Sekite 15min Google
Interviu su R.Iržikevičiumi kalbamės apie STT vykdytą fondo korupcijos rizikos analizę, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vykdomą tyrimą, fondo vidaus mechanizmus, kitų metų biudžetą ir šiandienos žiniasklaidos būklę.
„Paveikti žiniasklaidos priemonę lengviausia tada, kai jai blogai su finansais“
– Pastarieji metai buvo ir tebėra neramūs Lietuvos žiniasklaidai. Kaip jūs įvertintumėte jos būklę? Kokios didžiausios grėsmės kyla žiniasklaidai ir žurnalistikai Lietuvoje?
– Vienas pagrindinių aspektų yra finansų trūkumas. Verslo modeliai bliūkšta. Kadangi viskas labai dinamiška, faktiškai visi vejasi nuvažiuojantį traukinį. Ilgą laiką modelis buvo paremtas reklamos pinigais. Dabar situacija tokia, kad dauguma reklamos pinigų – esu girdėjęs, 70 proc. – iškeliauja iš Lietuvos, už Atlanto. Kitas dalykas – viskas brangsta. Infliacija aukšta, atlyginimai taip pat kyla.
Daugėja galimybių sukurti įvairias informacijos priemones ar jomis naudotis. Tai dar labiau padidino konkurenciją dėl akių ir ausų. Taip pat mažėja žmonių, kurie naudojasi tomis informacijos priemonėmis.
Problema yra su jaunimu. Dar nežinome, kaip juos pagauti, kaip įtraukti jaunimą – mes fonde taip pat norėsime kurti programą, jau gal net ir per vėlu jiems. Kažkur esu skaitęs, kad jaunimas dar niekada tiek daug neskaitydavo. Bet tai informacija, ne žiniasklaida. Viena iš pagrindinių žiniasklaidos užduočių yra paaiškinti.
Kad paprastam žmogui, kuriam pateikiama informacija, būtų lengviau suprasti. Šiek tiek apšviesti žmogų – tai yra mūsų žiniasklaidos priedermė. O dabar yra tik informacija, ir tas žiniasklaidos vartojimo traukimasis atsiliepia visur. Nepamirškime ir to, kad daug mūsų jaunimo skaito ar naudojasi anglakalbe informacija.
Kaip jau daug kartų esu sakęs, problemas, su kuriomis susiduriame dabar – technologinius tinklus, tuos feisbukus, networkus ir panašiai, – galime palyginti su uraganu, stipria vėtra, gal cunamiu. Bet reikalai, kurie ateina su dirbtiniu intelektu, yra klimato kaita. Toks bus pokytis.
– Ar įžvelgiate rizikų, kad į žiniasklaidos procesus Lietuvoje bando kištis politikai ir verslo atstovai?
– Žinot, paveikti žiniasklaidos priemonę lengviausia tada, kai jai blogai su finansais. Dabar turime situaciją, kad dauguma žiniasklaidos priemonių su tuo susiduria. Mes, kaip fondas, ateiname šiek tiek pagelbėti. Kai pradėjome veiklą, mums netgi skambindavo, rašydavo: ačiū, mes dabar esame mažiau priklausomi nuo politikų ir vietinių verslininkų, kadangi pinigine išraiška esame šiek tiek stipresni.
Ar yra tiesioginių įtakų? Žinot, visada jų būdavo ir visada bus. Bet kad mes susidurtume su tiesiogine politikų įtaka – aš to nematau. Aišku, čia buvo reikalai su LRT ir panašiai, bet aš kalbu apie privačią žiniasklaidą. Ir tie patys politikai mato, kad dabar jau šiek tiek keičiasi situacija dėl įtakos darymo visuomenei.
Bet kad mes susidurtume su tiesiogine politikų įtaka – aš to nematau.
Jie jau mato: o kam mums ta žiniasklaida? Mes galime eiti į socialinius tinklus, pasidaryti savo youtube’inį kanalą ir taip transliuoti savo žinias. Jau šiek tiek keičiasi tas įrankis, kuriuo politikai daro įtaką visuomenei.
VTEK tyrimas iki vidinio tyrimo neatvedė: „Nematėme reikalo“
– Pereikime prie aktualijų. VTEK vykdo tyrimą dėl dabartinės MRF Tarybos pirmininkės Vaivos Radikaitės, buvusios MRF Tarybos narės Linos Bušinskaitės ir Interneto žiniasklaidos asociacijos, vertinant, ar nebuvo pažeistas Lobistinės veiklos įstatymas. Kada jūs pats sužinojote, kad V.Radikaitė ir L.Bušinskaitė yra registruotos lobistės?
– Geras klausimas. Aš sužinojau, kad jos yra lobistės, būtent per šitai – mums buvo parašytas laiškas.
– Ar svarstėte inicijuoti V.Radikaitės įgaliojimų sustabdymą arba siūlyti jai laikinai nusišalinti, kol vyksta tyrimas?
– Pradėkime nuo to, kad ji išsiregistravo iš lobistų tada, kai buvo paviešintas faktas. Noriu pasakyti vieną labai paprastą dalyką: Tarybos pirmininkė yra žmogus, kuris sugeba suvienyti visą Tarybą.
Sprendimai, pirmininkaujant Vaivai, yra priimami konsensuso būdu. Aš nepamačiau jokių lobizmo apraiškų jos veikloje. Tą labai tiesiai ir atvirai sakau.
– O kaip dėl kitos narės?
– Ji nebuvo Tarybos pirmininkė ar pavaduotoja. Ji atstovavo savo asociacijai. Žiūrėdama, aišku, visų. Kiekvienas narys čia yra atsiųstas iš vienos iš asociacijų.
Pagal idėją jie turėtų į visus dalykus žiūrėti, kaip sakant, iš helicopter view. Bet, aišku, natūraliai kai kuriems tai sekasi geriau, kai kuriems prasčiau. Vis tiek į dalykus žiūrima pro savo asociacijų akinius. Lina kartais išsakydavo savo asociacijos nuomonę, bet ji taip pat atstovavo ir visiems. Nes priimant sprendimus faktiškai atstovaujamas visas žiniasklaidos laukas.
– Ar teisingai suprantu, kad tokiu atveju jūs lygiavertiškai vertinate atstovavimą savo laukui ir registruotą lobistinę veiklą? Ar prasidėjus VTEK tyrimui nesvarstėte inicijuoti vidinio tyrimo fonde?
– Kalbant apie Vaivą, atvirai pasakius, nežinau, ar ji apskritai vykdė lobistinę veiklą. Būti užsiregistravus lobistu yra vienas dalykas, o vykdyti lobistinę veiklą – kitas. Kalbant apie Liną, matydavau, kad ji ir Seime lankydavosi, bet to neslėpdavo.
Kiek pamenu, už savo skaidrią veiklą ji yra gavusi ir apdovanojimą. Tai, ką ji daro, daro viešai. Ji buvo deleguota iš šitos organizacijos kaip jos pirmininkė, mums atrodė, kad tai natūralus dalykas. Nepasakyčiau, kad ji čia labai lobiavo taip pat. Visgi atstovauji savo laukui. Ji išsakydavo savo lauko nuomonę, kuri taip pat labai svarbi ir mums. Ar organizuoti vidinį patikrinimą? Ne, mes apie tai negalvojame, nes, atvirai pasakius, nematėme reikalo.
– Kaip suprantu, šis tyrimas jums nekelia per daug nerimo dėl to, kaip veikia mechanizmai pačioje Taryboje?
– Aš dabar negaliu labai to tyrimo komentuoti. Apskritai nesu giliai su juo susipažinęs. Dar vyksta tyrimas ir, kaip suprantu, išvados dar nėra. Yra taisyklės. Taisyklės nebuvo pažeistos, tarp kitko.
– Bet ar nėra taip, kad pagal Lobistinės veiklos įstatymą, prieš einant tokias pareigas būtina pranešti VTEK, jei esi lobistas ar lobistė? Tai nebuvo padaryta.
– Turbūt taip, čia buvo toks nesusipratimas. Tampant Tarybos nariu reikia deklaruoti savo interesus. Kiek pamenu, ten buvo kažkas įrašyta į deklaraciją. Tai turbūt, spėju, gal taip ir atsitiko. Gal jos ir pagalvojo, kad to pakaks. Šito mechanizmo nežinau.
STT korupcijos rizikos tyrimas ir galimas žiniasklaidos kerštas?
– Šiame kontekste svarbi dar viena aplinkybė. STT, atlikusi fondo korupcijos rizikos analizę, rekomendavo aiškiai įtvirtinti Tarybos narių pareigą nusišalinti svarstant juos delegavusių asociacijų narių paraiškas. MRF savo atsakyme nurodė šį pasiūlymą įgyvendinęs, tačiau STT tam nepritarė: konstatavo, kad rėmėtės jau egzistavusia tvarka, kuri buvo įvertinta kaip nepakankama ir lėmė, kad Tarybos nariai nusišalindavo ne visada. Kodėl jūsų ir STT vertinimas šiuo klausimu taip nesutampa?
– Visų pirma norėčiau pasakyti, kad šis STT tyrimas buvo atliktas visiškai naujai organizacijai, kuri dar kūrėsi. Aišku, taisyklės yra, yra kiti dalykai, bet mums net nedavė metų padirbti.
Pamenate, kokie čia gaisrai degė atvira ugnimi ir kaip mes sukomės iš situacijos, nes buvo tikrai labai sunku. STT pastebėjimai – ačiū jiems – mums labai padeda ir padėjo. Mes į juos atsižvelgėme ir taisome tas klaidas, jeigu jų buvo, ką jie pastebėjo, kas ten buvo parašyta.
Mums duotas terminas iki liepos mėnesio viską pataisyti. Faktiškai beveik viską, ką jie pastebėjo, jau esame sutvarkę. Dėl nusišalinimo viskas yra gerai. Mes turime formas, tą vykdome. Mes sutinkame, nesakome, kad nesutinkame. Bet, pavyzdžiui, aš nesutinku su tuo, kad turime viešinti ekspertus.
Bet, pavyzdžiui, aš nesutinku su tuo, kad turime viešinti ekspertus.
– Bet STT atliktoje stebėsenoje teigiama, jog nors MRF pastabą dėl nusišalinimo priima ir teigia rekomendaciją įgyvendinęs, STT vertinimas yra „neįgyvendinta“. Čia turbūt ir yra esminis klausimas – kodėl taip skiriasi jūsų vertinimas?
– Mes dabar pakankamai vykdome.
– O kokių papildomų saugiklių tuomet įsivedėte?
– Jeigu priimamas sprendimas dėl srities, kuri galimai gali būti interesų konflikto zonoje, tas narys visiems matant išeina už durų. Klausimas aptariamas ir balsuojama be to nario.
– Paminėjot, kad nesutinkat su STT siūlymu viešinti fondo ekspertus. Kodėl?
– Nežinau, ar esate girdėjusi apie dabartinį nesutarimą su gerbiamu Vidu Mačiuliu. Jis buvo Tarybos pirmininkas – ne šito, bet buvusio fondo. Jis puikiai žino, kaip daug kas veikia, tik nepasako. Jeigu mes pradėsime viešinti savo ekspertus, kurie pasakys, pvz.: mes galvojam, kad šis „15min“ projektas yra labai blogas, neatitinka to ir to ir neduodam finansavimo. Čia kaip pavyzdį sakau. Žmogus pasakė savo atvirą nuomonę ir tai yra jo darbo dalis. Tai labai svarbu, nes ekspertai nustato, koks bus finansavimas ir ar jis bus skirtas. Supraskime, kad „15min“ būtinai pasižiūrės, kokie buvo ekspertai, kokios jų išvados. Kaip jūs galvojate, ar ekspertui ateityje negresia kokie nors nemalonumai su „15min“, ar su „Delfi“, ar „Lrytu“ ir pan.? Jeigu bus sužinota, kad jis labai blogai atsiliepė apie tą ar tą? Mes gyvename labai mažoje šalyje. Mes neturėsime ekspertų.
– Aš atsimenu šitą diskusiją su Lietuvos kultūros taryba, turbūt prisimenat ir jūs.
– Kadangi esu rokiškėnas, pateiksiu tokį pavyzdį: Rokiškio kultūros centras teikia paraišką Kultūros tarybai. Aš, tarkime, gyvenu Klaipėdoje, esu Kultūros tarybos ekspertas, sukritikuoju tą paraišką ir sakau: ne, rokiškėnai negaus finansavimo, nes mums nepatiko tas ir tas.
O kritiką žmonės šiaip labai blogai priima, tarp kitko, taip yra Lietuvoj. Rokiškio kultūros centras negauna finansavimo ir sako: norime sužinoti, kas buvo ekspertai. Paaiškėja, kad vienas iš ekspertų – klaipėdietis. Kultūros centras ant jo labai supyksta, gal parašys tam ekspertui laišką, gal paskambins – aš čia spėju. Arba nekreips dėmesio, sakys: ne, viskas gerai, suprantam.
O dabar kitas variantas. Mūsų ekspertas taip pat gyvena Klaipėdoje ir sukritikuoja kokio nors didesnio leidinio, regioninio ar savo rajono laikraščio paraišką. Tarkime, būtent dėl jo leidinys negauna finansavimo. Jeigu tas leidinys nuspręstų, kad ekspertas niekam tikęs, padarė klaidą ir labai blogai pasielgė neskirdamas jiems finansavimo? Jeigu jis nuspręstų kažkaip daryti įtaką jo gyvenimui ateityje – po metų, dvejų ar penkerių?
Jeigu jis nuspręstų kažkaip įtakoti jo gyvenimą ateityje – po metų, dvejų ar penkerių?
– Jūs sakot, kad žiniasklaida kerštautų?
– Taip.
– Tai kai kalbam apie Lietuvos žiniasklaidos būklę, sakyčiau, bloga indikacija iš jūsų.
– Taip. Aš nekalbu apie visus. Bet pažiūrėkim į atvejį su gerbiamu Mačiuliu. Dabar su juo, su VšĮ „Ketvirtąja valdžia“, esame teisme. Jeigu teismas pasakys, kad turime atskleisti ekspertus, kaip jūs galvojate, kaip ponas Mačiulis sureaguos sužinojęs jų vardus ir pavardes? Gal kai kuriuos tų žmonių jis netgi pažįsta? Aš nesakau, kad taip yra, bet matome, kaip reaguoja jau dabar.
Nesakau, kad visi taip darys. Tikiu, kad „15min“, „Delfi“ ir kiti to nedarytų. Bet kas jeigu?..
„Žiniasklaida jau dabar faktiškai kovoja už Lietuvą“
– Prieš kelias savaites skaitydamas pranešimą Medijų rėmimo fondo konferencijoje teigėte, jog atliktoje pareiškėjų apklausoje viešosios įstaigos žiniasklaidos rėmimo politiką Lietuvoje vertina blogiau nei uždarosios akcinės bendrovės. Kuo pats tai aiškintumėte? Ir ar matote tai kaip raudoną signalą?
– Atvirai pasakius, reikėtų dar pasitikslinti. Gal tai mažesnės įstaigos, kurioms sunkiau verstis, rašyti paraiškas ir atsiskaityti, nes jose dirba mažiau žmonių. Spėčiau, kad dėl mažesnių žmogiškųjų išteklių joms sunkiau administruoti bendradarbiavimą su mumis.
– Ar planuojate imtis papildomų žingsnių, kad geriau išsiaiškintumėte šią situaciją ir galbūt peržiūrėtumėte kai kuriuos mechanizmus?
– Mes visada esame atviri dialogui, nuolat kalbamės su pareiškėjais. Esame fondas, kuris nuolat keičiasi. Šiais metais taip pat atidarysime pasiūlymų langelį, kaip galėtume pagerinti procesus. Suderinti tuos poreikius labai sunku. Bet kitais metais inicijuosime procesą, kad pradėtume keisti taisykles.
– Pranešime, cituodamas Bismarcką apie tai, kad geriau nežinoti, kaip verdama dešra, teigėte, jog nepaisant Taryboje verdančių aistrų joje vis dėlto yra susitariama. Dėl ko ir tarp ko kyla daugiausia aistrų ir įtampų Tarybos veikloje?
– Žinot, gal aš truputį per stipriai pasakiau – matote, laikraščių sienom neapsikabinėjam, tikrai nėra taip, kad čia kraujas taškytųsi. Kartais aistros verda. Bet žinot, pinigų yra tiek, kiek yra, ir jų neužtenka.
Labai retai skiriame šimtą ar devyniasdešimt procentų prašomos sumos. Natūralu, kad vieniems tai labiau skauda, kitiems mažiau. Bet manau, kad būtent tai yra mūsų fondo stiprybė – mes viduje pasikalbame ir išsiaiškiname. Nepasakyčiau, kad kažkurie sektoriai tarpusavyje nedraugauja.
– Neryškėja įtampa tarp didesniųjų ir mažesniųjų žaidėjų?
– Žinoma. Mažesnieji visada galvoja, kad didesnieji ir taip turi pinigų. Yra toks požiūris: o kam jums reikia, jūs ir taip jų turite. Tada didesnieji apie mažesniuosius sako: jums ir taip pakanka.
Ta skirtis šiek tiek jaučiasi ir tarp interneto žiniasklaidos bei spaudos. Bet yra bendras supratimas, kad esame viename laive ir turime irkluoti kartu. Visi turi būti kažkiek nepatenkinti, šiek tiek nuleidę galvą, nes visų patenkinti negalime.
Visi turi būti kažkiek nepatenkinti, šiek tiek nuleidę galvą, nes visų patenkinti negalime.
– Ar turite signalų dėl kitų metų biudžeto?
– Signalų turime, jie gana palankūs. Išduosiu mažą paslaptį: ketvirtadienį einame pas kultūros ministrą kalbėtis. Signalai tokie, kad yra galimybė, jog mūsų finansavimas padidės – ne tik grįš į buvusį lygį, kuris buvo 2025 m., bet bus netgi didesnis negu bet kada.
Mūsų finansavimas padidės – ne tik grįš į buvusį lygį, kuris buvo 2025 m., bet bus netgi didesnis negu bet kada.
Suprantame, kad biudžete yra skylių, kurias reikia užkamšyti. Bet labai svarbu suvokti, kad žiniasklaida yra vienas iš ramsčių, laikančių demokratijos rūmą.
Jai labai sunku konkuruoti su pasauliniais tinklais dėl lėšų. Jeigu norime kovoti su propaganda, jeigu norime pasiruošti... Žiniasklaida jau dabar faktiškai kovoja už Lietuvą. Mes jau tomis kulkomis šaudomės su Rusija čia, viduje. Kad galėtume išlikti kaip valstybė, turime turėti stiprų ir laisvą žodį.
– Jeigu jūsų biudžetas padidės, kam skirsite lėšas?
– Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet turime naują, šeštąją programą – atsparumo. Buvo labai didelis noras joje dalyvauti: poreikis beveik keturis kartus viršijo tai, ką galėjome finansuoti. Greičiausiai dėmesį kreipsime būtent į šeštosios programos vystymą ir gerinimą.
