Pasirodo, šis vidinis amžiaus pojūtis – vadinamas subjektyviu amžiumi – gali daug daugiau, nei tik nulemti mūsų nuotaiką. Jis tiesiogiai susijęs su mūsų fizine sveikata, emocine būsena, smegenų veikla ir net gyvenimo trukme.
Mokslas vis garsiau kalba apie tai, kad jaunystė pirmiausia gimsta galvoje. Tad kas iš tiesų lemia, kiek metų jaučiamės – ir kaip šį jausmą galime pakeisti savo naudai?
Apie tai pasakoja ir „Psychology Today“ autorė dr. Sarah Grainger.
„Mano tėtis netrukus švęs savo 80-ąjį gimtadienį. Ir jis – gyvas įrodymas, kad amžius iš tikrųjų tėra tik skaičius. Jis ne tik gyvena aktyviai – jis klesti. Vis dar dirba pilnu etatu savo versle, keliauja po pasaulį, gyvena savarankiškai ir atrodo bent dešimčia metų jaunesnis nei rodo jo gimimo liudijimas (beje, jam labai patinka tai girdėti).
Paklausus, kiek metų jis jaučiasi, jis atsakė: „Septyniasdešimt“. Tai – beveik dešimtmečiu mažiau nei jo tikrasis amžius. Ir pasirodo, toks jausmas – ne tik malonus. Jis gali turėti reikšmingą poveikį sveikatai, laimei ir net smegenų veiklai“, – sako S.Grainger.
Subjektyvus amžius – daugiau nei tik pojūtis
Psichologai jau dešimtmečius tyrinėja reiškinį, vadinamą subjektyviu amžiumi – tai, kiek metų žmogus jaučiasi, palyginti su tuo, kiek jam iš tikrųjų yra. Kai kurie jaučiasi jaunesni nei jų tikrasis amžius, kiti – tokie patys arba net vyresni. Ir, kaip rodo daugybė tyrimų, šis skirtumas gali lemti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą bei net gyvenimo trukmę.
Jaučiatės vyresni? Tai gali būti pavojinga
Viename tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 tūkstančių vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, mokslininkai nustatė, kad tie, kurie jautėsi vyresni nei jų realus amžius, per artimiausius devynerius metus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis – širdies ligomis ir insultu. Šį ryšį iš dalies paaiškino tokie veiksniai kaip rūkymas, nutukimas, aukštas kraujospūdis ir depresija.
Dar vienas tyrimas parodė, kad žmonės, jautęsi vyresni nei jų amžius, turėjo didesnę mirties riziką artimiausiais aštuoneriais metais.
Subjektyvus amžius veikia ir mūsų psichinę sveikatą
Tie, kurie jaučiasi vyresni nei iš tikrųjų yra, dažniau patiria depresijos simptomų ir funkcinių gebėjimų silpnėjimą. Ir svarbiausia – tai nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo išsilavinimo, nei nuo ankstesnės psichikos sveikatos. Kitaip tariant, vien tik jausmas, kad „esu senesnis“, gali turėti realių pasekmių ateityje.
Ką rodo smegenų tyrimai?
Subjektyvus amžius glaudžiai susijęs su pažintiniais gebėjimais ir net smegenų struktūra. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurie jautėsi vyresni, po aštuonerių metų prasčiau atliko atminties ir mąstymo testus. Dar įdomiau – smegenų vaizdavimo tyrimai atskleidė, kad tie, kurie jautėsi jaunesni nei jų amžius, turėjo didesnius smegenų žievės plotus srityse, atsakingose už kalbą, socialinį mąstymą ir sprendimų priėmimą.
Tai reiškia, kad jausmas „esame jaunesni“ tikriausiai atspindi ir lėtesnį biologinį senėjimą.
Gera žinia – jaustis jauniau gali dauguma
Tyrimai rodo, kad dauguma vyresnio amžiaus žmonių jaučiasi jaunesni nei yra. Tai – norma, o ne išimtis. Ir tai – labai gerai. Deja, tiems, kurie jaučiasi tiek, kiek jiems yra, ar net vyresni, gresia prastesnė fizinė ir psichologinė sveikata.
Ar galima pakeisti tai, kiek metų jaučiamės? Taip! Subjektyvus amžius – nėra nekintamas. Įrodyta, kad aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba, nerūkymas, lėtinių ligų kontrolė ir socialiniai ryšiai padeda jaustis jaunesniems.
Tad nors negalime pasukti laiko atgal, galime sulėtinti jo eigą. Ir kaip rodo mano tėčio pavyzdys – galima senėti nesusenti.
