Kaip rašoma „Daily Mail“, mokslininkai nustatė, kad nors pirmą kartą pokyčius pradedame pastebėti maždaug nuo 30 metų, tikrasis jų pagreitėjimas prasideda tarp 45 ir 55 metų. Tyrimo autoriai teigė pastebėję staigų senėjimo proceso pagreitėjimą sulaukus 50 metų.
Anksčiau mokslininkai atrado, kad su ligomis susijusių baltymų kiekis organizme didėja senstant. Šie probleminiai baltymai buvo siejami su gyvybei pavojingomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligos, audinių fibrozė, kepenų navikai.
Naujausi duomenys rodo, kad šių baltymų kiekis stulbinamai padidėjo mirusių organų donorų amžiui augant. Antinksčiai, išskiriantys hormonus, kurie yra gyvybiškai svarbūs kūno funkcijų reguliavimui, pradeda rodyti baltymų kiekio pokyčius jau nuo 30 metų.
Tačiau senėjimas iš tiesų pradedamas jausti tik tarp 45 ir 55 metų, nes būtent šiuo laikotarpiu baltymų kiekis greitai padidėja keliuose organų sistemose.
Didžiausią smūgį patyrė aorta – didžiausia širdies arterija, atsakinga už deguonies prisotinto kraujo pumpavimą po visą kūną.
Jie nustatė, kad kraujagyslės yra ypač pažeidžiamos ankstyvųjų senėjimo požymių. Jie mano, kad taip yra dėl to, kad organuose padidėja baltymo, vadinamo GAS6, atsakingo už ląstelių augimą, išgyvenimą ir migraciją, kiekis.
Tyrėjai mano, kad šio baltymo buvimas gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį sukeliant senėjimą mūsų organizme. Tačiau jie taip pat teigė, kad jų išvados galėtų padėti pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.
„Šios įžvalgos gali palengvinti tikslinių intervencijų, skirtų senėjimui ir su amžiumi susijusioms ligoms, kūrimą, atveriant kelią vyresnio amžiaus žmonių sveikatos gerinimui“, – teigė tyrimo autoriai.
Tai paaiškėjo po neseniai medicinos žurnale Nature publikuoto tyrimo, kuriame buvo nagrinėjamas ryšys tarp „jaunatviškų“ organų ir ilgaamžiškumo.
Tyrėjai, matuodami tam tikras baltymų grandines kraujyje, nustatė, kad organai gali senti skirtingu greičiu – net ir būdami to paties žmogaus kūne.
Vyresnis organų biologinis amžius buvo susijęs su širdies nepakankamumu, progresuojančia plaučių liga LOPL (lėtine obstrukcine plaučių liga), 2 tipo diabetu ir Alzheimerio liga.
Tikinama, kad „jaunatviškos“ smegenys „apsaugojo“ nuo kognityvinio nuosmukio, taip pat reikšmingai prisideda ir gyvenimo būdo pokyčiai. Tyrime teigiama, kad gali padėti reguliarus intensyvus fizinis krūvis, mityba, kurioje gausu paukštienos ir riebios žuvies, mokymasis palaikant intelekto aštrumą.
Tuo tarpu rūkymas, alkoholis, perdirbtos mėsos valgymas, miego trūkumas ir gyvenimas skurdžioje socialinėje aplinkoje pagreitino organų senėjimą. Vos anksčiau šį mėnesį kūno rengybos guru pasidalijo penkiais paprastais „testais“, kurie gali atskleisti, kaip senstate.
Tai pratimai, tikrinantys „pusiausvyrą, jėgą ir lankstumą“, kuriuos 52 metų fizioterapeutė Caroline Idiens iš Anglijos, gyrė kaip gyvybiškai svarbius norint sėkmingai ir sveikai senėti. Tai apima stovėjimą ant vienos kojos, lentos pratimą, atsistojimą iš sėdimos padėties, įtūpstus su vandens buteliais kaip svarmenimis bei „rankšluosčio išgręžimą“. Jei šiuos pratimus atlikti sunku, ji „The Telegraph“ straipsnyje perspėjo: „Laikas pradėti ruošti savo kūną ateičiai“.
