aiškus.
Dvi skirtingos rūšys
„Trumpas atsakymas – šprotai nėra kilkė“, – sako S.Račkauskas. Jis paaiškina, kad tai dvi atskiros silkinių šeimos žuvų rūšys, kurios, nepaisant panašios išvaizdos, tarpusavyje skiriasi biologija, paplitimu ir net kūno proporcijomis.
Kas yra šprotai?
„Atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus) – Atlanto vandenyno ir Šiaurės jūrų žuvis, tradiciškai naudojama gaminant „šprotus aliejuje“. Apysūriame Baltijos jūros vandenyje gyvenantis porūšis vadinamas Baltijos šprotu arba Baltijos kilke (Sprattus sprattus balticus)“, – dalijasi ekspertas.
O kas yra tikroji kilkė?
„Kilkė (Clupeonella cultriventris) – kita rūšis, kilusi iš Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinų, galinti gyventi ir mažo druskingumo ar gėluose vandenyse“, – priduria S.Račkauskas.
Abi žuvys yra nedidelės ir sidabriškos, tačiau šis panašumas – tik paviršinis. Pasak eksperto, „jos biologiniu požiūriu skirtingos: skiriasi jų paplitimas, ekologija, kūno proporcijos ir rūšinis identiškumas.“
Kodėl žmonės vis dar mano, kad šprotai ir kilkė yra tas pats?
S. Račkauskas sako, kad pagrindinė painiavos priežastis – sovietmečio maisto pramonės žymėjimo praktika.
„Sovietmečiu ir dar kurį laiką po jo konservų gamintojai kilkes neretai žymėdavo kaip „šprotus“, nes šis pavadinimas rinkoje buvo geriau žinomas ir patrauklesnis“, – aiškina S.Račkauskas.
Dėl tokio marketingo sprendimo žmonių sąmonėje ilgainiui susiformavo įsitikinimas, kad šios žuvys sinonimiškos. Tai išliko iki šių dienų, nors biologai sako priešingai.
Nors maisto gaminime abi žuvys gali būti naudojamos panašiai, ekspertai pabrėžia, kad vartotojams svarbu suprasti, ką jie renkasi ir valgo.
„Nors žuvys išvaizda panašios – abi nedidelės, sidabriškos – jos biologiniu požiūriu skirtingos“, – apibendrina žuvininkystės konsultantas.
