Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Atsako advokatė: kodėl už nekonkuravimą darbuotojui turi būti mokama kompensacija?

Praėjo laikai, kai darbuotojas vienoje įmonėje išdirbdavo keliasdešimt metų. Dauguma jaunų specialistų drąsiai keičia darbovietes. Darbuotojų mobilumas – natūrali darbo rinkos dalis. Vis dėlto darbdaviams neretai kyla daug klausimų, susijusių su siekiu apsisaugoti nuo galimų darbuotojo nesąžiningos konkurencijos veiksmų.
Advokatė Evelina Kiznė
Advokatė Evelina Kiznė / Asmeninė nuotr. / Unsplash nuotr. / 15min koliažas

Darbo teisės srityje dirbančių specialistų praktika rodo, kad šiais klausimais žmonės dažnai susirūpina tik susidūrę su konkrečiu savo teisių pažeidimu, kai atsiranda poreikis jas ginti ir kai ypatingą reikšmę įgyja darbdavio veiksmai, atlikti iki pažeidimo.

Asmeninio archyvo nuotr./Teisininkė Evelina Kiznė
Asmeninio archyvo nuotr./Teisininkė Evelina Kiznė

Ką kiekvienas turėtų žinoti apie nekonkuravimo susitarimą?

„Nekonkuravimo susitarimas, kurį sudaro darbdavys ir darbuotojas, yra reguliuojamas Darbo kodekso, o jo paskirtis, iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti ne tokia akivaizdi“, – portalui 15min sako darbo teisės srityje dirbanti ir apie tai savo „Instagram“ paskyroje rašanti advokatė Evelina Kiznė.

Jos teigimu, susitarimas dėl nekonkuravimo sudaromas tuomet, kai siekiama, kad specialių žinių ar gebėjimų turintis darbuotojas tam tikrą laiką nevykdytų veiklos, darbdavio laikomos konkuruojančia.

Susitarimo tikslas – suvaržyti darbuotojo konkuravimą tam, kad darbdavys tam tikroje srityje nepatirtų konkurencinio spaudimo, galinčio virsti negautomis pajamomis. Darbdavys jaučiasi komfortiškai žinodamas, jog darbuotojas savo specialiomis žiniomis ar gebėjimais kuria vertę tik jam vienam ir dėl šių žinių ar gebėjimų darbdavys sėkmingai vysto savo verslą.

„Pavyzdžiui, darbdavys pasamdo specialistą-išradėją, kuris kas pusmetį sukuria produktą, o šį produktą darbdavys sėkmingai parduoda. Darbdavys nenori, kad darbuotojas dirbtų kitose įmonėse, nes tai reikš, kad darbuotojas tokių produktų sukurs ir joms. Taigi, norėdamas išlaikyti šį svarbų verslo sėkmės resursą, jis pasiūlo darbuotojui sudaryti susitarimą dėl nekonkuravimo“, – nurodė advokatė.

123RF.com nuotr./Darbuotojo ir darbdavio pokalbis
123RF.com nuotr./Darbuotojo ir darbdavio pokalbis

Pasak E.Kiznės, nekonkuravimas yra vertingas, todėl darbdaviui kainuoja – už nekonkuravimą tam tikru laikotarpiu, kuris gali prasidėti darbo sutarties vykdymo metu ir baigtis ne vėliau kaip po dvejų metų po darbo sutarties nutraukimo, darbdavys privalo kiekvieną mėnesį mokėti sutartą nekonkuravimo kompensaciją, kuri privalo būti ne mažesnė nei keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Nekonkuravimo susitarimo sąlygos gali būti nustatomos bendru darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Darbuotojas turi teisę derėtis dėl kompensacijos dydžio, nekonkuravimo termino, teritorijos ir taip toliau.

Pažeidęs pareigą mokėti darbuotojui kompensaciją, darbdavys negali reikalauti darbuotojo nekonkuruoti. Darbuotojas, pažeidęs nekonkuravimo susitarimą, darbdaviui pareikalavus, privalo nutraukti konkuruojančią veiklą, grąžinti visą už nekonkuravimą gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą.

„Gali kilti klausimas, ar darbuotojui savaime nėra draudžiama dirbti konkuruojančiuose versluose? Tikrai ne, kadangi laisvė pasirinkti darbą yra garantuojama Konstitucijos, todėl darbuotojas vienu metu gali dirbti keliuose tarpusavyje konkuruojančiuose versluose ir tai darydamas įstatymų nepažeis. Jei darbuotojas kituose versluose nenaudoja darbdavio komercinių paslapčių, nevilioja darbdavio darbuotojų arba klientų, nesinaudoja darbdavio konfidencialia informacija, neatlieka kitų įstatymais tiesiogiai draudžiamų veiksmų, tai darbas pas konkurentą, pasitelkiant savo turimas specialiąsias žinias ar gebėjimus, yra leistinas. Tik sudarius nekonkuravimo susitarimą ir gaunant nekonkuravimo kompensaciją, darbuotojas negali užsiimti konkuruojančia veikla“, – rašo darbo teisės specialistė.

123rf nuotr./Darbuotojas
123rf nuotr./Darbuotojas

Anot jos, taip pat būtina žinoti, jog net jei darbuotojas nėra sudaręs nekonkuravimo susitarimo, papildoma darbuotojo veikla, kuria darbuotojas užsiima ne darbo metu, negali prieštarauti darbo sutarties tikslui – siekti darbdavio ir darbuotojo gerovės, darnaus darbo santykių vystymosi, teisėtų darbdavio interesų gynimo. Jei darbuotojo darbo sutartyje ar kituose dokumentuose numatyta darbuotojo pareiga atskleisti informaciją apie savo planus užsiimti konkuruojančia veikla, tai darbuotojas turėtų šią pareigą vykdyti.

„Taigi, jei darbuotojas su darbdaviu sudarė susitarimą dėl nekonkuravimo, o darbdavys kiekvieną mėnesį moka sutartą dydžio nekonkuravimo kompensaciją, darbuotojas negalės užsiimti konkuruojančia veikla, panaudoti savo žinių ar gebėjimų joje, o pažeidęs šią pareigą – bus atsakingas susitarime numatytomis sąlygomis. Visais atvejais darbuotojas negali konkuruojančioje veikloje naudoti darbdavio konfidencialios informacijos, vilioti klientų ar darbuotojų, ar vykdyti kitų įstatymais tiesiogiai draudžiamų veiklų. Už susilaikymą nuo pastarų veiksmų darbuotojui kompensacija nėra mokama“, – nurodė advokatė E.Kiznė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai