Sekite 15min Google
Kartais gražiai atrodantis baldas ar originali interjero detalė namuose pasirodo visai nepraktiški, netinka erdvei arba pareikalauja gerokai daugiau pastangų, nei buvo tikėtasi.
Ashley Chalmers, britė keliautoja ir tinklaraščio „The Lazy Travelers“ autorė, dalinasi savo patirtimi ir pamokomis, kurios išmokė, kaip sendaikčių prekybos vietose rinktis daiktus.
„Prieš kelerius metus su vyru įsigijome XVII amžiaus kotedžą Anglijos kaime. Jei atvirai, tai nebuvo lengva – per renovaciją netrūko netikėtų iššūkių, streso ir akimirkų, kai atrodė, kad darbai niekada nesibaigs. Tačiau dabar pagaliau artėjame prie finišo ir pradedame įrenginėti namus.
Kadangi namas yra istorinis ir stovi viename gražiausių Anglijos regionų – Kotsvolduose, nuo pat pradžių žinojau, kad baldų ir dekoro ieškosime sendaikčių turguose bei antikvariatuose. Norėjosi, kad interjeras derėtų prie namo istorijos.
Vis dėlto netrukus supratau, kad sendaikčių medžioklė nėra tokia paprasta, ypač jei apie senovinius baldus ir interjero detales žinai labai nedaug. Nors radome daugybę puikių pirkinių, yra trys daiktai, kuriuos šiandien pirkčiau visai kitaip“, - pasakoja tinklaraštininkė ir pasakoja apie pirkinius, kurie nebuvo tai, ko tikėtasi.
1. Baldo niekada nebepirkčiau spontaniškai
Maždaug prieš metus netoli mūsų namų vyko didžiulis sendaikčių turgus, įrengtas senoje bažnyčioje. Nors tuo metu dar nebuvome pasirengę pirkti baldų naujiesiems namams, atrodė, kad tas etapas jau visai arti, todėl į mugę vykome kupini entuziazmo.
Vaikščiodami tarp prekystalių su dviem vaikais matėme tik galimybes – atrodė, kad beveik kiekvienas baldas puikiai tiktų mūsų namams. Tiesa, nuolat primindavome vienas kitam, jog kotedžas labai nedidelis – vos apie 100 kvadratinių metrų, todėl kiekvienas baldas turi būti kruopščiai apgalvotas.
Tačiau visas atsargumas išgaravo vos pamačius gražią ir nebrangią komodą. Buvau įsitikinusi, kad ji idealiai tiks vaikų kambaryje. Turėjome tik apytikslius išmatavimus, bet nusprendėme rizikuoti.
Kai komoda pagaliau atsidūrė namuose, supratau padariusi klaidą. Stalčiai sunkiai darinėjasi, jų dydis nėra patogus, o pats baldas pasirodė kiek aukštesnis, nei buvau įsivaizdavusi..
Kol kas net nežinau, kur jį statysime, tačiau viena pamoka išliks ilgam: niekada daugiau spontaniškai nepirksiu baldų, ypač jei jų negalima grąžinti.
2. Nepirkite sienos dekoracijos, jei dar nežinote, kur ji kabės
Toje pačioje mugėje ieškojau paveikslų. Svajojau apie senovinę tapybą ir radau nuostabų XIX amžiaus prancūzišką natiurmortą su virtuvės stalo kompozicija.
Tada padariau dar vieną klaidą – leidau vaikams išsirinkti dekoraciją savo kambariui, su sąlyga, kad abu sutars dėl vieno daikto.
Kažkodėl vienintelis dalykas, dėl kurio jie sutarė, buvo išgaubtas veidrodis blizgančiu auksiniu rėmu, primenantis laivo interjerą. Mūsų namai net nėra prie jūros, todėl jau tada abejojau, ar jis tiks. Bet pažadas yra pažadas, o veidrodis kainavo visai nedaug.
Tik parsivežusi jį supratau tikrąją problemą – namuose paprasčiausiai nėra vietos, kur toks veidrodis atrodytų natūraliai. Be to, jis optiškai iškreipia veidą taip, kad galva tampa panaši į tinklinio kamuolį, o sienų mūsų mažame name ir taip nėra daug.
Kol kas šį pirkinį padėjau į šalį. Tikiuosi, kad baigus visus įrengimo darbus arba vaikai pakeitus skonį jam atsiras tinkamesnė vieta.
3. Kartais didžiausia problema – ne pats meno kūrinys, o jo rėmai
Netoli mūsų namų aptikau dar vieną, iš pirmo žvilgsnio, puikų radinį. Mūsų apylinkėse gausu laukinių fazanų, todėl svečių tualeto sieną planavome dekoruoti tapetais su fazanų motyvais.
Todėl pamačiusi nedidelį paveikslą, kuriame fazanas buvo sukurtas iš tikrų plunksnų, tiesiog negalėjau atsispirti.
Vienintelis dalykas, kuris man nepatiko, buvo juodas rėmas su aukso detalėmis. Pagalvojau, kad jį nesunkiai pakeisiu šiltesnio atspalvio rėmu.
Deja, realybė pasirodė visai kitokia. Paaiškėjo, kad pats paveikslas yra labai trapus. Net nesu tikra, ar jis saugiai laikosi dabartiniame rėme, todėl išimant jį galima lengvai sugadinti.
Kol kas šis pirkinys vis dar laukia savo eilės. Galbūt kada nors jis atsidurs ant sienos, o gal ir ne. Tačiau ši istorija priminė dar vieną svarbią taisyklę – prieš perkant verta pagalvoti ne tik apie patį daiktą, bet ir apie tai, kiek pastangų pareikalaus jo pritaikymas namuose.
Parengta pagal „The Spruce“
