Peržengusį ją taip gąsdinusią penktąją dešimtį, pašnekovė suprato, kad laukti šio apvalaus jubiliejaus baisiau nei sulaukti. Ji mėgaujasi naujuoju aukso amžiumi, dėlioja artimiausius planus ir viliasi, kad ir į pensiją išėjusi išliks aktyvi, o ne tik ant sofos gulės.
Asmeninio arch.nuotr./Virginija Rimkuvienė
– Virginija, kada prasmingiausia pradėti ruoštis amžėjimui? Ar keturiasdešimtmetis – ta riba?
– Svarstant apie finansinę dalį, gal ir metas? Norint, kad senatvė būtų ramesnė, ne 55-erių laikas pradėti mąstyti, iš ko aš gyvensiu? Visuomet sveika apsvarstyti variantą B. Ko galėčiau imtis netekus darbo, ką norėčiau dar veikti gyvenime? 40-metis yra pats bėgimo ir augimo laikas, kai esame aukščiausiame karjeros ir profesinio meistriškumo taške.
