Aurimas Mikalauskas: Per savo karjerą dirbai ne vieną darbą ir tikrai sėkmingai. Tačiau atėjus tam tikram laikui vis tiek priėmei sprendimą pradėti iš naujo – imtis įgyvendinti savo svajonę – kurti mados prekių ženklą. Kokios priežastys paskatino tai padaryti?
Rūta Mackevičiūtė: Nuo savo pirmojo darbo, kurį pradėjau dirbti dar studijų metais, aš darbovietes pakeičiau ne kartą. Vienoje įmonėje pradėjusi savo marketingo vadybininkės karjerą aš padirbėjau ten, tada atsirado kitas pasiūlymas, išėjau į kitą kompaniją, vėl marketingo srityje. Tada su kitu projektu buvau išvykusi keliems metams pagyventi į Kauną ir grįžusi į Vilnių darbo neturėjau, tad turėjau ieškotis kažko naujo.
Taip vėl grįžau į savo pirmąją įmonę, tik šįkart į kitą poziciją. Pati kompanija buvo pažįstama, produktas žinomas, padirbusi žemesnėje pozicijoje jį pažinau vienaip, pradėjusi dirbti marketingo srityje dar iš kitos pusės pamačiau. Išdirbau apie du metus ir, jei neklystu, buvo terminuota sutartis. Jai besibaigiant pradėjau galvoti, ką aš darysiu toliau.
Jau buvau pakankamai dirbusi skirtinguose kolektyvuose, skirtingo dydžio kompanijose ir nesijaučiau visai laiminga. Ir tada įvyko lemtingas pokalbis su mano vadove, kuri jo metu užsiminė, kad jei nori būti geras tam tikros srities specialistas, tu turi domėtis produktu ir pačia sritimi, su kuria dirbi.
Aš tada supratau, kad tuometinis produktas manęs taip stipriai nedomina. Jis yra gana sausas ir man kiek per sudėtingas, nes neturėjau super analitinių gebėjimų, man skaičiai ir diagramos nepasakė tiek daug kaip kitiems specialistams. Aš pamačiau, kad čia įstrigau ir strigsiu toliau, man nepasidarys įdomiau.
Nepaisant to, kaip gerai apmokamas darbas, aš tikrai nesidomėsiu daugiau, nebandysiu sukurti naujų produktų, nors tai ir yra marketingo specialisto kompetencijoje. Manęs tai nedomino, visiškai. Jaučiau, kad grįžtu namo ir kankinuosi galvodama apie tai, ką naujo galėčiau padaryti ar pasiūlyti. Jei vyksta smegenų šturmas (angl. brainstorming), aš kaip ir išgimdau idėją, bet man ji neateina lengvai. Nejutau entuziazmo ir supratau, kad nieko negaliu pasiūlyti.
A. M.: Čia, mano manymu, labai svarbus momentas.
R. M.: Tikrai. Pripažinti sau, kad nesi kažkoks inovatorius arba kad negali dirbti su dideliu entuziazmu. Aš tada pradėjau pat ieškoti sričių, kurios mane veža. Galvojau, kuri yra ta sritis, kuria aš nuoširdžiai domiuosi, skaitau, kuri man yra įdomi. Aišku, aš atradau, kad man įdomiausia yra viskas, kas susiję su mada.
Aš labai gerai išgirdau žodžius, kad reikia ieškoti srities, kurioje tu dirbdamas nejausi, kad dirbi. Kas tau nuoširdžiai yra labai įdomu. Atsakymas, kuri sritis domina mane, atėjo gana greitai. Tik aš esu toks žmogus, kad su niekuo nesitariau, nieko nebandžiau įtraukti į šias diskusijas, aš diskutavau pati su savimi ir ieškojau tos srities.
Taip ir atsitiko – mada. Skaitau apie tai? Skaitau. Ieškau informacijos internete? Taip, ieškau. Žurnaluose Lietuvoje to nepaskaitysi, juk tai nėra kažkoks mūsų arkliukas ar svarbi ekonomikos sritis. Aš tiesiog skaitydavau angliškus portalus, domėdavausi ir man tuo metu pasirodė, kad viskas, kažką turiu daryti mados srityje.
A. M.: Patį rinkimosi procesą pameni? Aišku, tavo atveju gal kiek kitaip, nes turėjai terminą – besibaigiančią terminuotą sutartį ir per tam tikrą laiko tarpą turi lyg ir nuspręsti.
R. M.: Pas mane galutinis terminas buvo. Bet prieš jam artėjant, aš ieškojau samdomo darbo ir gavau. Aš jį dirbau apie porą metų – marketingo vadove vienoje įmonėje. Tada gavau pasiūlymą iš kitos įmonės dirbti komunikacijos skyriaus vadove ir aš jį priėmiau. Tai realiai aš samdomo darbo neatsisakiau. Būdama atsargi aš jį dirbau, tiesiog šalia po truputėlį pradėjau vystyti savo verslą.
A. M.: Pačioje pirmoje „Pradėk Iš Naujo“ laidoje verslininkė Rūta Merkytė labai griežtai pasisakė, kad jei jauti, kad turi kažką daryti kito, turi susikoncentruoti 100 % tik į tai – tada ateis rezultatai. Tavo atvejis – kitoks. Koks vidinis jausmas lydi, kai pagalvoji, kad tada nenėrei stačia galva?
R. M.: Sunku spręsti, kai taip nebuvo, galbūt dabar džiaugtumėmės rezultatais plius šimtas procentų, nei yra šiuo metu. Tačiau aš negalvoju, kad padariau klaidą, todėl kad saugumas moterims yra vienas svarbiausių jausmų. Saugumo jausmas, bent jau kiek girdžiu kalbant su daugybe moterų, kalbant tiek apie santykius, tiek apie darbą, tai būtent jis yra jausmas numeris vienas.
Tad manau, kad nėrimas stačia galva būtų sukėlęs tam tikrų kitų sunkumų – būtų buvę daug daugiau streso. Nežinau, į kur tai būtų atvedę. Yra žmonių, kurie mėgsta riziką ir juos veiksmas viskas arba nieko užveda. Aš nesu iš tų žmonių – devynis kartus pamatuosiu ir tik dešimtą kirpsiu. Sunku atsakyti, tačiau aš vis tiek, manau, rinkčiausi tą patį kelią.
A. M.: Jei tu dirbi samdomą darbą ir turi kitą dalyką, kuris stipriai veža, tai turėsi energijos ir ryte anksčiau atsikelti padirbėti, ir vakare ilgiau pasėdėti. Kaip buvo pas tave? Kaip derinai šiuos du dalykus?
R. M.: Aš dirbdavau nuo aštuonių iki penkių ir tada po darbo nuo penkių iki aštuonių ar pusės devynių aš turėjau vakarus, kai galėjau spręsti tam tikrus klausimus. Tuo labiau, kad tai yra kūrybinis darbas – turėjau kurti drabužius ir jų kolekcijas. Jos nebuvo tokios plačios kaip yra dabar – pirmieji žingsniai ir buvo tokie, kad, pavyzdžiui, pirmojoje kolekcijoje buvo šeši daiktai ar kūriniai. Laiko kurti tikrai turėjau – vietoj to, kad žiūrėčiau televizorių, mėgavausi savo hobiu, piešiau.
Daugiau Rūtos Mackevičiūtės minčių apie svajonių gyvenimo kūrimą, sunkumus nuosavame versle, auksinius įgūdžius, balansą tarp savęs, motinystės ir darbo bei kt., išgirsite klausydami visą „Pradėk Iš Naujo“ pokalbį – jį rasite čia. Taip pat kviečiame išgirsti ir antrą pokalbio dalį – būtent joje su Rūta Mackevičiūte Aurimas kalbėjo apie tai, kas yra deguonies terapija ir krio sauna, kur yra riba tarp savęs vertinimo ir narcisizmo, ar soc. tinkluose tikrai viskas tik paviršutiniška ir kt. Ją rasite čia, skirtą ištikimiausiems laidos žiūrovams.
