Moto: Gyvenimas yra puikus.
– Kaip jaučiatės šiandien savo veikloje, gyvenime? Kaip apibūdintumėte pojūtį?
– Sakyčiau, kad jaučiuosi visiškai „dešimtuke“, jei įsivaizduotume smiginio taikinį. Man labai patinka kūryba, kinas, muzika, vizualumas, o visa tai aš randu kine. Antra – man labai patinka kolekcionuoti filmus, ką įkūrusi festivalį ir darau. Dėl to, kad kompanija maža, kiekvienais metais pati galiu išsirinkti 15 filmų, kurie man patinka, ir pasistengti juos įsigyti, kas reiškia – pakviesti juos pamatyti mūsų festivalio auditoriją.
Filmų kolekcionavimui turiu tikrai labai didelę aistrą.
Tikrai tai yra labai didelis malonumas – pamatyti filmą, kuris paliečia tave pačią, ir suteikti galimybę jį pamatyti kitiems žiūrovams. Sakyčiau, tuomet lyg feniksas atgimsti. Ypač, matydama žiūrovų emocijas, girdėdama jų komentarus. Tai dar labiau sustiprina šitą jausmą. Filmų kolekcionavimui turiu tikrai labai didelę aistrą.
– Kiną kaip meną kiekvienas priima skirtingai. Koks jūsų siekis, kad jis tiesiog vienaip ar kitaip paliestų žmogaus vidų?
– Man yra labai svarbi kino kalba – įdomiai sudėliotas scenarijus, garso sprendimai, aktorių darbas, bet suprantu, kad paprasto žiūrovo kriterijai gali būti kiti, pavyzdžiui, naratyvas, istorija. Bet, manau, kad talentą pajunta visi, kiekvienas skirtingu keliu. Man didžiulis malonumas yra atrasti talentą ir jo kūriniais pasidalinti su žiūrovais.
Malonu matyti žmonių reakcijas, kai kurie sako atradę būtent savo filmą, arba būtent tuo laiku, kuriuo reikėjo – juk tai taip svarbu. Filmas, mano nuomone, turi vienaip ar kitaip sujaudinti žmogų – sukelti džiaugsmą, pravirkdyti, duoti impulsą pagalvoti apie artimus, save. Jei tai įvyko – rezultatą pasiekėme, svarbiausia, kad žmogus nenuobodžiautų filme, nes tai reiškia, kad jis jam netinka, jo nepaliečia.
– Kaip atrodo jūsų gyvenimas už profesinio lauko? Ar vis tiek vakarais lepinate save filmais?
– Pirmiausia, labai mėgstu keliauti, turiu sąrašą šalių, kurias dar norėčiau aplankyti, o viena pirmųjų sąraše – Japonija. Man patinka šios šalies minimalizmas, kultūra ir filosofija, ji visiškai nepanaši į tą, kurioje mes gyvename. Gal todėl ir įdomu (šypsosi).
Kaip ir daugelis mūsų šiais laikais, norėčiau skirti daugiau laiko draugams, taip pat ir muzikai – ypač elektroninei, ją mėgstu, todėl norėčiau daugiau žinoti apie naujas tendencijas.
Kalbant apie filmus, namie tikrai nežiūriu, gal jau būtų net keista, jei dar namie juos žiūrėčiau. Turiu nedidelį kiemelį, kuriame sodinu gėles, augalus, labai mėgstu, kai jie žydi. Paverčiau mūsų kiemą tokia, gal kiek ir chaotiška, bet man žalia oaze.
Beje, man patinka suktis ir tiesiog buityje – gaminti, nes čia irgi daug kūrybos.
– Kas gyvenime yra brangiausia?
– Manau, kad mūsų visų gyvenime brangiausia yra laisvė. Niekas daugiau neturi tokios kainos. Turėdama mažą kompaniją aš turiu laisvę daryti ką noriu, aišku, reikia nepamiršti, kad visada su laisve kartu žengia ir didžiulė atsakomybė.
Manau, kad mūsų visų gyvenime brangiausia yra laisvė.
Man tikrai labai svarbu, kad mes kaip šalis, kaip žmonės būtume laisvi – galėtume kiekvienas rinktis savo kelią, kokį tik norime, aišku, jei tai nėra koks vandalizmas ar radikalizmas.
– Kuo šiandien labiausiai džiaugiatės, jei atmestume šeimą, draugus ir kiną?
– Nesunku man tai atsakyti, gal man tai net vienas pamatinių dalykų – džiaugiuosi Vilniumi. Aš taip myliu šitą miestą... Važinėju po visą pasaulį, tačiau kiekvieną kartą grįžti man yra didžiulė laimė.
Mūsų visų gyvenime brangiausia yra laisvė.
Parkai, gėlynai, Vilnelė – aš greičiausiai esu ir filmų, ir Vilniaus fanė (juokiasi).
– Kokių dar tikslų sau keliate gyvenime ir su kuo jie labiau susiję – darbu ar asmeniniai?
– Iš tiesų mes labai gerai gyvename čia, Vilniuje. Mano vienintelis noras, kad jokios didelės valstybės mums negrūmotų iš visų pusių, o leistų gyventi tą ramų ir jaukų gyvenimą.
– Jeigu jūs galėtumėte dabar 15-ai minučių atsidurti bet kurioje pasaulio vietoje ir nuveikti ką panorėjusi, ką pasirinktumėte?
– Mane iš tiesų labai jaudina Kernavė. Tai jei galėčiau, tiesiog ten pasivaikščiočiau. Galbūt labai paprastas dalykas, bet šią minutę taip jaučiu – ta vieta turi nepaprastą gylį ir perspektyvos grožį. Man tai viena gražiausių vietų, galbūt net pasaulyje.
