Santaros klinikų ginekologė, Lietuvos estetinės ginekologijos asociacijos prezidentė doc. dr. Daiva Bartkevičienė primena, kad, ES statistikos duomenimis, vidutinis moters amžius Europoje – 82 metai. Tai reiškia, kad po menopauzės moterys dar gyvena 30–40 metų. Jos nebegali pastoti, bet tai labai gražus amžiaus tarpsnis, su kuriuo reikia tiesiog susidraugauti.
15min GYVENIMAS kalbasi su gydytoja apie tai, kas gi iš tikrųjų vyksta mūsų kūne. Kodėl šiuo laikotarpiu hormonai elgiasi beprotiškai ir kokie fiziniai, psichiniai ir emociniai simptomai pasireiškia dėl jų pokyčių.
Hormonų pokyčiai – vis dar tabu tema
Moterys, pajutusios pirmuosius menopauzės simptomus, paprastai įvardija šį etapą kaip tikrai sudėtingą – karščio bangos, miego sutrikimai ir nuotaikų svyravimai. Šiuo metu menopauzė yra pripažinta mediciniškai, nors daugeliui moterų vis dar yra tabu tema.
Nenuostabu: iki XX a. antrosios pusės į menopauzės kankinamų moterų nusiskundimus nebuvo žiūrima rimtai. Tik apie 1970–1980 metus menopauzę imta laikyti normaliu moterų gyvenimo fiziologiniu pasikeitimu, panašiu į brendimo laikotarpį.
Pasak D.Bartkevičienės, šiandien moteris nebėra tik namų šeimininkė ir mama. Jai svarbi ir profesinė realizacija. Dėl to, kad jai pirmiausia reikia išauginti vaikus, neretai karjeros pikas pasiekiamas sulaukus maždaug 50 metų amžiaus. Kita vertus, kaip tik šiame amžiuje moterys susiduria su daugeliu iššūkių.
Kodėl dėl visko kalti hormonai
„Tai dėl hormonų!“ Kiek kartų savo gyvenime moteris išgirsta šį sakinį? Mūsų kūne yra daug hormonų. Hormonai, kurie lemia ciklą, vaisingumą ir menopauzę, vadinami lytiniais hormonais.
Jų yra trys tipai: moteriški estrogenai, gestagenai ir vyriški androgenai, kurių tam tikrą kiekį moterys taip pat gamina. Kai moteris yra lytiškai subrendusi, jos smegenys reguliuoja lytinių hormonų gamybą. Dėl šio proceso pirmosios ciklo pusės metu kiaušidės brandina kiaušialąstes. Maždaug po 14 dienų kiaušialąstės subręsta ir įvyksta ovuliacija.
Kiekviena moteris pasiekia amžių, kai pasibaigia kiaušialąsčių ištekliai ir pasikeičia hormonų lygis. Paprastai tai įvyksta 45–55 metų amžiaus laikotarpiu. Pasikeičia hormonų koncentracija kraujyje, o tai turi rimtą poveikį visam kūnui. Ovuliacija ir menstruacijos tampa nereguliarios, o estrogeno ir progesterono kiekis tampa labai skirtingas ir galiausiai sumažėja. Tai yra menopauzės pradžia“, – aiškino D.Bartkevičienė.
Pasak pašnekovės, artėjant menopauzei sutrikęs menstruacijų ciklas gali pasireikšti vadinamaisiais tepliojimais. Dėl progesterono trūkumo padidėjęs estrogeno kiekis skatina gimdos gleivinės augimą. Tai gali sukelti tarpinį kraujavimą – vadinamąjį tepliojimą. Šie „atsitiktiniai“ kraujavimai dažnai moteris gąsdina, todėl svarbu žinoti, dėl ko kyla šios problemos.
Karščio bangos ir prakaitavimas
Kitas menopauzės simptomas, kurį patiria apie du trečdalius moterų, – staigios karščio bangos ir prakaitavimas. Kai kurios moterys tai jaučia visai nežymiai, kitos taip stipriai paveiktos, kad normalus kasdienis gyvenimas tampa neįmanomas, juolab kad šie simptomai naktį sutrikdo miegą, todėl moterys jaučiasi pavargusios ir nedarbingos dieną.
Apie du trečdalius moterų patiria staigias karščio bangas ir prakaitavimą.
Be to, karščio bangas dažnai lydi nerimas, pykinimas, padažnėjęs širdies plakimas ar galvos spaudimas. Šių pojūčių sunkumą ir dažnumą skatina stresas, alkoholis, kava, rūkymas ir antsvoris. Tiesa, po kelerių metų diskomfortas palaipsniui sumažėja. Tai gali būti paaiškinta tuo, kad smegenys palaipsniui prisitaiko prie kintančios hormonų koncentracijos. Todėl termoreguliacinė pusiausvyra susireguliuoja.
Kai kurioms moterims ryškūs hormonų pakilimai ir nuosmukiai lemia stiprius nuotaikos svyravimus. Moteris jaučiasi laiminga, o kitą akimirką – jau liūdna. Taip yra todėl, kad estrogenas ir progesteronas veikia nervų ląsteles smegenyse ir kontroliuoja kitų hormonų veiklą.
Pavyzdžiui, estrogenas, be kitų dalykų, padidina serotoniną perduodančių neuronų aktyvumą, kurio trūkumas yra susijęs su depresija ir nerimo sutrikimais.
Mažėja raumenų, daugėja riebalų
„Daug moterų pastebi, kad menopauzės metu jų organizmas pasikeičia. Ne tik svarstyklės rodo daugiau kilogramų, bet ir kūno formos nebeatrodo įprastai.
Svoris auga todėl, kad mažėjant estrogenų sulėtėja bazinis metabolizmas. Jei į tai nereaguojama atitinkamai sumažinant kasdien suvartojamo maisto kiekį, moters svoris neišvengiamai didėja, ypač jeigu sumažėja ir fizinis aktyvumas.
Su hormoniniais pokyčiais dažnai susijęs faktas, kad pilvo srityje padaugėja riebalų. Mat šiuo laikotarpiu mažėja raumenų masė ir padaugėja riebalų. Nuo vadinamųjų vidinių pilvo riebalų kaupimosi moterį saugo kiaušidžių hormonai. Kai šių hormonų kiekis sumažėja, riebalų kiekis kūno vidurinėje dalyje padidėja“, – aiškino gydytoja ginekologė.
Moters svoris neišvengiamai didėja, ypač jeigu sumažėja ir fizinis aktyvumas.
Didėja kai kurių ligų rizika
Lytinių hormonų trūkumas gali sukelti įvairius simptomus, taip pat padidina kai kurių ligų riziką, todėl šiuo laikotarpiu reikia itin atidžiai stebėti organizmą kūną ir pasirūpinti savo sveikata.
Pasak D.Bartkevičienės, menopauzę patiriančios moterys stebėtinai dažnai mini simptomą, kuris paprastai nėra priskiriamas prie hormonų trūkumo, – sąnarių skausmą. Mano, kad skausmas daugiausia susijęs su nusidėvėjimu dėl amžiaus. Tai iš dalies tiesa, tačiau estrogeno trūkumas taip pat prisideda prie sąnarių problemų.
Sąnarių paviršiai yra padengti kremzlėmis, kurios dėl estrogenų trūkumo tampa trapios. Be to, manoma, kad estrogenų trūkumas lemia sąnarių skysčio sumažėjimą, jie yra mažiau „sutepti“ ir todėl yra skausmingi. Net raumenų skausmas gali būti menopauzės simptomas.
Estrogenai stimuliuoja ir kaulų metabolizmą. Dėl šios priežasties osteoporozė dažnai pateikiama kaip menopauzės pasekmė. Tačiau menopauzė nėra lemiamas sunkios osteoporozės faktorius. Kiti veiksniai, tokie kaip nepakankama mityba, fizinio aktyvumo trūkumas, tam tikri vaistai, ligos kiti veiksniai dažnai prisideda prie kaulinio audinio retėjimo.
Estrogenų trūkumas gali turėti įtakos makšties ir šlapimo pūslės infekcijų atsiradimui. Be to, šlapimo pūslės gleivinė tampa jautresnė, o šlapimo pūslės ir šlaplės audinys yra mažiau aprūpinamas krauju ir praranda savo elastingumą. Tai sumažina tam tikrų raumenų stiprumą ir gali sąlygoti gimdos ir šlapimo pūslės nusileidimą bei atsiradusį šlapimo nelaikymą.
Vargstanti širdis
Taip pat dažnas reiškinys, retai siejamas su menopauze, yra širdies darbo sutrikimai. Pavyzdžiui, moterys kenčia nuo aritmijų, padažnėjusio širdies plakimo, širdies dūrimo ar spaudimo jausmo.
Estrogenas teigiamai veikia kraujagysles, o jo mažėjant su amžiumi didėja širdies ir kraujagyslių rizika. Todėl brandžiame amžiuje reikia atkreipti dėmesį į savo kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje ir kitus širdies ir kraujagyslių ligas lemiančius veiksnius.
Pagal Lietuvoje vykdomą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą kartą per metus moterys nuo 50 iki 65 metų ir vyrai nuo 40 iki 55 metų kviečiami pasitikrinti sveikatą.
Kardiologų teigimu, nors moterys šiomis ligomis suserga vėliau nei vyrai, sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai didėti kaip tik maždaug nuo 50-ties metų. O vyresniame amžiuje, sulaukusios 65-erių, moterys pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus. Nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat dažniau miršta moterys nei vyrai.
Nyksta grožis ir seksualumas?
Kadangi estrogeno perteklius gali padidinti vandens sulaikymą kūne ir krūtų jautrumą, estrogeno trūkumas taip pat veikia odą: sumažėja jos stangrumas sumažėja, ji tampa sausa ir suglebusi.
Estrogeno trūkumas veikia ir odą, ir gleivinę. Dėl to daugeliui moterų atsiranda problemų dėl makšties sausumo. Tai sukelia skausmą, niežėjimą ar deginimą ir gali sukelti seksualines problemas, daryti neigiamą įtaką santykiams. Beje, akies junginė taip pat kenčia dėl hormonų trūkumo. Todėl akių sausumas taip pat gali būti vienas iš estrogeno trūkumo simptomų.
Hormonų trūkumas gali turėti neigiamą poveikį ir plaukams: jų atauga mažiau, o plaukų folikulų augimo fazė gali sutrumpėti. Tai lemia plaukų slinkimą. Tačiau estrogeno ir testosterono disproporcija taip pat gali sukelti ir plaukų augimą ant nepageidaujamų kūno vietų – pavyzdžiui, virš viršutinės lūpos, ant rankų.
Su pokyčiais reikia ne kovoti, o susidraugauti
Tyrimai rodo, kad apie 70 proc. moterų po menopauzės kenčia nuo nuotaikos svyravimų, depresyvių nuotaikų. Tai lemia serotonino trūkumas, fizinių negalavimų pasekmės ir galimi pasikeitimai kasdieniniame gyvenime. Nemažai moterų tiesiog negali susitaikyti su neišvengiamais kūno pokyčiais.
„Jeigu galvosime, kad atėjus menopauzei gyvenimas baigėsi, taip ir jausimės, nors pagrindo taip manyti šiais laikais tikrai nėra. Vis dar egzistuoja daug atgyvenusių tiesų apie šį moters laikotarpį. Menopauzė nėra liga, kurią reikia gydyti ar su ja kovoti. Visada sakau moterims, kad artėjant 50-mečiui, kai vaikai jau užauginti, karjera padaryta, pats laikas pradėti mylėti save, keisti požiūrį į save ir natūralius savo kūno procesus.
Kasmet kuriami vis nauji jaunystės eliksyrai, kurie esą sustabdys senėjimą, tačiau reikia suvokti, kad prieš gamtą kovoti beprasmiška. Su pasikeitusia organizmo būsena reikia susidraugauti, o ne pyktis su ja ir kovoti. Svarbiausia – nekentėti. Šiais laikais jau yra tiek naujų gydymo metodų, technologijų, procedūrų, įvairiausių priemonių, kuriomis galima pakoreguoti menopauzės sukeliamus simptomus ir toliau užtikrinti moteriai pilnavertį gyvenimą“, – teigė D.Bartkevičienė.
Svarbiausia, kad moteris netylėtų, pasikalbėtų apie tai, kas jai kelia nerimą ar nepatogumus su savo gydytoju, kuris pritaikys jai tinkamiausią priemonę – pradedant pakaitine hormonų terapija, baigiant lytinių organų gleivinės atjauninimo procedūromis.
„Net neįsivaizduojate, kaip šiuolaikinėmis priemonėmis su amžiumi susijusius pakitimus galima pakoreguoti. O svarbiausia – reikia tiesiog atrasti sau laiko, užuot gedėjus ir ruošusis išeiti iš šito pasaulio“, – tikino pašnekovė.
Menopauzės simptomus taip pat lengvina fizinis aktyvumas, normalus svoris, sveika mityba ir sveikas gyvenimo būdas.
