Valgio trukmė dažnai priklauso nuo individualių įpročių ir aplinkybių. Mitybos specialistų nuomonė skiriasi, visgi, dėl vieno visi sutaria: valgant per greitai, paprastai nepakankamai kramtoma, o tai gali apkrauti skrandį, sukelti pilvo pūtimą, pilvo skausmus, virškinimo sutrikimus. Jei maistą „suryjate“ nuolat, ilgainiui gali grėsti ir rimtesnės virškinimo problemos.
Be to, greitas valgymas gali sutrukdyti smegenims laiku atpažinti skrandžio siunčiamus sotumo signalus, todėl galite persivalgyti. Tai gali pagreitinti kalorijų suvartojimą, dėl to gali padidėti svoris ir atsirasti anstvoris ir nutukimas.
Tyrimai rodo, kad greitas valgymas yra susijęs su metaboliniu sindromu, kuriam būdingas aukštas kraujospūdis, padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, nenormalus cholesterolio kiekis ir perteklinis pilvo riebalų kiekis. Tokie įpročiai taip pat gali turėti įtakos širdies ritmui ir kraujospūdžiui, todėl padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Be to, greitai valgydami galite nekreipti dėmesio į maisto kąsnių dydį, todėl padidėja tikimybė užspringti. Toks tempas taip pat gali sumažinti valgymo malonumą ir skonį.
Kuo naudingas lėtas valgymas ir kiek laiko valgyti?
Kuo gi naudingas lėtas valgymas? Tyrimai rodo, kad šis įprotis taip pat turi minusų. Pvz., lėtai valgant gali sumažėti valgymo malonumas, nes maistas gali atvėsti arba pakeisti tekstūrą.
Visgi, dauguma dietologų pabrėžia, jog verčiau valgyti lėčiau, nei greit.
Patariama pusryčiams, pietums ir vakarienei skirti bent 20-30 minučių, užtikrinant, kad kiekvienas kąsnis būtų kruopščiai sukramtomas, geriausia – po 20-30 kartų.
Jei iki šiol maistą „surydavote“, verta po kiekvieno kąsnio padėti valgymo įrankius, kad primintumėte, jog reikia sulėtinti tempą.
„Sutelkus dėmesį į valgį ir vengiant išsiblaškymo, pavyzdžiui, televizoriaus ar išmaniojo telefono, tikrai galima pagerinti virškinimą, pagerinti sveikatą ir kontroliuoti svorį“, – sako dr. Nguyen Thi Lam, JAV Nacionalinio mitybos instituto direktoriaus pavaduotoja.
