Kaip ir daugelis pradinukų, jis dar tik mokosi saugoti savo daiktus. Nojaus mamos teigimu, apie tai, kad sūnus pametė piniginę, šeima dar net nežinojo. Todėl skambutis iš policijos komisariato nustebino. „Net pagalvojau, kad sukčiai skambina“, – prisiminė Lina ir pasakojo toliau:
„Pats piniginės dingimas dar net nebuvo fiksuotas, todėl į suteikiamą informaciją telefonu sureagavau ganėtinai nepatikliai, bandžiau įsivertinti sukčiavimo galimybę. Nojus apsičiupinėjęs išsigando, kad išties nėra jo piniginės. Taigi, paties praradimo jausmo jis taip ir nespėjo tuo metu išgyventi, bet suprato, kaip lengvai gali prarasti.“
Išsiaiškinus, kur galima atsiimti surastą piniginę, Lina su Nojumi nuvyko ten. „Aš sūnų iš anksto įspėjau, kad nebūtinai piniginėje jis ras viską, kas joje buvo, bet reikia padėkoti žmogui. Remdamasi savo skaudžia patirtimi pasakojau, kad gali būti, jog iki tol, kol piniginę rado gerasis žmogus, kažkas kitas galėjo piniginės turinį pasisavinti. Nojus tylėdamas įvertino šią informaciją ir šiek tiek nuliūdo. Už radinį jis padėkojo šokoladu ir tik įsėdęs į mūsų automobilį išdrįso atidaryti. Kortelių skyriuje nesimatė jo abonementų, pažymėjimų – mačiau, kaip akyse suvirpėjo graudus nusivylimas, bet trumpam. Nes pinigų skyriuje Nojus rado visas trūkstamas korteles ir dvigubai daugiau pinigų, nei turėjo, kai pametė piniginę!“ – kalbėjo berniuko mama.
Ji neslėpė pajuokavusi, kad galbūt sūnus pamiršo, kiek pinigų turėjo piniginėje. Bet Nojus buvo tikras:
„Jis papurtė galvą ir užtikrino: „Ne, aš tikrai tiek neturėjau ir dar čia kažkoks raštelis...“ Tada jis perskaitė raštelį garsiai ir aš vos neapsiverkiau. Susimąstė, kruopščiai sulankstė ir raštelį pasidėjo. Nuo šiol jį visada žadėjo nešioti su savimi, kaip stebuklingą linkėjimą.
Pati jaučiau stiprų jaudulį nuo tokio netikėto malonaus sumanymo, o labiausiai įstrigo šio raštelio žodžių poveikio galia. Pro debesuotą patirtį aš lyg bandžiau sūnų saugoti nuo netikėto nusivylimo kartėlio, o atkirčiu atėjo tiek šviesos...
Ir mačiau, kaip jį sujaudino tie žodžiai. Neabejoju, kad ateityje, pasitaikius situacijai, jis norės padaryti kažką panašaus kitam. Geri pavyzdžiai užkrečia“, – įsitikinusi pirmoko mama.
„Nojau, tegul šis nuotykis su pamesta pinigine tau tampa įrodymu, kad tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nesėkmė ir pralaimėjimas, šiam pasauly gali greitai pavirsti laimėjimu! Tegul visos tavo svajonės pildosi dvigubai“, – raštelyje, skirtame Nojui, rašė piniginę radęs ir ją sugrąžinęs geradaris. O greta raštelio įdėjo 5 eurus.
„Tikiu, kad daugeliui tik trūksta trupučio drąsos tam spontaniškam „rašteliui“, kad ir be progos, bet su tikslu – materializuoti šiltą teigiamą palinkėjimą, padovanoti kibirkštį tikėjimo gražesniu pasauliu. Todėl ir pasidalinau šiuo rašteliu su visais socialinėje erdvėje – norėjau, kad tai būtų pavyzdys, kaip netikėtu būdu galima sutikti šviesų žmogų kasdienybėje ir kaip jis gali palikti žinutę širdyje galbūt net visam gyvenimui.“
Nors už radinį, atsiimdamas jį, Nojus geradariui jau buvo padėkojęs, pasak Linos, po viduje rastos staigmenos, norėjosi dar kartą padėkoti, todėl abu su Nojumi kitą dieną prie geradario durų nuvežė vazonėlį narcizų ir paliko prie durų.
„Išsiaiškinau, jog mūsų geradaris iš tiesų yra geradarė – psichologė, linksma dviejų vaikų mama Rasa“, – už ypatingą patirtį ne tik sūnui dėkinga Lina.
Šia istorija socialiniuose tinkluose savaitgalį dalinosi daugybė žmonių, savo komentaruose minėję, kad tokių istorijų šiais neramiais laikais labai trūksta.
