Pomidorų apačia pajuodavo – ką daryti dabar, kad neprarastumėte likusio derliaus?

Pomidorų apačia parudavo, patamsėjo ir tapo plokščia bei odinga? Tai nebūtinai reiškia, kad derlius prarastas. Svarbu suprasti, kodėl atsiranda viršūninis puvinys, kuriuos pažeistus vaisius dar galima panaudoti, o kuriuos jau geriau pašalinti.

Pomidorų apačioje iš pradžių atsiranda rusva dėmė, vėliau ji tamsėja, įdumba ir tampa sausa, odinga. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad augalą užpuolė kokia nors užkrečiama liga. Tačiau viršūninis puvinys nėra nei grybelinė, nei bakterinė liga. Problema kyla tada, kai augalas augančiam vaisiui nesugeba tiekti pakankamai kalcio.

Tie, kurie pomidorus augina ne pirmus metus, tikriausiai jau pastebėjo, kad dažniausiai labiausiai nukenčia pirmasis derlius. Dabar svarbiausia nuspręsti, ką daryti su jau kabančiais vaisiais. Dalį jų dar verta išsaugoti, o kai kurie tik be reikalo eikvoja augalo energiją.

Kas yra viršūninis puvinys?

Viršūninis puvinys nėra liga. Iš esmės tai yra kalcio trūkumo vaisiuje problema.

Kalcis padeda formuoti ir išlaikyti tvirtas ląstelių sieneles. Jis juda viena kryptimi – iš šaknų aukštyn kartu su vandeniu. Jei dirvos drėgmė labai svyruoja – vienu metu ji permirkusi, kitu visiškai išdžiūvusi – kalcio tiekimas vaisiui sutrinka.

Kadangi vaisiaus apačia yra toliausiai nuo stiebo, būtent ten kalcio pirmiausia ima trūkti. Ląstelės žūsta, audinys išdžiūsta ir susidaro tamsi, odinga dėmė, kuri lieka visą pomidoro augimo laiką.

Tas pats reiškinys gali pasireikšti ir paprikoms bei moliūgams, o tai dar kartą rodo, kad čia nėra kaltas infekcijos sukėlėjas.

Daugumoje sodo dirvų kalcio yra pakankamai. Todėl kai kurie populiarūs „gydymo“ būdai nepadeda. Purškimas kalciu ant lapų problemos neišsprendžia, nes iš lapo kalcis į vaisių nepatenka. O Epsomo druska apskritai sudaryta iš magnio sulfato ir kalcio neturi. Be to, per didelis magnio kiekis gali konkuruoti su kitomis medžiagomis dėl pasisavinimo per šaknis.

Straipsnio autorius kaip vieną iš galimų priemonių būsimų vaisių apsaugai mini kalcio nitratą, beriamą šaknų zonoje.

Kuriuos vaisius išmesti?

Kai kurių pomidorų su viršūniniu puviniu išgelbėti jau nebepavyks.

Jeigu žalias pomidoras turi didelę, įdubusią juodą dėmę, apimančią maždaug trečdalį vaisiaus apačios, pažeistas audinys jau neatsistatys. Toks pomidoras greičiausiai nebeužaugs normaliai ir noks netolygiai.

Tuo metu augalas vis tiek skiria jam vandenį ir maisto medžiagas, todėl tokius vaisius verta pašalinti – taip daugiau energijos liks sveikiems pomidorams.

Nuskintus pažeistus vaisius galima mesti į kompostą, nes viršūninis puvinys nėra užkrečiamas. Tačiau jei pomidoras jau suminkštėjęs ir pradėjęs pelyti, jį geriau išmesti. Pelėsis čia yra antrinė problema, atsiradusi pažeistame audinyje, o ne pirminė puvinio priežastis.

Kuriuos pomidorus dar galima nuskinti ir suvalgyti?

Visai kita situacija, jei pomidoras jau pradėjo nokti ir apačioje turi tik nedidelę sausą dėmę.

Pažeidimas paprastai lieka toje vietoje ir neplinta per visą vaisių. Virš pažeistos vietos esanti pomidoro dalis dažniausiai būna normali ir tinkama naudoti.

Tokį pomidorą verta nuskinti keliomis dienomis anksčiau ir palikti nokti kambaryje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose. Jei vaisius liks ant augalo, pažeista vieta gali toliau minkštėti.

Naudojant tokį pomidorą rekomenduojama pažeistą dalį išpjauti dosniau – maždaug 2,5 cm už patamsėjusios vietos ribos. Likusią dalį galima pjaustyti, gaminti ar šaldyti kaip įprastą pomidorą.

Straipsnyje pabrėžiama, kad toks pomidoras nėra nuodingas ir viršūninis puvinys nėra užkrečiamas.

Tačiau konservavimui tokių vaisių naudoti nerekomenduojama. Pažeidimas gali pakeisti pomidoro rūgštingumą, todėl konservuojant gali kilti maisto saugos rizika. Šviežiam vartojimui ar šaldymui tokia problema netaikoma.

Kuriuos palikti ant augalo?

Visiškai nepažeistus vaisius geriausia palikti nokti ant augalo.

Svarbiausia dabar ne ieškoti stebuklingos priemonės buteliuke, o sureguliuoti laistymą. Pomidorus reikėtų laistyti gausiai ir tolygiai, sudrėkinant visą šaknų zoną, o ne tai visiškai išdžiovinti, tai permirkyti.

Daugeliui lysvėje auginamų pomidorų gali pakakti apie 2,5 cm vandens per savaitę, tačiau karštu laikotarpiu jo gali reikėti daugiau. Vazonuose augančius pomidorus reikia tikrinti dažniau, nes jų žemė išdžiūsta greičiau.

Labai padeda ir mulčias. Maždaug 5–8 cm mulčio sluoksnis virš šaknų zonos lėtina drėgmės garavimą ir padeda išlaikyti stabilesnę dirvos drėgmę tarp laistymų.

Taip pat nereikėtų giliai purenti žemės arti augalo, nes pažeistos šaknys prasčiau pasisavina vandenį. Kol augalas atsigauna, verta vengti ir daug azoto turinčių trąšų.

Gera žinia ta, kad jau gerokai paaugę, sveiki vaisiai dažniausiai viršūninio puvinio nebeįgauna. O jei augalui pavyksta užtikrinti tolygią drėgmę, naujai besiformuojantys pomidorai dažniausiai auga sveiki.

Esmė paprasta – svarbu gydyti ne dėmę ant vaisiaus, o pašalinti tikrąją priežastį: netolygų vandens tiekimą augalui.

Parengta pagal „Gardening know how“.