Naujas tyrimas nustatė, kad šis rytinis gėrimas gali beveik iš karto pagerinti jūsų žarnyno sveikatą

„Tikėtina, kad tai skatina trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamybą, kurios laikomos teigiamai veikiančiomis imunitetą“, – priduria Segata. Vis dėlto jis pabrėžia, kad reikia „tvirtų duomenų“, norint geriau suprasti, kaip tai iš tiesų veikia žarnyno sveikatą, rašo „Womens health“.

Tai, ką mokslininkai jau žino – tarp kavos vartojimo ir bakterijos L. asaccharolyticus egzistuoja aiškus ryšys. Segata ir jo kolegos netgi maitino šią bakteriją kava laboratorinėse Petri lėkštelėse ir pastebėjo, kad ji ėmė daugintis greičiau. „Akivaizdu, kad kava ją stimuliavo“, – sako jis.

Manoma, kad šį poveikį gali lemti kavos metabolitai. Įdomu tai, kad tai greičiausiai nėra vien kofeinas, nes panašų poveikį turėjo ir kava be kofeino.

Ar galima šios bakterijos gauti iš kitų maisto produktų?

Šiuo metu ši bakterija siejama būtent su kava.

Vis dėlto aronijų uogose yra chlorogeno rūgšties ir polifenolių, panašių į esančius kavoje, todėl jos gali turėti panašų poveikį, teigia gydytoja ir mitybos specialistė Danbee Kim. „Kiti maisto produktai, kuriuose gausu chlorogeno rūgšties – pavyzdžiui, mėlynės, obuoliai ir kriaušės – taip pat galėtų skatinti šios žarnyno bakterijos augimą, tačiau reikia daugiau tyrimų“, – sako ji.

Kiek kavos reikia gerti, kad būtų juntama nauda žarnynui?

Vienas ar du kavos puodeliai per dieną gali skatinti L. asaccharolyticus augimą, teigia Segata. Tačiau jis pažymi, kad „dideliais“ kavos vartotojais laikomi žmonės, išgeriantys tris ar daugiau puodelių per dieną – jų žarnyne šios bakterijos gali būti net iki 10 kartų daugiau nei tų, kurie kavos nevartoja.

Ar kava gali turėti neigiamą poveikį žarnynui?

Kai kurie aspektai vis dėlto verti dėmesio. Didžiausias galimas trūkumas – padidėjusi rūgšties refliukso rizika, sako gastroenterologas Rudolph Bedford.

„Kava taip pat didina virškinimo sistemos judrumą ir kai kuriems žmonėms gali sukelti viduriavimą“, – priduria jis. Vis dėlto, bendrai vertinant, kava laikoma gana saugiu gėrimu, jei nėra viršijamas kofeino kiekis.

Svarbus antibakterinis poveikis

„Vis daugiau įrodymų rodo, kad kavos vartojimas keičia žarnyno mikrobiotos sudėtį ir jos augimą. Saikingas kavos vartojimas (<4 puodeliai per dieną) siejamas su didesne mikrobiotos įvairove, padidėjusiu naudingų bakterijų tipų, tokių kaip Firmicutes ir Actinobacteria, santykiniu gausumu bei sumažėjusiu Bacteroidetes kiekiu. Kava taip pat gali turėti antibakterinį poveikį žarnyne, o fenolinės rūgštys ir chlorogeno rūgštis galimai iš dalies lemia šį efektą. Kofeinas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, o kai kurie kiti kavos komponentai, pavyzdžiui, fenolinės rūgštys, gali veikti imuninį atsaką“, – rašo „National library of medicine“.

Tiek kava, tiek kava be kofeino skatina gastrino išsiskyrimą bei skrandžio ir kasos sekreciją. Taip pat nustatyta, kad jos mažina apatinio stemplės rauko spaudimą. Didelis kavos vartojimas (>5 puodeliai per dieną) gali padidinti gastroezofaginio refliukso ligos riziką. Kava didina plonosios ir storosios žarnos motoriką, nepriklausomai nuo kofeino. Š

is stimuliuojantis poveikis iš dalies siejamas su kavos veikimu į muskarininius receptorius žarnyno lygiuosiuose raumenyse. Kava taip pat gali veikti žarnyno–smegenų ašį, paveikdama visceralinio skausmo pojūtį ir net centrinės nervų sistemos funkcijas. Yra duomenų, kad šie poveikiai gali būti susiję su pakitusia žarnyno mikrobiota.

Nustatyta, kad kavos vartojimas keičia lipidų absorbciją, galimai per žarnyno mikrobiotos pokyčius. Taip pat jis gali didinti DTL („gerojo“) cholesterolio ir vitamino D lygius, tačiau mažinti cinko, kalcio ir B grupės vitaminų kiekį. Kava gali turėti įtakos vaistų sąveikai ir metabolizmui. Pavyzdžiui, nustatyta, kad kava padidina aspirino įsisavinimą, keisdama žarnyno mikrobiomo α ir β įvairovę.

Tyrimai taip pat rodo, kad kava reikšmingai veikia burnos mikrobiomo sudėtį ir įvairovę. Saikingas kavos vartojimas siejamas su didesne burnos mikrobiotos įvairove. Tačiau didelis kavos kiekis gali būti susijęs su periodonto ligų progresavimu.

Apibendrinant, dabartiniai tyrimai pateikia nevienareikšmių rezultatų apie kavos poveikį virškinimo traktui. Reikia tolesnių tyrimų, siekiant geriau suprasti kavos įtaką žarnyno mikrobiotai ir žarnyno funkcijoms.