Didžiausia valymo klaida, kurią namuose daro daugelis

Pjaustote žalią vištieną, jos sultys pasklinda po lentelę, tad griebiate dezinfekantą, greitai apipurškiate paviršių, nuvalote ir tęsiate darbus. Atrodytų, viskas švaru. Tačiau ar mikrobai tikrai žuvo?

Ekspertai sako – nebūtinai. Jei paviršius padengtas riebalais, maisto likučiais ar kitais nešvarumais, dezinfekantas gali nepasiekti po jais esančių bakterijų. Todėl pirmas žingsnis visada turėtų būti paprastas valymas.

„Dezinfekantas turi tiesiogiai liestis su mikroorganizmu, kad jį sunaikintų. Dezinfekuoti prieš valant – tas pats, kas plauti trupiniais nuklotas grindis prieš tai jų neiššlavus“, – aiškino Masačusetso universiteto Lowell Toksinių medžiagų naudojimo mažinimo instituto specialistė Alicia McCarthy.

Dar viena dažna klaida – užpurkšti dezinfekanto ir iškart jį nuvalyti. Kad priemonė veiktų, paviršius turi likti šlapias tiek laiko, kiek nurodyta etiketėje – dažniausiai nuo vienos iki dešimties minučių.

Dažniausiai užtenka muilo ir vandens

Pandemijos metu dezinfekantai tapo kone švaros ir saugumo sinonimu, tačiau specialistai pabrėžia: daugeliu kasdienių atvejų jų apskritai nereikia.

Kruopštus valymas muilu ir vandeniu nuo paviršiaus pašalina didžiąją dalį bakterijų ir virusų. Muilas padeda atskirti mikroorganizmus nuo paviršiaus, o vanduo juos nuplauna.

„Daugelis žmonių nesupranta skirtumo tarp valymo ir dezinfekavimo ir nežino, kada vien valymo visiškai pakanka“, – sakė Šiaurės Vakarų universiteto mikrobiologė Erica Hartmann.

Pasak jos, dezinfekavimas gali būti reikalingas po žalios vištienos ar mėsos ruošimo, taip pat kai namuose kas nors serga užkrečiama liga. Tačiau įprastai kasdien valant stalus, grindis ar kitus paviršius dažniausiai pakanka muilo ir vandens.

„Žmonėms atrodo, kad mikrobus būtina nužudyti. Tačiau dažniausiai pakanka juos pašalinti“, – sakė „Green Science Policy Institute“ mokslo komunikacijos direktorė Rebecca Fuoco.

Kodėl dezinfekantais nereikėtų piktnaudžiauti?

Vieni dažniausių dezinfekantuose naudojamų junginių yra ketvirtiniai amonio junginiai, arba QAC. Jų galima rasti priemonėse, naudojamose namuose, mokyklose, darželiuose, biuruose, slaugos ir gydymo įstaigose.

Bandomuosiuose tyrimuose QAC aptikta žmonių kraujyje, motinos piene, šlapime ir išmatose. Laboratoriniai bei tyrimai su gyvūnais kelia klausimų dėl galimo šių junginių poveikio kvėpavimo ir imuninei sistemoms, smegenų vystymuisi, reprodukciniams hormonams bei vaisingumui.

Tyrimuose su pelėmis QAC poveikis buvo siejamas su vaisiaus apsigimimais, sumažėjusiu patelių vaisingumu, mažesniu patinų spermatozoidų kiekiu ir prastesniu jų judrumu.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tyrimų su gyvūnais rezultatai savaime neįrodo tokio pat poveikio žmonėms.

Pramonės atstovai taip pat pabrėžia, kad dezinfekavimo priemonės JAV yra vertinamos dėl saugumo ir veiksmingumo, o rizika ypač padidėja tuomet, kai produktai naudojami netinkamai, per dažnai ar nesilaikant etiketėje pateiktų nurodymų.

Perteklinis dezinfekantų naudojimas gali turėti įtakos ir aplinkai bei prisidėti prie antimikrobinio atsparumo problemos.

Kada dezinfekuoti iš tikrųjų verta?

Ekspertai siūlo laikytis paprastos sekos.

Pirmiausia paviršių reikia nuvalyti. Jei tai trupiniai ar nedidelis išsiliejimas, gali užtekti vandens. Jei paviršius riebaluotas ar lipnus – naudokite muilą arba įprastą valymo priemonę ir vandenį.

Dezinfekavimo dažniausiai prireikia dviem atvejais: po žalios mėsos ar vištienos ruošimo ir tuomet, kai namuose kas nors serga užkrečiama liga.

Tačiau ir tuomet nebūtina rinktis agresyviausių priemonių. Ekspertai kaip alternatyvas QAC turintiems dezinfekantams mini citrinų ar pieno rūgštį, vandenilio peroksidą ir alkoholį.

Pavyzdžiui, 70 proc. koncentracijos alkoholis gali veiksmingai naikinti daugelį bakterijų ir virusų, tačiau jį ant paviršiaus reikėtų palikti bent minutę. Didesnė, 99 proc., koncentracija nebūtinai geresnė – toks alkoholis išgaruoja pernelyg greitai.

Vandenilio peroksido pagrindu pagamintos priemonės taip pat gali veikti prieš įvairias bakterijas ir virusus. Naudojant įprastą 3 proc. vandenilio peroksidą, paviršius turėtų išlikti šlapias maždaug penkias minutes.

Specialistai perspėja būti ypač atsargiems su chloro balikliu. Jo negalima maišyti su actu, amoniaku, alkoholiu ar kitomis valymo priemonėmis, nes gali susidaryti nuodingų garų.

Dar viena alternatyva – karšti sausi garai, kurie gali sunaikinti mikrobus, dulkių erkutes ir pelėsį be chemikalų. Tačiau aukšta temperatūra gali pažeisti kai kuriuos paviršius ir nudeginti odą.

Svarbiausia taisyklė – ne daugiau chemijos, o tinkamas jos naudojimas

Ekspertai ragina nepainioti švaros su nuolatine dezinfekcija. Daugeliu atvejų kruopštus valymas muilu ir vandeniu padaro viską, ko reikia.

O jei dezinfekanto iš tiesų prireikia, svarbiausia pirmiausia paviršių nuvalyti, perskaityti produkto instrukciją ir palikti priemonę veikti tiek laiko, kiek nurodo gamintojas.

Trumpai tariant: ne kiekvieną mikrobą namuose būtina sunaikinti cheminėmis priemonėmis – labai dažnai pakanka jį tiesiog nuplauti.

Parengta pagal CNN.