Kas tiksliai yra medus ir kuo jis skiriasi nuo cukraus?
Medus – tai natūrali medžiaga, kurią bitės gamina iš žiedų nektaro. Jame taip pat yra nedideli kiekiai vandens, mineralų, rūgščių, fermentų ir augalinių junginių.
Medaus skonis ir spalva priklauso nuo to, kokius žiedus lankė bitės. Populiariausios rūšys – dobilų, viržių, pienių, liepų, manukos ir laukinių gėlių medus.
Tuo tarpu baltasis granuliuotas cukrus, kasdien maišomas į milijonus puodelių arbatos ir kavos, yra stipriai apdorotas produktas, gaminamas iš cukranendrių arba cukrinių runkelių.
Nepaisant labai skirtingos kilmės, kalorijų ir angliavandenių požiūriu medus ir cukrus nėra labai skirtingi.
Viename arbatiniame šaukštelyje medaus yra 21 kalorija ir 6 g angliavandenių – šiek tiek daugiau nei baltajame cukruje, kuriame yra 16 kalorijų ir 4 g angliavandenių.
Abu gali būti vartojami kaip subalansuotos ir sveikos mitybos dalis bei įskaičiuojami į rekomenduojamą dienos kalorijų normą – 2000 kalorijų moterims ir 2500 vyrams.
Tačiau baltasis cukrus laikomas „tuščiomis kalorijomis“, nes, skirtingai nei medus, neturi papildomų maistinių medžiagų ar mineralų.
Taigi, ką geriau dėti į arbatą?
„Tikriausiai geriausia būtų apskritai atsisakyti cukraus. Tačiau, jei vis tiek norite saldinti, medus būtų geresnė alternatyva“, – sako J.Hope.
Dar vienas medaus privalumas – jo paprastai reikia mažiau, nes jis saldesnis už cukrų.
Kodėl medus laikomas sveikesniu už cukrų? Gryniausioje formoje meduje yra nedideli kiekiai vitamino C ir įvairių B grupės vitaminų, įskaitant niaciną, riboflaviną, pantoteno rūgštį, folatus ir piridoksiną.
Vitaminai C ir B yra tirpūs vandenyje, todėl organizmas jų nekaupia ir juos reikia gauti kasdien su maistu.
Vitaminas C (askorbo rūgštis) būtinas geležies įsisavinimui, kolageno gamybai ir veikia kaip stiprus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų ir uždegimų, susijusių su daugeliu ligų, įskaitant vėžį ir demenciją.
B grupės vitaminai reikalingi kraujo gamybai, nervų sistemos veiklai ir virškinimui.
Meduje taip pat yra svarbių mineralų – kalcio, geležies, vario ir cinko, kurie būtini deguonies pernešimui kraujyje, kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Neretai galima rasti medaus, papildyto vitaminais ar mineralais gamybos metu, tačiau dietologai ir dietistai pataria tokių vengti ir verčiau rinktis paprastą, vietinį ir neapdorotą medų.
Produktai su papildomais mikroelementais ar ingredientais, tokiais kaip ciberžolė ir imbieras, dažniausiai būna daug labiau apdoroti.
Koks geriausias būdas valgyti medų?
Kadangi medus yra gryno cukraus šaltinis, geriausia jį vartoti kartu su kitais produktais, kurie sulėtina virškinimą. Tai padeda išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių ir ilgiau suteikia sotumo jausmą.
„Jį reikėtų vartoti saikingai ir geriausia derinti su baltymų arba riebalų šaltiniu, kad cukrus į kraują patektų lėčiau“, – sako J.Hope.
Jei daug sportuojate, medus ant skrebučio gali būti gera uogienės alternatyva, nes jame yra daugiau mikroelementų ir jis suteikia greitos energijos.
Tačiau vidutiniam žmogui geriausia jį maišyti, pavyzdžiui, į graikišką jogurtą arba valgyti su žemės riešutų sviestu, nes tai sulėtins cukraus pasisavinimą.
Ar medus tikrai gali padėti nuo gerklės skausmo?
Medus nuo seno žinomas kaip „patikimas“ vaistas, gydant skaudančią gerklę. 2020 m. Oksfordo universiteto ekspertai pareiškė, kad gydytojai pacientams turėtų rekomenduoti šaukštą medaus, užuot iš karto siūlę vaistus ar antibiotikus.
Jie peržiūrėjo tyrimus, lyginusius medaus veiksmingumą su vaistais nuo kosulio, antihistamininiais vaistais ir nuskausminamaisiais.
Buvo nustatyta, kad medus veiksmingiau mažino kosulį, gerklės skausmą ir nosies užgulimą – be to, neturėjo žalingų šalutinių poveikių.
Vidutiniškai medus 36 proc. veiksmingiau sumažino kosulio dažnį ir 44 proc. sumažino kosulio stiprumą.
Medikai taip pat rekomenduoja gerti karšto vandens, citrinos ir medaus mišinį gerklės skausmui malšinti.
Koks medus laikomas sveikiausiu?
Pastaruoju metu socialiniai tinklai mirga nuo naujuoju supermaistu vadinamo Manukos medaus. Jis dažnai laikomas sveikiausiu, nes jame natūraliai gausu antibakterinių junginių.
Tyrimai rodo, kad neapdorotame meduje yra cheminės medžiagos gliukozės oksidazės, kuri padeda gamintis vandenilio peroksidui, galinčiam naikinti bakterijas.
Tačiau dar devintajame dešimtmetyje tyrėjai nustatė, kad manukos medus, šimtmečius naudotas tradicinėje medicinoje, pasižymi ypač stipriomis antibakterinėmis savybėmis.
1991 m. atliktame tyrime mokslininkai pašalino vandenilio peroksidą iš įvairių medaus rūšių, įskaitant manukos medų, ir stebėjo jų poveikį laboratoriniuose eksperimentuose.
Tyrėjai pastebėjo, kad manukos medus vis tiek išlaikė gebėjimą naikinti bakterijas, todėl buvo atrastas papildomas antibakterinis komponentas.
Paaiškėjo, kad manukos meduje taip pat yra metilglioksalio (MGO) – natūralios cheminės medžiagos, galinčios pažeisti bakterijas arba sulėtinti jų dauginimąsi.
Dėl savo reputacijos kaip sveikatingumo produkto jo stiklainis gali kainuoti nuo 10 iki daugiau nei 1000 svarų sterlingų (1 svaras = maždaug 1,15 eurų), priklausomai nuo prekės ženklo ir vadinamojo Unique Manuka Factor (UMF) rodiklio.
Kuo UMF didesnis, tuo medus laikomas stipresniu ir už jį prašoma didesnės sumos. Paprastai UMF 5–9 laikomas tinkamu bendrai savijautai, o UMF 10–15 jau turi minimalų aktyvių gydomųjų savybių kiekį.
Didžiausią antibakterinį poveikį turi UMF 16+ medus. Kai kurie stiklainiai netgi žymi UMF 70 ar 250.
UMF rodiklis taip pat padeda vartotojams išvengti padirbto manukos medaus ar mišinių su prastesniais produktais.
„Deja, rinkoje yra daug stipriai apdoroto, masinės gamybos manukos medaus, kuris neturi tiek naudingų savybių“, – sako J.Hope.
Ar medus gali išgydyti alerginę slogą (šienligę)?
Dažnai kartojama, kad kasdienis šaukštelis vietinio medaus gali apsaugoti nuo šienligės simptomų. Tačiau ekspertai teigia, kad tai neįrodyta.
Natūralios sveikatos šalininkai mano, kad valgydami vietinį medų, pagamintą iš vietinių žiedadulkių, sukeliančių alergiją, žmonės gali palaipsniui ugdyti imunitetą.
Panašiai kalbama ir apie bičių žiedadulkes – traškų medaus gamybos šalutinį produktą.
Deja, nors yra daug asmeninių pasakojimų apie šių „natūralių gydymo priemonių“ naudą, mokslinių įrodymų, kad vietinis neapdorotas medus apsaugo nuo sezoninių alergijų, nėra.
Tas pats galioja ir bičių žiedadulkėms, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikėtų vartoti.
2023 m. University Sidi Mohamed Ben Abdellah tyrimas parodė, kad bičių žiedadulkėse gausu polifenolių – stiprių antioksidantų, natūraliai randamų augaluose, įskaitant flavonoidus, karotenoidus bei vitaminus A, C ir E.
„Bičių žiedadulkės yra labai geras vitamino B12 šaltinis ir turi 27 mineralus, įskaitant varį, geležį, cinką ir magnį“, – sako J.Hope.
Anot jos, jei norite gauti medaus naudą, bet sumažinti cukraus kiekį maiste, bičių žiedadulkės yra puikus priedas prie jogurto ar rytinės košės.
Parengta pagal „Daily Mail“ ir „Medical News Today“
