Kas yra kukutis?
Kukutis – tai paukštis, priklausantis kukučių (lot. Upupidae) šeimai. Nors yra ne viena jų rūšis, Lietuvoje dažniausiai sutinkamas paprastasis kukutis (lot. Upupa epops).
Kukutis yra vienas ryškiausių ir išvaizda unikalių paukščių, kurie lankosi Lietuvoje vasaros metu.
Sakoma, kad pamačius kukutį neatpažinti arba palaikyti jį kitu paukščiu beveik neįmanoma – šio paukščio išvaizda tikrai išskirtinė. Kūnas dažniausiai rusvai gelsvas, o galvoje ryškus plunksnų kuodelis, kurį kukutis gali pakelti ir nuleisti. Sparnai juodai balti, t.y. dryžuoti, kontrastingi. Išskirtinis ir snapas – ilgas, lenktas žemyn.
Paprastasis kukutis dažniausiai yra 25-29 cm dydžio, o sparnų plotis siekia antra tiek.
Įdomu tai, kad kukučio pavadinimas siejamas su jo skleidžiamu garsu, kuris skamba maždaug taip: „upu-upu-upu“.
Išvysti kukutį galima ne tik Lietuvoje, jis paplitęs visoje Europoje, Azijoje ir net Afrikoje, kur skrenda žiemoti. Lietuvoje jis retas, bet reguliariai perintis paukštis.
Pasak ornitologų, didžiausia tikimybė išvysti ar išgirsti kukutį yra pietinėje arba pietvakarinėje Lietuvos dalyje laukuose, pievose, viensodžiuose (atokesnėse sodybose).
Nors išvaizda išskirtinė, kukučio valgiaraštis įprastas daugeliui paukščių: minta vabzdžiais, lervomis, kirminais, vikšrais. Tiesa, jis ypač mėgsta tuos, kurių kiti sparnuotieji privengia, pvz., minta ir dvokiančiais vabzdžiais ar tais, kurie turi „spygliukus“ ir dėl to yra „neskanūs“, nuodingi.
Kur gyvena?
Kukučiai Lietuvoje nežiemoja – rudenį (rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje) išskrenda žiemoti į Afriką (Sacharą), o į Lietuvą jie sugrįžta pavasarį, paprastai balandžio–gegužės mėnesiais, kai orai jau pakankamai šilti ir atsiranda vabzdžių, kuriuos jie minta.
Kukutis lizdus suka drevėse, inkiluose. Patelė deda 5-9 kiaušinius ir juos peri 15-18 dienų. Išperėjus jauniklius, jie dar kelias savaites būna lizde ir yra maitinami tėvų, kol tampa savarankiški.
Kol jaunikliai lizde, jie ir patelė, iškilus pavojui, gali panaudoti turimą gynybos mechanizmą – išskirti dvokiančias išskyras, kurios atbaido plėšrūnus. Šis kvapas primena supuvusią mėsą. Įdomu tai, kad tokį bjaurų kvapą skleidžia ir lizdas, kuriame yra jaunikliai ir patelė.
Įdomūs faktai apie kukutį
Kukutis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir yra saugoma paukščių rūšis. Pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos (IUCN) klasifikaciją jis priskirtas NT (angl. Near Threatened) kategorijai – tai reiškia, kad rūšis yra arti išnykimo grėsmės, tačiau šiuo metu nėra laikoma nykstančia, rašoma Raudonojiknyga.lt
Apie kukutį sukurta nemažai dainų, eilėraščių. Kai kurios netiesiogiai susijusios su paukščiu. Pvz., „Kukučio baladės“ – poeto Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) garsiausias ir reikšmingiausias kūrybinis ciklas – pasakoja apie Kukutį, kuris yra ne paukštis, bet keistuolis, filosofas, mąstantis ir drįstantis pasaulį matyti neįprastai.
Šios baladės tapo lietuvių literatūros klasika, o jų pagrindinis veikėjas – Kukutis – simbolinė, daugiaprasmė figūra, kuri per humorą, ironiją ir absurdo stilių komentuoja sovietinę realybę, žmogaus būtį, tiesos ir melo paradoksus.
Paukštis kukutis lietuvių mitologijoje ir tautosakoje kartais minimas kaip permainų ir mirties pranašas.
Tačiau išskirtinę simbolinę prasmę jis turi ne tik Lietuvoje – Europoje kukutis laikomas sėkmės, pavasario simboliu. Džiaugdavosi tie, kieno sodybose ar netoli jų įsikurdavo kukučių šeimyna.
Senovės Egipte kukutis laikytas šventu paukščiu, susijusiu su faraonų dvasia, o Biblijoje šis paukštis minimas kaip vienas iš „švarių“ paukščių.
Lietuvoje nacionaliniu paukščiu tapo gandras, o štai kukutis tokį pat statusą turi Izraelyje.
Kaip privilioti kukutį?
Kukutis, kaip ir daugelis laukinių paukščių, mėgsta įsikurti natūralioje gamtoje. Vis dėlto, jei gyveni kaime ar turi sodybą ir nori prisivilioti šį retą paukštį, kai ką gali išbandyti:
- turėk bent kažkokį plotą žolės, kurioje leisi žolėms užaugti – taip joje liks vietos vabzdžiams ir kitiems gyviams, kuriais minta kukučiai;
- nenaudok chemikalų;
- sode ar pamiškėje pakabink inkilą su pakreiptu stogeliu ir plačia anga – tokius mėgsta kukučiai;
- neretai kukučiai lizdams renkasi senus pastatus, mėgsta juose esančius plyšius, kartais įsikuria net kapinėse – jiems patinka gyventi netrukdomiems, kitaip tariant – be įkyrių stebėtojų.
