Sekite 15min Google
„Džiovinimas iš esmės leidžia labai paprastai prailginti produktų galiojimą – iš jų pašalinama didžioji dalis drėgmės, todėl susidaro mažiau palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Be to, nereikia nei didelio šaldiklio, nei stiklainių, o tinkamai išdžiovintus produktus galima ilgai laikyti gana nedidelėje erdvėje“, – pranešime žiniasklaidai sako prekybos centro internete „Varle.lt“ ekspertė Ina Jarackienė.
Šaldyti, konservuoti ar džiovinti?
Visi trys būdai turi savo privalumų, tačiau skiriasi ir tuo, kiek laiko bei vietos reikalauja.
Šaldymas dažnai atrodo paprasčiausias variantas – produktus galima nuplauti, paruošti ir sudėti į šaldiklį. Tačiau didesniam derliui reikia ir pakankamai vietos. Be to, šaldytuve ar šaldiklyje nuolat naudojama elektros energija.
Konservavimas leidžia paruošti daržoves, uogas ar vaisius ilgesniam laikymui, tačiau dažnai reikia daugiau darbo: sterilizuoti indus, virti, naudoti cukrų, druską, actą ar kitus priedus.
Tuo metu džiovinimas išsiskiria tuo, kad produktui dažniausiai nereikia papildomų konservuojančių ingredientų. Išdžiovintos gėrybės užima gerokai mažiau vietos nei šviežios, todėl net nemažas derlius gali sutilpti į kelis stiklainius ar sandarius indus.
„Džiovinimo privalumas ypač išryškėja tada, kai norisi išsaugoti paties produkto skonį ir turėti universalų ingredientą žiemai. Džiovinti vaisiai gali tapti užkandžiu, juos galima dėti į košes ar kepinius, daržovės ir grybai – į sriubas, padažus, troškinius, o žolelės – tiesiai į įvairius patiekalus“, – pastebi ekspertė.
Džiovinti galima kur kas daugiau nei obuolius
Obuolių žiedai – turbūt vienas geriausiai pažįstamų džiovinimo pavyzdžių, tačiau šiuolaikinės džiovyklės leidžia eksperimentuoti gerokai plačiau.
Vaisiai. Obuoliai, kriaušės, slyvos, bananai, persikai, abrikosai ar įvairios uogos gali tapti saldžiais užkandžiais. Plonai supjaustyti vaisiai išdžiūsta greičiau, o jų nereikia papildomai saldinti. Puikus ir sveikas užkandis vaikui į mokyklą.
Daržovės. Pomidorai, paprikos, cukinijos, morkos, burokėliai ir kitos daržovės gali būti džiovinamos ir vėliau naudojamos sriuboms, troškiniams ar padažams. Džiovinti pomidorai – vienas populiariausių būdų praturtinti patiekalus ryškesniu skoniu.
Grybai. Džiovinimas ypač praverčia grybų sezono metu. Grybai tampa gerokai lengvesni ir užima mažiau vietos, o prieš naudojimą juos galima išmirkyti ir panaudoti įvairiems patiekalams.
Žolelės. Petražolės, krapai, čiobreliai, mėtos, bazilikai ir kitos žolelės gali būti džiovinamos ir naudojamos visą žiemą. Tai vienas paprasčiausių būdų neprarasti žolelių iš savo daržo derliaus.
„Svarbiausia – nebandyti visko džiovinti vienodai. Skirtingi produktai turi skirtingą drėgmės kiekį, todėl skiriasi ir jų džiovinimo laikas bei tinkama temperatūra. Gera džiovyklė leidžia šį procesą kontroliuoti kur kas tiksliau nei džiovinant natūraliai“, – sako ekspertė.
Kodėl žmonės vėl atranda džiovinimą?
Džiovinimas nėra naujas išradimas – mūsų seneliai vaisius, grybus ir žoleles džiovindavo ant krosnies, palėpėje ar kitose šiltose vietose. Tačiau šiuolaikinės džiovyklės šį procesą pavertė gerokai patogesniu.
Nebereikia laukti tinkamo oro ar ieškoti vietos, kur produktai galėtų džiūti kelias dienas. Prietaisas palaiko nustatytą temperatūrą, o keliuose aukštuose vienu metu galima džiovinti nemažą kiekį produktų.
Pasak eksperto, būtent patogumas ir galimybė panaudoti ne tik vieną sezoną, o ištisus metus yra viena priežasčių, kodėl džiovyklės vis dažniau atsiduria žmonių virtuvėse.
„Anksčiau džiovyklė dažnam atrodė kaip gana nišinis prietaisas, skirtas nebent grybams ar obuoliams. Dabar jos panaudojimo galimybės kur kas platesnės – žmonės džiovina vaisius vaikų užkandžiams, daržoves, žoleles, grybus, gamina vaisių juosteles. Todėl prietaisas tampa ne sezoniniu, o reguliariai naudojamu virtuvės įrankiu“, – teigia ekspertė Ina Jarackienė.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis džiovyklę?
Jeigu džiovyklė perkama tik kelioms partijoms obuolių per metus, nebūtina rinktis didžiausio ar galingiausio modelio. Tačiau planuojantiems džiovinti reguliariai verta įvertinti kelis parametrus.
Temperatūros reguliavimas. Tai vienas svarbiausių dalykų. Skirtingiems produktams reikia skirtingų temperatūrų, todėl naudinga rinktis modelį, kuriame ją galima reguliuoti.
Džiovinimo plotas. Kuo daugiau padėklų ir kuo didesnis jų plotas, tuo daugiau produktų vienu metu galima paruošti. Didesnė talpa ypač praverčia derliaus sezono metu.
Oro cirkuliacija. Tolygus šilto oro paskirstymas padeda produktams džiūti vienodžiau. Tai svarbu, kai vienu metu naudojami keli padėklai.
Laikmatis. Patogi funkcija tiems, kurie nenori nuolat tikrinti proceso. Nustačius laiką, prietaisas gali automatiškai išsijungti.
Triukšmo lygis. Džiovinimas gali trukti ne vieną valandą, todėl jei prietaisas stovės virtuvėje ar kitoje gyvenamoje erdvėje, verta atkreipti dėmesį ir į jo skleidžiamą garsą.
Džiovinimas šiandien vis dažniau vertinamas ne kaip vienas iš senovinių derliaus išsaugojimo būdų, o kaip patogus būdas turėti namuose daugiau pačių pasigamintų užkandžių ir ingredientų visus metus.
O svarbiausia – rudens derliui nebereikia ieškoti papildomos vietos šaldiklyje ar dešimčių stiklainių lentynose. Dalis vasaros gali tiesiog persikelti į nedidelį stiklainį ir laukti žiemos.