Kaip nustatoma Velykų diena?
Velykų šventės data nuo 325 m. iki šiol yra nustatoma pagal bažnytinį Mėnulio kalendorių. Velykos yra švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos „bažnytinės“ pilnaties dienos nuo pavasario lygiadienio. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Painiava dėl „velykinių atostogų“
Šie metai – pirmieji, kai pavasario atostogos moksleiviams numatytos skirtingu metu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimu, 2025-2026 m. pavasario (Velykų) atostogos numatytos taip:
1–10 klasių mokiniai atostogaus nuo kovo 30 d. iki balandžio 6 d.
11–12 klasių mokiniai atostogaus nuo balandžio 6 d. iki balandžio 12 d.
Teigiama, kad toks sprendimas priimtas dėl to, jog vyresniųjų klasių mokiniai tokiu metu intensyviai ruošiasi brandos egzaminams, todėl jų atostogos planuojamos kitu metu. O skirtingas mokymosi krūvis ir ugdymo planai lemia lankstesnį grafiką.
Tiesa, tai – naujas iššūkis moksleivių tėvams, jei šeimoje yra skirtingo amžiaus vaikų ir jų atostogų laikas nesutampa.
Kada Velykas švęs stačiatikiai?
Stačiatikių Bažnyčia Velykas šiemet švęs savaite vėliau – balandžio 12 d. Taip yra dėl to, jog stačiatikiai skaičiuoja pagal Julijaus kalendorių, o katalikai – Grigaliaus kalendorių.
Julijaus kalendorius – laiko matavimo sistema, pagal kurią metus sudaro 365 dienos, o kas ketverius metus yra keliamieji metai, kuriuos sudaro 366 dienos. Sistemą sukūrė Julijus Cezaris, ji buvo įvesta 46 metais pr. m. e.
Grigaliaus kalendorius – metų skaičiavimo sistema, 1582 m. spalio 15 d. įvesta popiežiaus Grigaliaus XIII bule. Tai reformuotas Julijaus kalendorius. Popiežius Grigalius nutarė grąžinti pavasario lygiadienį į kovo 21 (tam Grigaliaus XIII bule įsakyta 1582 spalio 5 laikyti spalio 15) ir šiek tiek pakeisti keliamųjų metų (366 d.) skaičiavimo tvarką, kad kalendoriniai metai labiau priartėtų prie atogrąžinių.
Pagal Grigaliaus kalendorių keliamieji metai nustatomi laikantis tokios taisyklės: metai, išskyrus šimtmečių metus, yra keliamieji, jei jie dalosi iš 4. Tuo metu šimtmečių metai yra keliamieji metai yra tokie, kurie dalosi iš 400.
Didžiojoje pasaulio dalyje naudojamas būtent popiežiaus Grigaliaus paskelbtas kalendorius.
Verti dėmesio Velykų 2026 renginiai Lietuvoje
Kiaušinių marginimas, ridenimas, stiprumo tikrinimas daužant vieną į kitą kiaušinius, o gal šokoladinių ar tikrų kiaušinių paieškos lauke? Tokių Velykų tradicijų su savo artimaisiais laikosi daugelis šeimų Lietuvoje.
Dažniausiai joms skiriama pirmoji diena, kai po Šv. Mišių (ar be jų lankymo) susėdama kartu pusryčiauti. O vėliau pramogaujama savo namų aplinkoje, lankomi giminaičiai: tėvai, seneliai, tetos, dėdės.
Tuo metu antrąją dieną ieškoma, ką veikti. Praktiškai kiekviename mieste antrąją Velykų dieną bus galima rasti, ką įdomaus nuveikti.
Štai keletas idėjų. Pernai į Šilutės rajone esantį Švėkšnos miestelį vilioję didžiuliu Gaidžiu, kurį pakėlė tik penki vyrai, šiemet asociacijos Švėkšniškių sambūris nariai vėl paruošė staigmenų.
Kaip visuomet, rankų darbo puošmenomis – „nertais“ margučiais – išdabinti Velykų medžiai akį trauks prie Švėkšnos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios.
Rumšiškėse atgims senosios tradicijos
Patirti Velykas „kaime“ balandžio 6 d. (antrąją Velykų dieną) kviečia Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone.
„Ar prisimenate Velykas kaime – kai kiemas šventinio rytmečio šalnos spinduliuose dvelkė pavasariu, o mažieji slapčia ieškodavo Velykės dovanėlių? Kai stalas buvo dengiamas balta staltiese, o margučiai – spalvoti ar vašku marginti – išdidžiai puošė stalą ir kiekvienas kiaušinis tapdavo šventės prasme? Kaip gardžiai kvepėjo močiutės ruošti šventiniai valgiai, o giminė džiaugsmingai susirinkdavo kartu, pasiilgę vieni kitų? Tokią šventės nuotaiką, prisiminimus ir tradicijas kviečiame atgaivinti Lietuvos etnografijos muziejuje balandžio 6-ąją, antrają šv. Velykų dieną, 12 val.“, – rašoma muziejaus kvietime į renginį „Velykos 2026: rytas rytą rito, kol Velykos atsirito“.
Parodos, mugė, edukacijos – tai tik dalis veiklų, numatytų renginyje. Plačiau apie jį čia.
Druskininkuose – meno Velykos
Druskininkų kultūros centras balandžio 3–12 dienomis kviečia atrasti „ART Velykas“. Dalis renginių numatyta ir šventinėmis dienomis.
Organizatoriai kviečia apžiūrėti 17-os didžiųjų margučių galeriją, kuri įsikurs vis labiau pavasariu kvepiančioje Druskonio pakrantėje. Žadama, kad dieną margučiai džiugins akį spalvomis, faktūromis ir netikėtomis detalėmis, o sutemus įvyks mažas stebuklas – išpiešti specialiais dažais, jie ims švytėti fluorescencinėmis pavasario spalvomis, tarsi kviesdami pasivaikščioti dar vieną ratą.
Renginio kūrėjai pastebi, kad kai kurie kūriniai šiemet atgimę iš naujo, kiti – jau pažįstami, tačiau visi kartu jie kurs lengvą, žaismingą ir poetišką Velykų nuotaiką, kurioje norisi pabūti. Visą nemokamų renginių programą „ART Velykos“ rasite čia.
Velykų tradicijos svetur
Amerikiečiai ir daugelis kitų šalių neįsivaizduoja šios šventės be daugybės šokolado ir šokoladinių kiaušinių, lenkai – be... kibirų vandens!
„Šlapiasis pirmadienis“ (lenk. Śmigus-Dyngus) yra sena ir iki šiol gyva Velykų tradicija Lenkijoje. Antrąją Velykų dieną žmonės vieni kitus laisto vandeniu iš kibirų, kartais purškia vandens pistoletais. Miestų ir miestelių aikštėse vyksta spontaniškos „vandens kovos“.
Anksčiau ši tradicija buvo ritualinė – vaikinai apliedavo merginas vandeniu, kad jos būtų vaisingos. Šios šventės kilmė siejama su pagonybe. Vėliau ją perėmė ir krikščionys. Kai kuriose Lietuvos vietose šis paprotys taip pat buvo žinomas. Tačiau, bėgant laikui, jis nyksta net ir Lenkijoje. Dabar tai – vaikų ir jaunimo „pasitaškymas“, nebelabai siejant vandenį ir „nuprausimą“ juo su vaisingumu.
Kai beveik visame pasaulyje Velykos neatsiejamos nuo kiškio, Italijoje šį vaidmenį atlieka.... avys. Jos ir kiaušiniai – du pagrindiniai šventės simboliai.
Kiaušinis simbolizuoja gyvybės pradžią, dėl to jį galima rasti įvairiausiuose patiekaluose – nuo užkandžių iki desertų. Avys laikomos svarbiu simboliu, kadangi krikščionys Jėzų vadina „Dievo Avinėliu“, dėl jo aukos už žmoniją.
Gastronomijos rojumi vadinamoje Italijoje Velykos yra pirmiausia šventė skrandžiui: Velykų sekmadienis yra laikas šeimai ir draugams susirinkti prie vieno didelio stalo bei mėgautis tradiciniais patiekalais, tokiais kaip: aviena, ožkiena, artišokai ir specialūs Velykų desertiniai gaminiai tokie kaip Colomba di Pasqua (balandžio formos pyragas) ir Pastiera Napoletana – dar vienas tradicinis Velykų stalo pyragas.
Pastarieji yra dovanojami kartu su dideliais šokoladiniais kiaušiniais, kurių viduje dažnai būna ir siurprizas. Šių kiaušinių dydis kartais gali prilygti net ir mažamečiui vaikui!
Prisivalgę italai keliauja į miestą – jau pirmosios dienos pavakare ir vakare daugelyje vietovių vyksta renginiai lauke, groja muzika, žmonės šoka ir linksminasi.
Taip pat, Velykų sekmadienį daugelyje miestų ir miestelių vyksta festivaliai ir parodos, kuriuose groja muzika, vyksta šokiai, o žmonės rengiasi spalvingais kostiumais.
Antroji Velykų diena taip pat yra nacionalinė šventė, vadinama Pasquetta – Velykų pirmadienis. Ši diena yra laikas, kai italai, ypač jaunesnės kartos, dar neturinčios vaikų, praleidžia laiką su draugais: rengia iškylas gamtoje ar prie jūros. Skirtingi miesteliai turi savo tradicinius antros Velykų dienos žaidimus, pvz., miestelyje Panicale vyksta sūrio žaidimas Ruzzolone, kuris žaidžiamas ridenant didžiulius sūrius, sveriančius apie 4 kilogramus, aplink miesto sienas. Svarbiausia savo sūrį nuridenti per kelią su kuo mažiau smūgių.
Lietuva taip pat turi be galo įdomių išsaugotų tradicijų – nuo Velykų bobutės iki Gavėno.
Parengta pagal tinklaraštį "Gyvenimas Italijoje: Dolce far tutto", Šilutės rajono savivaldybės inf., Lietuvos etnografijos muziejaus, 15min inf. ir kitus šaltinius.
